- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-10
- Bylos Nr.
- AN2-309-380/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00193-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2021 m. vasario 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 90-ANR_N-37-2021 G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 6 d., 18.06 val., adresu (duomenys neskelbtini) Neringos savivaldybė, vairuodamas transporto priemonę, vienu metu (paeiliui) padarė kelis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), pažeidimus. Lenkė tarnybinį policijos automobilį per ištisinę liniją, priešais pėsčiųjų perėją, neįsitikindamas, ar tai saugu. Tuo pačiu jo vairuojama transporto priemonė kelyje (gatvėje), kuriame transporto priemonių judėjimo kryptis yra po vieną eismo juostą, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ (KET 1 priedas, ženklai Nr. 533 ir Nr. 534), ir nepraleido į perėją jau įėjusių kelių pėsčiųjų, pažeidė KET 30 punktą. Taip vairuotojas neįsitikino, kad tai bus saugu, tuo sukėlė pavojingą situaciją. Nutarimu G. M. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutarimu G. M. skundas buvo atmestas. Tačiau teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 6 dalimi, panaikino Institucijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 90-ANR_N-37-2021 ir pripažino G. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskyrė administracinę nuobaudą – 170 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Tokį savo sprendimą pirmosios teismas motyvavo tuo, kad G. M. pagrįstai kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas, įvertinęs visų byloje esančių duomenų ir įrodymų visumą, padarė išvadą, jog šiuo atveju buvo nustatytos netikslios administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, tai yra administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime buvo padaryti pažeidimo bei nustatytų aplinkybių aprašymo netikslumai, kurie buvo sąlygoti G. M. padaryto nusižengimo kompleksiškumo (sudėtingumo). Teismas konstatavo, jog savo neteisėtais veiksmais G. M. padarė ne tik KET 30 punkto, bet ir 117 bei 140.4 punktų pažeidimus, kurie sukėlė grėsmę eismo saugumui, o visi šie pažeidimai buvo padaryti vienu metu (ar tarp jų esant labai nedideliam laiko tarpui). Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad G. M. veiksmai, jį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, galėjo būti kvalifikuojami tiek kaip lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti (perėjoje), tiek kaip transporto priemonių vairavimas vienu metu padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius KET pažeidimus. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktas yra akivaizdus, nekeliantis abejonių, veika įrodyta bylos medžiaga, tačiau buvo nustatyta, jog buvo netinkamai pritaikytas teisės aktas – KET, nes G. M. neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ne tik KET 30 punktas, bet ir 117 bei 140.4 punktai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutarimą bei Institucijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 90-ANR_N-37-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Apeliantas mano, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas šiurkščiai pažeidus proceso taisykles bei išsamiai ir visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų duomenų, padarant objektyviems duomenims prieštaraujančias išvadas. Skundžiamu nutarimu apeliantui paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinio nusižengimo protokolu jam neinkriminuotus veiksmus (KET 117 ir 140.4 punktai), akivaizdžiai netinkamai aiškinant bei taikant ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, taip pat padarius objektyvių bylos duomenų (vaizdo įrašų) neatitinkančias išvadas.
3.2. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, padarė esminius proceso taisyklių pažeidimus. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama tik administracinio nusižengimo protokolu apibrėžtose bylos nagrinėjimo ribose, vadovaujantis tik nagrinėjamų įvykių metu galiojusiais teisės aktais, į kuriuos, jeigu jie nurodyti neteisingai, nuorodos pakeisti negalima. Taip pat nėra galimybės pakeisti protokole nurodytos nusižengimo esmės. Pagal esamą teisinį reglamentavimą vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu leidžiama pakeisti tik nuorodą į neteisingai protokole nurodytą ANK straipsnį, jo dalį ar kitą atsakomybę numatantį teisės aktą, tačiau nėra numatyta jokia galimybė keisti kaltinimo esmę. Šių nuostatų pirmosios instancijos teismas nepaisė, skundžiamu nutarimu konstatavo G. M. pažeidus administracinio nusižengimo protokolu jam neinkriminuotus KET 117 ir 140.4 punkto reikalavimus, tokiu būdu iš esmės pažeidė apelianto teises.
