Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. R. skundą suinteresuotiems asmenims I. R. ir antstoliui A. A. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. Auglys 2020 m. sausio 30 d. patvarkymu Nr. S-20000802 pareiškėjo V. R. skundo netenkino, jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Marijampolės apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. R. sūnaus V. R. išlaikymui, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise I. R..

Antstolis nurodo, kad 2020 m. sausio 27 d. gavo skolininko 2020 m. sausio 23 d. skundą, kuriuo prašoma sustabdyti vykdymo veiksmus, piniginių sumų nurašymą nuo skolininko sąskaitų, iki bus patvirtinta tarp V. R. ir I. R. pasirašyta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taikos sutartimi vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su skolininku, kuris rūpinsis ir vaiko išlaikymu. Antstolis nurodo, kad taikos sutartį pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 595 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis pateikta tiesiogiai teismui, o ne antstoliui, antstoliui neatsiranda pareiga taikyti CPK 595 straipsnio 2 dalį, t. y. sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo taikos sutarties gavimo perduoti ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Skundas su antstolio A. A. patvarkymu priimtas, 2020 m. kovo 10 d. teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2020 m. kovo 24 d. 14.00 valandą. Posėdis 2020 m. kovo 24 d. neįvyko dėl teisėjos ligos, todėl 2020 m. balandžio 6 d. teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2020 m. balandžio 22 d. 14.00 valandą (b. l. 10,15).

A. A. Auglys teismo nustatytu terminu atsiliepimo byloje nepateikė.

Suinteresuotas asmuo I. R. teismo nustatytu terminu atsiliepimo byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka vadovaudamasis įstatymu (konkrečiomis teisės normomis), o teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. išduotą vykdomąjį raštą (dublikatą) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. R. sūnaus V. R. išlaikymui, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise I. R..

2020 m. sausio 8 d. antstolis priėmė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti 215,60 Eur dydžio pinigines lėšas nuo visų V. R. sąskaitų. 2020 m. sausio 27 d. antstolis gavo pareiškėjo (skolininko) 2020 m. sausio 23 d. skundą, kuriuo prašoma sustabdyti vykdymo veiksmus, piniginių sumų nurašymą nuo skolininko sąskaitų, iki bus patvirtinta tarp V. R. ir I. R. pasirašyta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

Antstolis 2020 m. sausio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino nurodydamas, kad taikos sutartį pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui, o ne antstoliui, todėl antstoliui neatsirado pareiga taikyti CPK 595 straipsnio 2 dalį ir sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą.

CPK 595 straipsnyje numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui, kuris ją gavęs, sustabdo vykdomosios bylos vykdymą ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sutarties gavimo dienos perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio buveinė.

Nagrinėjamoje byloje antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą stabdyti vykdymo veiksmus, motyvuodamas tuo, kad taikos sutartį pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui, o ne antstoliui.

Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas.

Kaip minėta, antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis neturėjo pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą CPK 959 straipsnio pagrindu, duomenų, patvirtinančių, kad vykdymo veiksmus antstolis būtų privalėjęs/galėjęs stabdyti CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardintais pagrindais, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas skundu prašė sustabdyti vykdymo veiksmus, piniginių lėšų nurašymą iš jo sąskaitos, kol bus patvirtinta tarp jo ir I. R. pasirašyta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vieningos teismų sistemos LITEKO duomenimis taikos sutartis dėl sūnaus V. R. gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) bei išlaikymo priteisimo tarp pareiškėjo V. R. ir suinteresuoto asmens I. R. patvirtinta Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad antstolis A. A. procesinių vykdymo veiksmų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, 290-292 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo V. R. 2020 m. sausio 23 d. skundo netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.