Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, prašymą dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir naujų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pakeitimų jo atžvilgiu pritaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-359-891/2013 pripažintas kaltu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo V. L. prašymas, kuriuo jis prašo peržiūrėti jo 2013-01-18 nuosprendį ryšium su tuo, kad priimti nauji BK pakeitimai, tai yra pritaikyti jam BK 64¹ straipsnį (2013-07-13 įsigaliojo BK 64¹ straipsnis Nr. XII-499), kadangi jo byla atitinka BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalies reikalavimus (BK 3 straipsnio 2 dalį dėl grįžtamos galios). Be to, prašo pritaikyti jam 2015 m. kovo mėnesio BK pakeitimus, prašo likusią jam bausmę pakeisti į liktinumą arba kiek leidžia BK sumažinti jam skirtą bausmę. Prašyme nurodo, jog jis nuteistas už apysunkį nusikaltimą, lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi pastovią gyvenamąją vietą, teistas yra tris kartus, be to, atlikinėjant bausmę stipriai pasikeitė jo mąstymas ir pats labai pasikeitė, jo manymu, į gerąją pusę, įdės visas pastangas gyventi dorai ir sąžiningai ir nepapulti daugiau į tokias įstaigas kaip pataisos namai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

BK buvo papildytas nauju BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija), kuris įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d. Šio baudžiamojo įstatymo 1 ir 2 dalys numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu ir kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio matyti, kad ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, tai yra tenkinamos BK 64¹ straipsnyje nurodytos sąlygos bausmei sumažinti vienu trečdaliu, tačiau minėtas BK straipsnis V. L. atžvilgiu negali būti taikomas, kadangi jis neturi grįžtamosios galios. Aiškinant, ar BK 64¹ straipsnis galioja atgal, esminę reikšmę turi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė, jog bausmė mažinama tuo pačiu nuosprendžiu, iš ko seka, kad bausmės mažinimas galimas tik priimant nuosprendį toje pačioje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad toks straipsnio aiškinimas atitinka ir įstatymų leidėjo valią, nes priimant BK papildymo 64¹ straipsniu įstatymą buvo siekiama praktinių galimybių taikyti supaprastintą įrodymų tyrimą bei pagreitinti procesą, paskatinti įtariamąjį ar kaltinamąjį taip pat siekti greitesnio proceso, kas neabejotinai rodo įstatymo leidėjo valią teisės normą taikyti nagrinėjamoms baudžiamosioms byloms, bet ne jau išnagrinėtoms iki BK 64¹ straipsnio įsigaliojimo. Taigi BK 64¹ straipsnio taikymas siejamas su tuo, kada yra priimamas nuosprendis baudžiamojoje byloje, o ne su tuo, kada padaryta veika (iki įstatymo įsigaliojimo ar po jo įsigaliojimo). Šiuo atveju V. L. atžvilgiu nuosprendis buvo priimtas 2013-01-18, t. y. dar iki BK 64¹ straipsnio įsigaliojimo, todėl jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vienu trečdaliu negali būti mažinama. Toks baudžiamojo įstatymo aiškinimas neprieštarauja baudžiamosios teisės normoms ir principams bei atitinka suformuotą teismų praktiką (LAT 2014-04-08 nutartis Nr. 2K-163/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taikyti V. L. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas teisinio pagrindo nėra, todėl nuteistojo V. L. prašymas šioje dalyje yra atmestinas.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554), reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Nauja straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Toks baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinę padėtį, todėl, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, t. y. turi būti taikomas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu V. L. nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą. Šiuo nuosprendžiu teismas, skirdamas V. L. bausmę, atsižvelgė į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į byloje esančius, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius, duomenis (anksčiau teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką). Teismas konstatavo, jog V. L. yra recidyvistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tai rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti ir, atitinkamai didesnį jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, atmetė galimybę atidėti V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi pakartotinai spręsti klausimą, kuris jau buvo spręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą ir skiriant bausmę nuteistajam, teisinio pagrindo nėra, todėl nuteistojo V. L. prašymas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo V. L. prašymą dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir naujų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimų jo atžvilgiu pritaikymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.