3.3. Administracinio nusižengimo protokolu apeliantui inkriminuotas tik KET 30 punkto reikalavimų pažeidimas, o Institucijos nutarimu administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį taip pat paskirtos tik už KET 30 punkto reikalavimų pažeidimą. KET 30 punkte nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Apelianto nuomone, tai patvirtina, kad KET 117 ir 140.4 punktų reikalavimų pažeidimai skundžiamu nutarimu konstatuoti neteisėtai ir nepagrįstai.
3.3. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nėra kalbama apie administracinio nusižengimo protokolu G. M. suformuotą kaltinimą dėl KET 30 punkte nurodytų pareigų pėstiesiems nevykdymo. Už šių pareigų pėstiesiems nevykdymą atsakomybė yra numatyta ANK 417 straipsnio 4 dalyje, bet ne ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apeliantui surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta tokia inkriminuojamo nusižengimo esmė: vairuodamas transporto priemonę apeliantas vienu metu (paeiliui) padarė kelis KET pažeidimus: a) lenkė tarnybinį policijos automobilį per ištisinę liniją, priešais pėsčiųjų perėją, neįsitinkindamas ar tai saugu; b) tuo pačiu, transporto priemonė kelyje (gatvėje), kuriame transporto priemonių judėjimo kryptimis yra po vieną eismo juostą, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų prėja“ (KET 1 priedas, ženklai 533 ir 534) ir nepraleido į perėją jau įėjusių kelių pėsčiųjų (KET 30 punktas), taip neįsitikino, kad tai bus saugu ir pažeidė KET 30 punkto reikalavimus. Apelianto nuomone vien tai patvirtina, kad tiek administracinio nusižengimo protokolu, tiek Institucijos nutarimu neteisėtai ir nepagrįstai teigiama, kad G. M. padarė kelis KET pažeidimus, todėl jam neteisėtai ir nepagrįstai inkriminuojama ANK 420 straipsnio 1 dalis. Joks kitas KET reikalavimų pažeidimas, kaip neteisėtai ir nepagrįstai nurodoma skundžiamame nutarime, apeliantui net neinkriminuotas.
3.4. Vaizdo įraše matyti, kad policijos tarnybinis automobilis, iš kurio buvo filmuotas vaizdas, lėtai važiuoja (duomenys neskelbtini), Neringos savivaldybėje, link Klaipėdos miesto. Jam iš galo priartėja greičiau, tačiau leistinu greičiu, važiuojantis apelianto vairuotas automobilis. (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje, kurioje priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus ir kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių (KET 3 priedas 1.5 punktas), jo vairuotu automobiliu pradedamas lenkimo manevras (KET 3.9 punktas), t. y. rodant kairiojo posūkio signalą pradedama išvažiuoti ir išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą (vaizdo įraše nurodytas laikas 17:59:43). Visa tai aiškiai patvirtina, kad tarnybinio policijos automobilio lenkimo manevras pradėtas ir vykdytas leistinoje vietoje, niekaip nepažeidžiant lenkimą reglamentuojančių KET reikalavimų. Vaizdo įraše taip pat matyti, jog apelianto vairuotas automobilis policijos tarnybinį automobilį yra aplenkęs dar prieš pėsčiųjų perėją (vaizdo įrašo laikas 17:59:51), o per pėsčiųjų perėją aptariamas automobilis važiuoja jau savo eismo juosta (vaizdo įrašę laikas nuo 17:59:53 iki 17:59:54). Apelianto nuomone, tai patvirtina apylinkės teismo išvadų dėl lenkimo pėsčiųjų perėjoje neteisėtumą ir nepagrįstumą, šiuo atveju pagrįstai galima konstatuoti nebent tik administracinio nusižengimo protokole inkriminuotą nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją pažeidžiant KET 30 punkto reikalavimus.
3.5 Apeliantas nurodo, kad toliau vaizdo įraše matyti lenkimo manevro pabaigimas, t. y. jo vairuoto automobilio sugrįžimas į savo eismo juostą, po leistinoje vietoje atlikto lenkimo. Nuo vaizdo įraše nurodomo laiko 17:59:49 matyti, kad baigiasi prieš tai buvęs, aptartas, brūkšninis kelio horizontalus žymėjimas skiriantis priešingų krypčių transporto srautus ir prasideda siaura ištisinė linija (KET 3 priedo 1.1 punktas). Būtent toje vietoje pradedamas lenkimo manevro pabaigimas ir pradedamas sugrįžimas į savo eismo juostą, kuris vykdomas ir toje vietoje, kurioje priešingų krypčių eismo srautus skiria siaura ištisinė linija, kuri yra labai trumpa (savo ilgio atžvilgiu) ir už jos, dar prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, prasideda siaura brūkšninė linija (KET 3 priedo 1.7 punktas), kurią, vėlgi, leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje, kuri pažymėta minima trumpa siaura ištisine horizontalaus kelio ženklinimo linija, nebuvo važiuojama priešpriešinio eismo juosta, o ją iš dalies kertant buvo sugrįžtama į savo eismo juostą, po leistino lenkimo atlikimo, o tai nėra draudžiama. Akivaizdu, kad G. M. savo vairuotu automobiliu nelenkė tarnybinio policijos automobilio per ištisinę liniją, kaip neteisingai nurodyta protokole, Institucijos nutarime ir skundžiamame nutarime. Iš dalies ištisine linija buvo sugrįžtama į savo eismo juostą po leistino lenkimo atlikimo, o tuo joks KET reikalavimas nebuvo pažeistas. Toliau protokole ir Institucijos nutarime nurodoma, jog jis lenkė tarnybinį policijos automobilį priešais pėsčiųjų perėją. Atsižvelgiant į tai, kad pagal KET 140.4 punktą lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose, bet ne prieš jas ar už jų, kaip tai yra, pavyzdžiui, geležinkelio pervažų atvejais (KET 140.2 punktas), lenkdamas kelio atkarpoje, kurioje nėra pėsčiųjų perėjos ir lenkimo manevrą pabaigęs prieš pėsčiųjų perėją, jokių su lenkimu susijusių KET reikalavimų G. M. nepažeidė.
3.6. Apeliantas mano, jog yra nepagrįstas administracinio nusižengimo protokolo, Institucijos nutarimo ir skundžiamo nutarimo teiginys, kad nebuvo įsitikinta aptariamo lenkimo saugumu. Byloje analizuojamas lenkimo manevras, reglamentuotas KET 3.9 punkte, kuriame nurodyta, kad lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, buvo atliktas nepažeidžiant KET reikalavimų, t. y. buvo tiek pradėtas, tiek pabaigtas leistinai, o tai patvirtina, jog tuo pačiu tai buvo padaryta saugiai. Atkreipia dėmesį, kad koks nors KET reglamentuotas neleistinas neatsargumas administracinio nusižengimo protokolu apeliantui taip pat neinkriminuotas.
3.7. Apeliantas pažymi, jog iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad kaltinimas jam buvo suformuluotas „kaip į perėją jau įėjusių kelių pėsčiųjų nepraleidimas“, o skundžiamu nutarimu šis kaltinimas neteisėtai pakeistas konstatuojant, kad nepraleistas žengiantis į gatvės važiuojamąją dalį pėsčiasis. Apeliantas nurodo, kad dėl galimybės išeiti už administracinio nusižengimo protokolu suformuluoto kaltinimo ribų jau pasisakyta, todėl toliau pasisako dėl protokolu suformuluoto kaltinimo, nes būtent juo nustatomos bylos nagrinėjimo ribos. Taip pat atkreipia dėmesį, jog KET nereikalauja sustoti visada ir prie visų nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų, nes tai daryti privalu tik konkrečiais KET reglamentuotais atvejais.
