Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-03-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-3253-840/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-15
Bylos Nr.
e2YT-3253-840/2019
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01371-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Pareiškėjas
M. Š.
Suinteresuotas asmuo
S. Š., R. F., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto banko
Civilinė byla Nr. e2YT-3253-840/ 2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01371-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 15 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant E. J.,dalyvaujant pareiškėjai M. Š.,pareiškėjos atstovei advokatei D. J.,suinteresuotiems asmenims S. Š. ir R. F. bei

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. P.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Š., R. F., VĮ Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. Š. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jog ji – pareiškėja M. Š. – po sesers F. Š. (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti (b. l. 1–2).

Pareiškėjos M. Š. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime ir išsakytais pareiškėjos M. Š. ir jos atstovės advokatės D. J. teismo posėdžio metu: pareiškėja M. Š. ir (duomenys neskelbtini) miręs brolis A. Š. buvo vieninteliai (duomenys neskelbtini) murusios jų sesers F. Š. įpėdiniai, kadangi sesuo nebuvo susituokusi ir neturėjo vaikų, o jų tėvai jau buvo mirę (b. l. 4, 6, 8, 28–29, 31). Pareiškėja iš karto po sesers mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti kaip savo – pasiėmė visus mirusios sesers asmenius ir namų apyvokos daiktus. Kadangi nekilnojamojo turto tuo metu mirusiosios vardu nebuvo, į notarą ir į teismą dėl sesers palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė (b. l. 3, 30) – nežinojo, kad reikia paveldėjimo dokumentus susitvarkyti ir tuo atveju, kai mirusiam asmeniui galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Žemė mirusios sesers F. Š. nuosavybės teise atsirado tik 1996 m., atkūrus nuosavybės teises į ją (b. l. 7), ir nuo tada pareiškėja M. Š. rūpinosi šia žeme kaip savo – tvarkė, draudė, mokėjo mokesčius, ką patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 12–27, 100–130).

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini) mirusio A. Š. įpėdinės – S. Š. (sutuoktinė) ir R. F. (duktė) neprieštaravo dėl pareiškėjos M. Š. pareiškimo patenkinimo – pretenzijų į (duomenys neskelbtini) murusios F. Š. žemę nereiškė.

Paklausus, suinteresuotas asmuo R. F. atsakė, kad nei ji, nei jos tėvai – S. Š. ir A. Š. – nėra mokėję mokesčių už F. Š. grąžintą žemę.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė I. P. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos M. Š. pareiškimą nurodytą poziciją (b. l. 51–53) – neprieštarautų pareiškėjos reikalavimo patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtintų pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, – ir paaiškino, kad iš tiesų F. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę – į keturių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalis.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 47–48).

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjos M. Š. pareiškimą (b. l. 47–48) suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjos reikalavimo patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtintų pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad:

- pareiškėja M. Š. (gimusi (duomenys neskelbtini)), F. Š. (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir A. Š. (gimęs (duomenys neskelbtini)) yra J. Š. (mirusio (duomenys neskelbtini)) ir L. Š. (mirusios (duomenys neskelbtini)) vaikai (b. l. 4, 6, 8, 28–29, 31–32, 38–41);

- F. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Duomenų apie sutuoktinį ir vaikus nėra (b. l. 29, 32, 41);

- A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 38–39, 46). Mirusio A. Š. įpėdinės – S. Š. (sutuoktinė) ir R. F. (duktė) (b. l. 7, 45–46);

- pareiškėjai M. Š., F. Š. ir A. Š. 1996 m. balandžio 29 d. apskrities valdytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į keturis žemės sklypus: vieną – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), – ir tris – (duomenys neskelbtini), (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7, 60–65). Pareiškėja M. Š. ir A. Š. 2000 m. (duomenys neskelbtini), jiems priklausiusias žemės sklypų dalis pardavė;

- paveldėjimo byla po F. Š. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, testamentų nėra (b. l. 3, 30, 37);

- pareiškėja M. Š. nuo 1983 m. moka žemės mokestį ir draudžia jai priklausančią žemę ir joje esančius statinius (žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos ir jų priedai, žemės mokesčio mokėjimo kvitai, privalomojo draudimo įmokų kvitai; b. l. 12–27, 100–130).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniuose įtvirtinta, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-464/2009 ir kitos).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 ir 445 straipsnius teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;

3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja M. Š. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai.

Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Pareiškėjos M. Š. sesuo F. Š. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėtinas pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostata, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso V-osios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (2001 m. liepos 1 d.).

Įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu duotus pareiškėjos M. Š. ir suinteresuotų asmenų S. Š. ir R. F. bei suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės I. P. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad pareiškėja M. Š. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios sesers F. Š. turtą pagal įstatymą (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 567 ir 573 straipsniai). Įpėdinis laikomas priėmusiu mirusiojo palikimą, jei jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laikas – palikėjo mirties momentas (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad pareiškėja M. Š. iš karto po jos sesers F. Š. mirties pradėjo valdyti mirusiosios paliktą turtą: perėmė jos likusius asmeninius ir namų apyvokos daiktus, t. y. priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjos mirties. O 1996 m. atkūrus F. Š. nuosavybės teises į žemę – pareiškėja M. Š. rūpinosi likusia žeme. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos M. Š. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, pareiškėjos M. Š. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š. (gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sesers F. Š. (gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė