Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Antano Burdulio, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant atsakovui P. Š., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-328-54/2008 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui P. Š., trečiajam asmeniui N. Š., dėl išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. Š. kreipėsi su ieškiniu į teismą (b.l.3), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo P. Š. po 130 Lt kas mėnesį iki ieškovas mokysis gimnazijoje. Ieškovas nurodė, jog pagal 2006 m. gruodžio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1263-249/2006 P. Š. buvo priskirta mokėti periodines išmokas po 125 Lt kas mėnesį iki A. Š. pilnametystės. 2007 rugpjūčio 3 d. ieškovas tapo pilnamečiu. Tačiau ieškovas dar mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, todėl atsakovas privalo teikti jam išlaikymą iki baigs gimnaziją.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu (b.l.64-65) ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki ieškovas mokysis vidurinėje mokykloje, t.y. iki 2008 m. liepos 1 d. Teismas priteisė iš atsakovo 4,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 47 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nurodė, jog atsakovas P. Š. ir tretysis asmuo N. Š. yra ieškovo A. Š. tėvai. Ieškovo tėvų santuoka nutraukta 2006 m. lapkričio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimu. Šiuo sprendimu A. Š. liko gyventi su motina. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 12.2 punkte konstatuota, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Ieškovas vidurinės mokyklos dar nebaigė ir neįgijo vidurinio išsilavinimo. Atsakovas nedirba, pašalpų ar kitų pajamų negauna, registruotas darbo biržoje, tačiau yra darbingas. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, atsakovui nuosavybės teise priklauso du automobiliai (b.l.30). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, laikė, kad yra pagrindas ieškinį patenkinti.

Atsakovas P. Š. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, jog Teisingumo ministerija, aiškindama CK 3.194 straipsnį, nurodė, jog įstatymas nenumato jokių kitų sąlygų, kad būtų pratęsta mokėti išlaikymą darbingiems pilnamečiams vaikams. Tokiu būdu, vaikui sulaukus 18 metų ir jam esant darbingam, teisinė tėvų prievolė jį išlaikyti baigiasi, tačiau lieka moralinė priedermė materialiai remti savo vaikus. LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įteisinama tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki pilnametystės, Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje parašyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Akivaizdu, kad pagal Konstituciją nebelieka įstatyminio pagrindo kalbėti apie tolimesnę tėvų prievolę išlaikyti jau savarankiškai tapusius vaikus. Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalis kalba apie vaikų pareigą gerbti tėvus, todėl vien jau tėvų padavimas į teismą laikytinas nepagarbos jiems parodymu. Apeliantas šiuo metu niekur nedirba, prižiūri seną motiną (80 metų) ir yra jos finansiškai išlaikomas. Be to, teismas neatsižvelgė į faktą, kad skyrybų metu buvo nukrypta nuo bendro turto lygių dalių principo vaiko naudai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) numato, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarimu nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų ar vieno iš jų išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiame nutarime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.19 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybes išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2007).

Ieškovas A. Š. pilnametystės sulaukė 2007 m. rugpjūčio 3 d., tačiau ieškinio padavimo metu vidurinės mokyklos dar nebuvo baigęs ir vidurinio išsilavinimo nebuvo įgijęs. Tai patvirtina byloje esanti 2007 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) 2007 m. spalio 24 d. pažyma (b.l.24). Iš byloje esančių pažymų matyti, jog ieškovas nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi (b.l.26-27). Ieškovas nurodė, jog jo mėnesinės išlaidos sudaro 950 Lt (b.l.25, 37).

Nustatant paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismui būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Iš Vilniaus dailės akademijos 2007 m. lapkričio 21 d. pažymos matyti, jog N. Š. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičiuos mokesčių yra 1934,20 Lt (b.l.38), N. Š. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l.46). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. gruodžio 19 d. pažymos matyti, jog N. Š. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis J.Jablonskio g. 3, Kaune (b.l.48). Atsakovas nedirba, pašalpų ar kitų pajamų negauna, registruotas darbo biržoje, darbo paiešką nutraukė 2007 m. rugsėjo 15 d. (b.l.13,14,22). Jis nekilnojamojo turto neturi (b.l.28), atsakovui nuosavybės teise priklauso du automobiliai (b.l.29-30).

Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog turi sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybę dirbti, todėl ta aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nedirba nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti išlaikymą ieškovui. Išlaikymo pareiga tarp tėvų paskirstoma proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei N. Š., tačiau, kolegijos vertinimu, iš atsakovo priteista 130 Lt kasmėnesinė išlaikymo suma yra minimalus dydis, kurį tėvas privalo skirti pilnametystės sulaukusiam sūnui iki jis baigs vidurinę mokyklą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.