Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3007-1034/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-23
Bylos Nr.
1-3007-1034/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24346-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
F. B.
Civilinis ieškovas
B. B., L. B.
Advokatai
Rimantas Prėskienis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3007-1034/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24346-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam F. B. (F. B.), jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms B. B., L. B.,vertėjai Oksanai Jakšto,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

F. B. 2021 m. liepos 19 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 1,78 prom. girtumas), mušdamas bei kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos nares – žmoną L. B. bei dukrą B. B., sukėlė joms fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jų sveikatą, o būtent: ne mažiau kaip du kartus šluotos kotu sudavė žmonai L. B. į galvą bei rankas ir ne mažiau kaip keturis kartus sudavė jai kumščiais į galvą, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje ir kairiame rieše, po ko, atbėgus dukrai B. B. ir bandant jį nuraminti, nustūmė B. B. ant žemės, sugriebė ją už plaukų ir stipriai traukė, išraudamas kuokštą plaukų, o nukentėjusiajai bandant išsilaisvinti, įkando jai į dešinį riešą, padarydamas B. B. poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kairiame rieše, kąstinę žaizdą dešinėje plaštakoje.

Šiais savo veiksmais F. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis F. B. pripažino savo kaltę ir parodė, kad neatsimena kaip viskas vyko. Prisimena tik tai, kad jam gulint ant laiptų kažkas užlipo ant pečių. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamojo F. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 122), F. B. parodė, jog teisingi parodymai. Įvykio dieną namuose su sūnumi suvartojo gal virš butelio degtinės. Pirmą kartą taip nutiko, kad nieko neatsimena išgėrus alkoholio. Negali nurodyti, kaip žmonai ir dukrai atsirado sužalojimai, anksčiau niekad nėra taip padaręs. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Su dukra ir žmona po šio įvykio nebendravo. Nežino, ar yra priežasčių žmonai ir dukrai jį apkalbėti. Šiuo metu su žmona yra pradėtas skyrybų procesas. Pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta. Jo pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur, gauna pensiją.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios B. B. ir L. B. patvirtino, jog susitaikė su kaltinamuoju, atsisako civilinių ieškinių, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis F. B. parodė, kad gyvena kartu su žmona L. B. ir jų dukra B. B. 2021 m. liepos 19 d., tikslaus laiko neatsimena, vartojo alkoholinius gėrimus, vakare gėrė degtinę, apie 0.5 l su savo sūnumi J. B. pas juos namuose. Tada jis išėjo į kiemą, pabuvo ten trumpai ir grįžo namo. Sūnus išėjo pas savo draugus. Tuo tarpu tarp jo ir jo žmonos L. B. įvyko žodinis konfliktas. Blogai atsimena kas įvyko, nes suvartojo nemažai degtinės. Tik atsimena, kai dukra B. B. pargriovė jį ant žemės ir prispaudė jį su savo koja. Jis apibrozdino tada sau abi alkūnes. Norėdamas dukrą nuo savęs patraukti, ją paėmė už plaukų. Tada B. B. jį paleido ir jis nuėjo namo miegoti. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, jį sulaikė ir nuvežė į areštinę. Dėl to kas įvyko, gailisi. Savo veiksmus vertina neigiamai, nori susitaikyti su žmona ir dukra (b. l. 122-125, 129-130).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. B. parodė, kad 2021 m. liepos 19 d. apie 21.00 val. F. B. atėjo namo girtas. Būdamas namo kieme išgirdo, kad kaimynas pjauna žolę, tai jam labai nepatiko ir jis pradėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais šaukti ant kaimyno. Ji pabandė vyrą nuraminti, kad jis nustotų pyktis su kaimynais. Pasakė, kad jis nedarytų gėdos ir eitų miegoti. Tai išgirdęs F. B. savo agresiją nukreipė prieš ją ir pradėjo ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis griebė prie namo stovinčią šluotą ir jos kotu pradėjo ją mušti per galvą. Ji pajuto fizinį skausmą, todėl su rankomis pradėjo dengti pakaušį. Sutuoktinis toliau daužė su kotu į galvos sritį, kurią ji buvo uždengusi rankomis. Pajuto, kad jai stipriai skauda rankas. Pradėjo šauktis pagalbos ir tai išgirdo jos dukra B. B., kuri buvo namo antrame aukšte. F. B. išgirdęs, kad ji pakvietė dukrą, numetė šluotą į šoną ir su rankų kumščiais pradėjo ją daužyti per galvą, sudavė ne mažiau keturių kartų. Jai skaudėjo. Pamatė, kad atbėga dukra, kuri nustūmė vyrą nuo jos ir bandė jį apraminti, jie pradėjo stumdytis ir dukrai pavyko jį pargriauti ant žemės. Ji pati tuo metu bandė iškviesti policiją, tačiau iš streso pamiršo kaip paskambinti bendrosios pagalbos telefonu. Po kelių minučių dukra priėjo prie jos ir iš savo telefono paskambino į policiją. Kol laukė policijos pareigūnų, dukra parodė, kad F. B. jai išplėšė kuokštą plaukų, įkando į ranką (b. l. 18-21, 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. B. parodė, kad 2021 m. liepos 19 d. apie 21.30 val. buvo savo kambaryje ir išgirdo kaip jos neblaivus tėvas keikiasi necenzūriniais žodžiais. Jo leksika buvo nukreipta prieš kaimyną, kuris vakaro metu pjovė žolę su žoliapjove, kuri matomai trukdė tėvui ilsėtis. Po kelių minučių išgirdo, kad tėvas barasi su mama, o po kiek laiko išgirdo mamos pagalbos šauksmą. Ji nusileido į apačią, kad apginti mamą. Nusileidusi ir išėjusi į kiemą pamatė, kad mama stovi šalia tėvo. Tėvas numetė į šoną kotą nuo šluotos ir ėjo link kaimyno tvoros toliau konfliktuoti. Ji pribėgo prie tėvo, kad jį apsukti ir neleisti jam konfliktuoti su kaimynu. Tėvas tuo metu pradėjo ją stumdyti ir ji jį pargriovė ant žemės. Tėvas tuo metu dešine ranka sugriebė ją už plaukų ir pradėjo traukti žemyn. Jai skaudėjo, todėl ji su savo dešine ranka sugrėbė jam už rankos, kad jis paleistų jos plaukus. Tačiau jis prisitraukė arčiau ir stipriai sukando jos dešinės rankos riešą. Jai labai skaudėjo. Ji pradėjo jį stipriai spausti ir pabandė nuraminti, tuo metu jis jai nuo kaklo nuplėšė grandinėlę. Ištrūkusi pamatė, kad tėvas jai išrovė kuokštą plaukų. Suprato, kad tėvo nuraminti nepavyks, todėl paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Tuo metu tėvas nuėjo į vasarinį namelį, kur miegojo, kol atvyko policijos pareigūnai. Kaip tėvas mušė mamą nematė, tačiau mama jai papasakojo, kad tėvas su šluotos lazda kelis kartus sudavė per galvą ir, kai mama pradėjo rankomis dengti galvą, jis jai kelis kartus sudavė per rankas, nuo ko jai ištino rankos. Kai atvyko policijos pareigūnai, kartu atvažiavo ir greitosios pagalbos brigada. Medikai jas su mama apžiūrėjo ir nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jai nustatė dešinės rankos riešo-plaštakos žaizdą. Jai suteikė pagalbą vietoje ir išleido namo. Tėvui turi pretenzijų dėl minėto įvykio, nes pastarasis piktnaudžiauja alkoholiu ir būdamas neblaivus konfliktuoja su ja ir mama (b. l. 36-39, 47-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1827/2021(01) nurodyta, kad L. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairiame rieše. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 19 d. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), neatmetama, kad smūginiu kieto, buko daikto poveikiu (b. l. 65-66).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1824/2021(01) nurodyta, kad B. B. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiame rieše, kairėje blauzdoje, kąstinė žaizda dešinėje plaštakoje. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 19 d. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais (b. l. 68-69).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2021 m. liepos 19 d. 22.58 val. F. B.nustatytas 1,78 promilių girtumas (b. l. 100).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasta ir paimta: šviesios spalvos plaukų kuokštas, šluota su metaliniu kotu (b. l. 70-78).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo F. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis F. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad prisimena tai, kad jam gulint ant laiptų kažkas užlipo ant pečių, o jis norėjo numesti. Įvykio dieną namuose su sūnumi suvartojo gal virš butelio degtinės. Pirmą kartą taip nutiko, kad nieko neatsimena išgėrus alkoholio. Negali nurodyti, kaip žmonai ir dukrai atsirado sužalojimai, anksčiau niekada nėra taip padaręs. F. B. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų L. B. ir B. B. parodymai, apžiūros protokolas, alkotesterio kvito rodmenys, specialisto išvados bei kita rašytinė bylos medžiaga. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad F. B. smurtaudamas prieš žmoną bei dukrą sukėlė joms fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jų sveikatą, o būtent: ne mažiau kaip du kartus šluotos kotu sudavė žmonai L. B. į galvą bei rankas ir ne mažiau kaip keturis kartus sudavė jai kumščiais į galvą, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje ir kairiame rieše, po ko, atbėgus dukrai B. B. ir bandant jį nuraminti, nustūmė B. B. ant žemės, sugriebė ją už plaukų ir stipriai traukė, išraudamas kuokštą plaukų, o nukentėjusiajai bandant išsilaisvinti, įkando jai į dešinį riešą, padarydamas B. B. poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kairiame rieše, kąstinę žaizdą dešinėje plaštakoje. Kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaltinamojo F. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

III. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo F. B.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis F. B. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis).

Teisiamojo posėdžio metu F. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino. Nukentėjusiosios B. B. ir L. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog susitaikė su kaltinamuoju, atsisako civilinių ieškinių, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta. Iš byloje esančio ir teisiamojo posėdžio metu pateikto susitarimo dėl susitaikymo matyti, kad nukentėjusiosios B. B., L. B. atsisakė civilinio ieškinio. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 112,13 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiųjų B. B. ir L. B. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 54-55). Byloje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais (gydymo paslaugų apskaitos išrašais), kaltinamasis F. B. šį ieškinį pripažino, susitarime dėl susitaikymo įsipareigojo jį atlyginti per vieną mėnesį, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Nukentėjusiosioms B. B. ir L. B. atsisakius civilinio ieškinio, joms buvo išaiškintos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl teismas nenagrinėja ikiteisminio tyrimo metu jų pareikštų civilinių ieškinių ir šioje dalyje bylą nutraukia. Kaltinamasis F. B. anksčiau neteistas (b. l. 146), administracine tvarka baustas ne už šiurkščius nusižengimus (b. l. 147-149), pensininkas, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą ar įskaitą nėra. Taigi, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje taip pat nėra, vertintina, kad padarytoji nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis F. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programos. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis F. B. nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą – padarė savo šeimos narėms – žmonai L. B. bei dukrai B. B., teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² straipsniu, F. B. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

BK 72¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas tarp kaltinamojo F. B. ir L. B., taip pat atsižvelgiantį į F. B. padarytą nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą dviem šeimos narėms, tikslinga skirti kaltinamajam įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų L. B. ir B. B. ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų L. B. ir B. B. arčiau kaip 25 metrų atstumu.

IV. Dėl kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su šviesios spalvos plaukais viduje bei šluota, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje (kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005214, kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005215), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (b. l. 85-90), o vokas, kuriame yra CD diskas su nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo 256,43 Eur išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu F. B. buvo skirtas gynėjas advokatas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad F. B. yra nedirbantis, pensininkas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš F. B. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

F. B. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiosiomis L. B. ir B. B., ir baudžiamąją bylą F. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, F. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, F. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 1 (vienerius) metus skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 23 d. gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų B. B. ir L. B. arčiau nei 25 metrų atstumu.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš F. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 112,13 Eur (vieną šimtą dvylika eurų ir trylika euro centų) nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti. Priimti nukentėjusiųjų L. B. ir B. B. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl jų pareikštų civilinių ieškinių nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su šviesios spalvos plaukais viduje, šluotą, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, voką, kuriame yra CD diskas su nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 256,43 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkinti.

Išaiškinti F. B., kad:

1. Tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (BK 72¹ straipsnio 2 dalis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas