- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-764-459/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01123-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, lėšų vaikams išlaikyti priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) kredito unija, AB „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, lėšų vaikams išlaikyti priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
2. 2024 m. gegužės 23 d. ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: 1) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina ieškove iki bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas; 2) uždrausti atsakovui be ieškovės, žinios išvežti nepilnamečius vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui artintis prie ieškovės ir jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas 2024 m. gegužės 17 d. kenkdamas jai išvežė vaikus į (duomenys neskelbtini) rajoną pas savo tėvus, taip pakeisdamas vaikų gyvenamąją vietą. Dėl to pailgėjo atvykimo ir grįžimo iš mokyklos laikas, pablogėjo vaikų gyvenimo ir mokymosi sąlygos, vaikai nuteikinėjami prieš ieškovę, atsakovas blogai atsiliepia apie ieškovę prie vaikų. Pažymėjo, kad iki skyrybų proceso pradžios santykiai su vaikais buvo geri ir pagarbūs. Mano, kad nėra jokio pagrindo vaikams gyventi ne savo namuose, o pas senelius, ji pati gali pasirūpinti savo vaikais.
3. 2024 gegužės 27 d. atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti, kad: 1) nepilnamečių vaikų gyvenamoji vietą su atsakovu; 2) priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam. Šių lėšų tvarkytoju laikinai paskirti M. P.; 3) nustatyti ie6kovei laikiną bendravimo su vaikais tvarką: neribotai vaikams sutinkant bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis ir susitinkant ieškovės pasirinktoje vietoje. Apie susitikimų laiką ir vietą informuojant atsakovą SMS žinute prieš 3 dienas iki susitikimo laiko. Ieškovė vaikus susitikimui pasiima iš jų gyvenamosios vietos ir pristato į jų gyvenamąją vietą; įtraukti į bylą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo skyrių (duomenys neskelbtini) rajone ir įpareigoti pateikti informaciją ir išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad nuo 2023 metų spalio tarp jo ir ieškovės kyla konfliktai dėl santuokos nutraukimo, vaikai jaučia namuose esančią įtampą, girdi konfliktus. 2024 m. gegužės 10 d. inicijavo savo apsaugai nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ieškovės atžvilgiu, kuris buvo panaikintas. Jausdamasis nesaugiai ir bijodamas konflikto, jis su vaikais išvyko gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). Teigia, kad vaikai pareiškė norą gyventi su juo, nes pastaruosius porą metų jais daugiausia rūpinosi atsakovas. Nurodo, kad sąlygos pas senelius yra žymiai geresnės nei gyvenant su ieškove, nes namas su visais patogumais, yra atskiras vaikams kambarys, seneliai juos myli ir padeda atsakovui jais rūpintis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, atsakovo prašymą atmetė – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigojo atsakovą gyventi skyrium, tai yra negyventi ir be ieškovės sutikimo nesilankyti name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Kitą ieškovės prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė; 2) taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, mokamomis po 300 Eur, mokant iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 kalendorinės dienos, nuo prašymo padavimo teismui dienos (2024 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikino išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 3) nustatė laikiną nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką.
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
5.1. Nurodė, kad aplinkybė, jog iškėlus bylą teisme vaikai pradėjo gyventi su atsakovu, nesudaro pagrindo keisti vaikų gyvenamosios vietos, teismas neturi duomenų dėl netinkamo ieškovės, kaip motinos, su kuria iki tol vaikai iš esmės nuolat ir nepertraukiamai faktiškai gyveno, teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu įgyvendinimo, kuris reikalautų nedelstino vaikų gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimo – jos nustatymo su tėvu. Pažymėjo, kad teismui pateikta ugdymo įstaigos 2024 m. gegužės 27 d. pažyma leidžia daryti išvada, jog vaiko tėvas tinkamai atlieka savo kaip tėvo pareigas, tačiau atkreipė dėmesį, kad pažyma pateikta pagal atsakovo prašymą ir neparodo išsamios informacijos apie abiejų tėvų pareigų atlikimą. Ugdymo įstaiga 2024 m. gegužės 20 raštu tarnybą informavo, kad vaikų interesus mokykloje atstovauja abu tėvai, domisi mokymosi rezultatais, elgesiu ir visada sureaguoja jei būna informuojami dėl atvejų, kai kyla problemų dėl elgesio, kviečiami atvyksta, susitikimuose dalyvauja, vaikai reikalingas priemones ugdymui turi ir į mokyklą atvyksta tvarkingi.
5.2. Nurodė, kad teismui atsakovas pateikė psichologo išvadą apie nepilnamečiams vaikams teikiamas psichologo paslaugas. Susipažinus su išvados turiniu teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, kada išvada parengta ir kada psichologas susitiko su vaikais, tačiau iš išvados matyti, jog vaikai patiria stresą, nesaugumą, tėvų vaidmenis mato skirtingai ir mamos atžvilgiu jaučia emocinę distanciją ir pyktį, tačiau šių reiškinių priežasčių analizės nėra. Akcentavo, kad iš išvados turinio spręstina, jog su vaikais buvo bendrauta jau prasidėjus skyrybų procesui, kurį inicijavo ieškovė, todėl išvadoje galimai matyti pakankamai trumpo laikotarpio vaikų emocinė būklė. Teismas vertino, kad šiuo metu šios išvados pagrindu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu ir apriboti mamos galimybę bendrauti su vaikais, gali pakenkti vaikų ir mamos emociniam ryšiui bei sudaryti prielaidas dar didesnei emocinei distancijai.
5.3. Pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta nei vieno iš tėvų atžvilgiu aplinkybių, jog tėvai netinkamai vykdytų tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, todėl teismas šiuo atveju skyrė prioritetą vaikų įprastos gyvenamosios vietos ir gyvenimo sąlygų, jų artimiausios aplinkos išsaugojimui. Atkreipė dėmesį, jog siekiant bylos nagrinėjimo metu išlaikyti santykių stabilumą ir apibrėžtumą, teismas darė išvadą, kad ieškovės prašymas tenkintinas, atsakovo prašymas netenkintinas ir nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.
5.4. Nurodė, kad draudimas artintis yra teisinė priemonė skirta užtikrinti nukentėjusiųjų asmenų apsaugą ir saugumą, greitai reaguojant į grėsmes ir užkertant kelią smurtui bei kitokiam pavojingam elgesiui. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nei iš ieškovės pateiktų, nei iš tarnybos pateiktų duomenų nenustatyta aplinkybių, dėl kurių tokios priemonės turėtų būti šioje byloje taikomos, todėl prašymo netenkino. Akcentavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai įgyvendina savo kaip motinos valdžią, jog nepilnamečių vaikų gyvenimas su ieškove prieštarautų, darytų žalą vaikų interesams ir būtų pagrindas laikinai pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą taikyti ieškovės prašomus maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikus principo ribojimus. Nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie ieškovės galimai vartotą smurtą.
5.5. Sprendė, kad 300 Eur išlaikymo suma iki teismo sprendimo priėmimo yra būtina, protingo ir racionalaus dydžio ir pakankama tam, kad patenkintų nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugotų nepilnamečių vaikų interesus. Teismas pažymėjo, kad tokį išlaikymo dydį nurodė atsakovas prašyme, kaip atitinkantį vaikų interesus. Tarnyba išvadoje nurodė, jog toks išlaikymo dydis galėtų patenkinti vaikų poreikius. Atkreipė dėmesį, kad tai yra laikinas išlaikymas, kurio dydis, išsamiai ištyrus visus šalių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, priimant byloje teismo sprendimą gali būti nustatytas kitoks.
5.6. Nurodė, kad iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog tarp šalių susiklostė konfliktiniai santykiai dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir iškilo būtinybė nustatyti konkrečią skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką. Pažymėjo, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai rodo, jog šalys nesugeba tarpusavyje suderinti bendravimo su vaikais tvarkos, todėl siekiant užtikrinti vaikų interesus ir teisę į bendravimą su abiem tėvais nustatytina vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmeti, o atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
7.1. Nurodė, jog iš teismui pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados matyti, kad jie neišklausė vaikų nuomonės dėl to, su kuriuo iš tėvų jie šiuo metu norėtų gyventi ir kodėl. Teismas nutartyje nurodė, kad tarnybos specialistams nebuvo sudarytos sąlygos skubiai su vaikais pabendrauti ir išklausyti jų nuomonę dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Darė išvadą, kad toks teismo motyvas yra tendencingas ir rodo teismo šališkumą. Teigia, kad tarnybos atstovai net nederino susitikimo su vaikais laiko, nepranešė, kad atvyks išklausyti jų nuomonę, nesutiko atvykti kitą dieną, kad išklausytų vaikus. Mano, kad svarbiausia yra tai, jog teismas spręsdamas laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turėjo atsižvelgti į vaikų amžių ir įvertinti, kaip priverstine tvarka, nesukeliant vaikams streso bus galima įvykdyto tokią teismo nutartį, nes vaikai gera valia išvyko kartu su tėvu gyventi pas senelius, kol vyksta skyrybų procesas. Teigia, kad tokio amžiaus vaikai turi savo poziciją bei nuomonę ir patys gali nuspręsti, su kuriuo iš tėvų jiems yra geriau ir saugiau gyventi.
