Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios D. P. ir jos gynėjos advokatės N. F. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria nuteistajai D. P. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. (turėtų būti 2007 m. gegužės 16 d.) nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. (turėtų būti 2007 m. rugpjūčio 31 d.) nuosprendžiu, paskirtos bausmės dalis – 5 923,99 Eur (157 MGL) – bauda, pakeista į 78 paras arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu D. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio l dalį nuteista laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šios bausmės visiškai pridėta Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalis ir D. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams su 11 714,36 Lt bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendis pakeistas ir D. P., nuteistai pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, paskirta 200 MGL (7 530,12 Eur) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.Klaipėdos apygardos teisme gautas antstolės A. T. teikimas dėl D. P. paskirtos 200 MGL (7 530,12 Eur) dydžio baudos pakeitimo į kitą sankciją (toliau – Teikimas). Teikime antstolė nurodė, kad vykdymo procese iš skolininkės D. P. išieškota tik 1 606,13 Eur baudos, tačiau nuo 2011 m. vasario 2 d. ji skolos nemoka, vykdymo eiga nesidomi, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Skolininkė su prašymu baudą pakeisti viešaisiais darbais nesikreipė. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi tenkino nurodytą antstolės teikimą ir nuteistajai D. P. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos, tačiau neįvykdytos baudos dalį – 5 923,99 Eur (157 MGL), pakeitė į 78 paras arešto. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad D. P. daugiau nei 5 metus nemoka skolos, teismo nuosprendžio vykdymo eiga nesidomi, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Teismas vertino, kad tokios aplinkybės rodo, jog nuteistoji vengia atlikti jai paskirtą bausmę. Nenustatę, kad nuteistoji dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jai paskirtos bausmės, teismas padarė išvadą, jog jai paskirta bausmė – bauda – nėra efektyvi, todėl pakeitė ją į areštą.Nuteistoji D. P. ir jos gynėja, nesutikdamos su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį panaikinti ir Teikimą atmesti.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistoji vengia mokėti jai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šią išvadą teismas padarė neišsiaiškinęs visų aktualių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismui paskyrus bausmę, nuteistoji iš karto pradėjo ją mokėti ir mokėjo reguliariai iki tol, kol neteko darbo. Vėliau nuteistoji išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją, išvykimą deklaravo įstatymų nustatyta tvarka. D. P. ne iš karto pavyko susirasti darbą, dirbo įvairius laikinus darbus, tačiau gaunamų pajamų užtekdavo tik minimaliems poreikiams tenkinti. Taigi paskirtos baudos nuteistoji negalėjo mokėti dėl sunkios materialinės padėties. Tik nuo 2015 m. gruodžio 15 d. įsidarbinus įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, atsirado galimybė kaupti lėšas baudai sumokėti. Tačiau 2016 m. rugsėjo 21 d. D. P. patyrė traumą, vėliau buvo atlikta operacija. Dėl patirtos traumos nuteistoji negalėjo ilgą laiką dirbti, jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. D. P. atvyko į Lietuvą, turėdama tikslą sumokėti jai paskirtą baudą, tačiau buvo sulaikyta. Nuteistąją paleidus iš areštinės, ji 2018 m. kovo 16 d. sumokėjo 3 000 Eur, o 2018 m. kovo 26 d. – 2 000 Eur, likusią dalį D. P. planuoja sumokėti artimiausiu metu.Teismas taip pat neteisingai nustatė, kad nėra (nebuvo) galimybių baudą išieškoti priverstinai. Priimant skundžiamą nutartį, nuteistoji dirbo, todėl antstolis paskirtą baudą galėjo priverstinai išieškoti iš D. P. darbo užmokesčio. Be to, teismas pažeidė nuteistosios teisę būti informuotai apie teismo posėdį. Nuteistajai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas Teikimas, laiką ir vietą. Nuteistoji savo išvykimą buvo deklaravusi, todėl nustatyti jos gyvenamąją vietą buvo visos galimybės. Nuteistoji, atlikdama jai paskirtą areštą ir dėl to negalėdama dirbti, prarastų darbą, o tai sukeltų itin neigiamas pasekmes.Nuteistosios D. P. ir jos gynėjos skundas tenkintinas.Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis naikintina.Apygardos teismas neteisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos – pakeitimo areštu, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas (BK 47 straipsnio 7 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis).Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu D. P. pagal BK 199² straipsnio l dalį nuteista laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šios bausmės visiškai pridėta Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalis ir D. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams su 11 714,36 Lt bauda (b. l. 29–30). Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pakeistas ir D. P., nuteistai pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, paskirta 200 MGL (7 530,12 Eur) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista (b. l. 31–34). Iš Teikimo matyti, kad D. P. iš jai paskirtos 7 530,12 Eur dydžio baudos iki 2016 m. liepos 25 d. buvo sumokėjusi 1 606,13 Eur (b. l. 35).Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos baudimų vykdymo kodekso (toliau – BVK) V skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BPV 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 24 straipsnio 2 dalis). Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu (BVK 25 straipsnio 2 dalis). BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais. Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1968), jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.Sisteminė paminėtų teisės normų analizė aukštesniajam teismui suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, bet kuriuo atveju teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, visas privalo būti tiksliai ir teisingai įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis; BPK 346 straipsnio 1 dalis). Todėl nuteistas asmuo yra / turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą, ir teismo sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Taigi tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas pagal BK 65 straipsnyje nustatytas taisykles baudą gali pakeisti areštu. Tačiau šią įstatymo leidėjo jam suteiktą diskreciją teismas gali įgyvendinti tik esant dviem imperatyviai baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, t. y. vengiant mokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju nėra sąlygų, suteikiančių pagrindą nuteistajai D. P. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą baudą pakeisti areštu. Byloje nėra duomenų, kad D. P. vengė ir vengia mokėti baudą bei 2016 m. nebuvo galimybių jos išieškoti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir BVK įtvirtintas taisykles. Teikime nurodyta, kad S. P. nuo 2011 m vasario 2 d. skolos nemokėjo, tačiau ši aplinkybė pati savaime neįrodo jokių tyčinių vengimo mokėti baudą veiksmų fakto. Kaip nurodyta 9 punkte, D. P. iš jai paskirtos 7 530,12 Eur dydžio baudos iki 2016 m. liepos 25 d. buvo sumokėjusi 1 606,13 Eur (b. l. 35). Iš prie skundo ir jo papildymo pridėtų dokumentų matyti, kad nuteistoji 2012 m. birželio 7 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir gyvena Didžiojoje Britanijoje (b. l. 74, 81–82). D. P. nuo 2015 m. gruodžio 15 d. dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ linijos operatore (b. l. 18–20). D. P. 2016 m. rugsėjo 21 d. patyrė kairiojo žastikaulio lūžį, kuris tinkamai nesugijo (b. l. 7, 9). Nuteistajai 2017 m. kovo 16 d. atlikta papildoma operacija (b. l. 11). D. P. iki 2017 m. birželio 3 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b. l. 13–14). Aptartos aplinkybės leidžia susiformuoti aukštesniojo teismo vidiniam įsitikinimui, kad paminėtos susidėjusios objektyvios aplinkybės sutrukdė nuteistajai D. P. savanoriškai tinkamai ir laiku vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Šią teismo išvadą sustiprina ir tai, kad D. P. 2018 m. kovo 16 d. sumokėjo 3 000 Eur, 2018 m. kovo 26 d. – 2 000 Eur, o 2018 m. balandžio 9 d. – 700 Eur įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jai paskirtos baudos (b. l. 25, 75, 76, 79). Taigi, D. P. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, įvykdė.Teikimą nagrinėjęs teismas, konstatuodamas, kad nuteistoji vengia mokėti jai paskirtos baudos dalį – 5 923,99 Eur – ir nėra galimybių ją išieškoti, išliko pasyvus ir rėmėsi tik antstolio Teikime nurodytais duomenimis. Teismas nėra pasyvus proceso dalyvis. Teismas privalo būti aktyvus ir imtis priemonių kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti tiesą bei įgyvendinti teisingumą. Šiuo atveju apygardos teismas įvykdė formalų (nominalų), o ne konstitucinėmis teisės normomis pagrįstą teisingumą. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis, kai sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo teisinės padėties pabloginimo. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistojo neatvykimas į teismo posėdį klausimo sprendimo nesustabdo, tačiau tokiu atveju yra aktualu įsitikinti, ar jam tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Byloje yra duomenų tik apie tai, kad nuteistajai D. P. teismo šaukimas į 2016 m. rugpjūčio 17 d. 9 val. teismo posėdį buvo siunčiamas kelis kartus, tačiau grįžo kaip neįteiktas su Lietuvos pašto žyma „netikslus adresas“ (b. l. 37, 38, 42, 43, 44). Vėliau procese pavesta policijos pareigūnams nustatyti D. P. buvimo vietą ir apie tai informuoti Klaipėdos apygardos teismą (b. l. 46). Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas pateikė duomenis, kad D. P. gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, į Lietuvą atvyksta tik atostogauti, gydytis; ji savo vardu turi anketą socialiniame tinkle „Facebook“ (b. l. 49). ). Gavus tokius duomenis, Teikimas išnagrinėtas nuteistajai nedalyvaujant. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad su nuteistąja buvo susisiekta elektroninių ryšių priemonėmis (b. l. 50). Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje praktikoje yra pabrėžta, kad proceso dalyvis apie teismo posėdį turi būti informuotas tokiu būdu, jog ne tik žinotų apie posėdžio vietą ir laiką, bet ir turėtų pakankamai laiko pasiruošti savo bylai ir dalyvauti teismo posėdyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, formalus pranešimo išsiuntimas neįsitikinus, kad jis pasiekė pareiškėją laiku, nelaikytinas tinkamu informavimu (Fridman prieš Lietuvą, peticijos Nr. 40947/11, para. 26). Nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas, tinkamai nepranešęs nuteistajai apie teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas Teikimas, laiką ir vietą, pažeidė D. P. teisę į gynybą ir teisingą teismą.Todėl apskųstoji nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atmesti antstolės A. T. teikimą dėl D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos 200 MGL (7 530,12 Eur) dydžio baudos pakeitimo į kitą bausmę (viešuosius darbus arba areštą).

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.