Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., jo gynėjai advokato padėjėjai L. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, tai yra, jog jo vadovaujama bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems finansiniams reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., nesilaikydamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) teises bei interesus. Tokiais savo veiksmais R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Apie teismo posėdžio laiką ir vietą VMI prie FM pranešta tinkamai (bylos lapai (toliau – b. l. 47). VMI prie FM atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei pažymėjo, jog pareiškimą, kurio pagrindu pradėta administracinio nusižengimo teisena R. M. atžvilgiu, palaiko (b. l. 49).

Teismo posėdžio metu R. M. su jam inkriminuotu nusižengimu sutiko, savo kaltę pripažino, dėl nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi bei teismui pateikė rašytinius paaiškinimus.

R. M. gynėja advokato padėjėja L. R. paaiškino, jog atsiskaitymo su kreditoriais tvarka buvo pažeista, tačiau R. M. vadovaujama bendrovė piktybiškai nevengė atsiskaityti su valstybe – tai nulėmė bendrovės finansiniai sunkumai. Atsiskaitymo tvarka buvo pažeista, kadangi tuo siekė išvengti bankroto bei užtikrinti veiklos tęstinumą, todėl R. M. vadovaujama bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nesilaikydama nustatytos tvarkos. Prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, kadangi už nusižengimą numatyta minimali bauda yra labai didelė. Prašė atmesti VMI prie FM prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi šis prašymas yra visiškai nepagrįstas, žala nėra šio nusižengimo sudėties elementas. Už prievolių įvykdymą atsako juridinis asmuo, o ne direktorius. Visiškai analogiška pozicija išdėstyta ir R. M. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 54 – 58).

Tai, jog R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama rašytinė medžiaga – įrodymai (ANK 569 straipsnis).

Pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame išdėstytos visos su R. M. inkriminuotu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. vykdė finansines operacijas (mokėjimai tiekėjams, kitiems kreditoriams bei atskaitingiems asmenims), kuomet bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui. Pareiškime konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Pareiškime prašoma priteisti iš R. M. 46 229,81 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą VMI prie FM naudai (b. l. 1 – 6).

2017 m. rugsėjo 15 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-6118, kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d. buvo R. M.. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų – atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (b. l. 10 – 12).

(duomenys neskelbtini) kasos knygos kopijos, iš kurių matyti 2017 m. balandžio 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. laikotarpio pajamų ir išlaidų pokytis bendrovės kasoje. Matyti, jog tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) gavo pajamas ir vykdė įvairius atsikaitymus su kitais savo kreditoriais (b. l. 13 – 20).

Išrašai iš integruotos kliento informacijos apie (duomenys neskelbtini) balansą bei turimas finansines prievoles, iš kurių matyti (duomenys neskelbtini) turimų mokestinių prievolių kitimas nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Matyti, jog tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) mokestinės prievolės Valstybei nuolat didėjo (b. l. 21 – 34).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog R. M., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės bei tvarkos reikalavimų, tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas <...>) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju R. M. administracinį nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis). R. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismo iniciatyva patikrinus duomenis, esančius atitinkamuose registruose, nustatyta, kad R. M. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą (b. l. 79, 80). R. M. vedęs, dirbantis, byloje daugiau nėra jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Todėl, vertinant R. M. nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, pasekmes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta jam paskyrus mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo VMI prie FM prašo priteisti iš R. M. 46 229,81 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.

ANK 664 straipsnio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Tačiau nagrinėjamu atveju sutikti su tuo, jog VMI prie FM patyrė nuostolių dėl to, kad nepadengęs įmonės mokestinės nepriemokos, R. M. vykdė kitus atsiskaitymus, nėra pagrindo, kadangi dėl R. M. veiksmų (duomenys neskelbtini) mokestinė prievolė nebuvo panaikinta ir ji vis dar egzistuoja. Šiuo atveju, R. M. padengus bendrovės įsiskolinimo dalį kaip padarytą žalą ir tą pačią mokestinės nepriemokos dalį padengus pačiai bendrovei, VMI prie FM neteisėtai praturtėtų, o tai jau neatitinka ne tik teisingumo, bet ir protingumo bei sąžiningumo kriterijų. Panašioje byloje analogiškos pozicijos laikėsi ir aukštesnės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-532-493/2017). Be to, teismo posėdžio metu R. M. pateikti dokumentai patvirtina, jog už (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui turėtą mokestinę nepriemoką reguliariai dengė (duomenys neskelbtini) (b. l. 59 – 72). Taip pat pateikti dokumentai patvirtina, jog pagal 2017 m. spalio 10 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. 2017/10/10 (duomenys neskelbtini) perėmė (duomenys neskelbtini) 248 750,73 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (b. l. 76 – 78). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, VMI prie FM prašymas dėl 46229,81 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl 46 229,81 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.