7.2. Pažymėjo, kad vienas pagrindinių šeimos teisės principų - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau - Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio l dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Darė išvadą, kad bylos nagrinėjimas užsitęs dėl šalių turtinių ginčų, prasideda vaikų vasaros atostogos, kurias vaikai praleisdavo kaime, pas senelius, tačiau šiuo atveju šalims nepavyksta taikiai susitarti ir nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nukentės būtent vaikų interesai.
8. 2021 m. birželio 21 d. teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo, kuriuo atsakovas prašė priimti atsakovo atsisakymą nuo 2024 m. gegužės 30 d. atskirojo skundo dėl 2024 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties ir apeliacinį procesą nutraukti. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. birželio 6 d. buvo gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija ir išvada. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 7 d. nutartimi pakeitė 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisiant iš ieškovės laikiną išlaikymą, bei nustatant ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Mano, kad 2024 m. birželio 7 d. nutartimi iš esmės buvo tenkintas atsakovo atskirasis skundas, todėl 2024 m. gegužės 30 d. atskirojo skundo nagrinėjimas neatitiktų proceso ekonomiškumo principo, nes nutartis dėl kurios buvo teiktas atskirasis skundas šiai dienai yra pakeista ir atitinka atsakovo ir nepilnamečių vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis procesas pagal atsakovo M. P. atskirąjį skundą nutrauktinas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus II skirsnyje (CPK 334–339 straipsniai) numatytas išimtis. CPK 334–339 nėra sureguliuotas atskirojo skundo atsisakymo klausimas, todėl taikytinos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 308 straipsnio nuostatas, apeliacinį (atskirąjį) skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti apeliacinio (atskirojo) skundo iki baigiamųjų kalbų, o jei skundas yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas 2024 m. gegužės 30 d. atskiruoju skundu nesutiko su Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas, o apelianto analogiškas prašymas – atmestas.
11. 2024 m. birželio 21 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo, kuriuo atsakovas prašė priimti atsakovo atsisakymą nuo 2024 m. gegužės 30 d. atskirojo skundo dėl 2024 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties ir apeliacinį procesą nutraukti. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 7 d. nutartimi pakeitė 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisiant iš ieškovės laikiną išlaikymą, bei nustatant ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, todėl atskirojo skundo nagrinėjimas apelianto nuomone neatitiktų proceso ekonomiškumo principo.
12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 7 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei iki galutinio teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo taikė laikinąsias apsaugos priemones – 1) nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų tėvu (atsakovu), jo gyvenamojoje vietoje; 2) priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, mokamomis po 300 Eur, mokant iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 kalendorinės dienos, nuo 2024 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą; 3) nustatė laikiną nepilnamečių vaikų ir ieškovės bendravimo tvarką.
13. Kaip minėta, apeliantas pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo pateikė 2024 m. birželio 21 d., tuo tarpu šio atskirojo skundo nagrinėjimas buvo paskirtas 2024 m. liepos 11 d., todėl konstatuotina, jog apelianto pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo pateiktas iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsisakymas nuo atskirojo skundo prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nurodė, kad jam žinomos atsisakymo nuo atskirojo skundo procesinės pasekmės, numatytos CPK 308 straipsnio 3 dalyje.
14. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau atskirųjų skundų dėl ginčijamos Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties nepaduota, todėl priėmus apelianto (atsakovo) atsisakymą nuo atskirojo skundo, apeliacinis procesas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Nutraukus apeliacinį procesą, atsakovui grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Priimti atsakovo M. P. atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl 2024-05-29 Klaipėdos apylinkės teismo nutarties.
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties.
Grąžinti atsakovui M. P. už atskirąjį skundą sumokėtą 55 Eur žyminį mokestį (mokėjimo data 2024 m. gegužės 30 d., dokumento Nr. 1457).