3.8. Skunde nurodoma, kad vaizdo įraše nuo 17:59:51 matyti priekyje leistinai aplenkto ir apelianto vairuojamo automobilio esanti reguliuojama pėsčiųjų perėją. Taip pat matyti, kad ant šaligatvio, greta perėjos, iš dešinės stovi keli žmonės, kurie nėra įžengę į eismo juostą ir važiuojamąją kelio dalį. Taip pat vaizdo įraše matyti, kad apelianto vairuotas automobilis per aptariamą pėsčiųjų perėją važiuoja ir ją pravažiuoja nuo vaizdo įrašo laiko 17:59:53 iki 17:59:54, tuo tarpu aptariami pėstieji į apelianto važiavimo krypties eismo juostą, tuo pačiu ir važiuojamąją dalį, įžengia tik 17:59:54, kai apelianto vairuotas automobilis jau yra už pėsčiųjų perėjos. Visa tai objektyviai patvirtina, kad protokolu ir Institucijos nutarimu visiškai nepagrįstai teigiama, kad apeliantas nepraleido į perėją jau įėjusių kelių pėsčiųjų. Šis protokolu suformuluotas kaltinimas neatitinka objektyvių bylos duomenų, todėl nėra jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo teigti, kad šiais veiksmais apeliantas būtų pažeidęs KET reikalavimus. Visa tai patvirtina, kad ir aptariamos protokolu suformuluoto kaltinimo bei Institucijos nutarimo dalys yra nepagrįstos. Skundžiamu nutarimu iš esmės neteisėtai buvo pakeistas protokolu suformuluotas kaltinimas ir nepagrįstai konstatuota, kad nepraleistas vienas į pėsčiųjų perėją žengiantis pėsčiasis. Kadangi apylinkės teismas, nagrinėjantis skundą dėl Institucijos nutarimo, neturi teisės pakeisti protokolu suformuluoto kaltinimo, apeliantui akivaizdu, kad aptariama skundžiamo nutarimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
3.9. Skunde teigiama, jog administracinio nusižengimo protokolu ir Institucijos nutarimu teigiama, jog, kaip galima suprasti, jau aptartas veiksmais apeliantas sukėlė pavojingą situaciją. Skundžiamame nutarime teigiama, kad KET 30, 117 ir 140.4 punktų pažeidimai sukėlė grėsmę eismo saugumui, o ši grėsmės administracinio nusižengimo protokole neinkriminuojama, todėl G. M. taikytina ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlimą (t. y. privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Taigi, pagal šį ANK straipsnį ir jo dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas arba keli šioje normoje numatyti alternatyvus veiksmai. Administracinio nusižengimo protokolu ANK 420 straipsnio 1 dalis apeliantui inkriminuota teigiant, jog: 1) sukelta pavojinga situacija, 2) pažeisti KET 30 punkto reikalavimai, 3) tarnybinis policijos automobilis buvo lenkiamas per ištisinę liniją ir prieš pėsčiųjų perėją. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Institucijos nutarimo, priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo neteisėtai pakeitė net ir administracinio nusižengimu suformuluotą kaltinimą. Kadangi iš protokole suformuluoto kaltinimo, kurio ribų nėra galimybės peržengti, nėra aišku ir suprantama, kas būtent, anot šį protokolą surašiusio pareigūno, iš protokole nurodytų veiksmų sudaro ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėtį, apeliantas pasisako dėl visos „kelio situacijos“ neatitikimo ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėčiai.
3.10. Apeliantas teigia, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos pavojingos situacijos sukėlimas yra privertimas kitų eismo dalyvių staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Apelianto nuomone iš bylos medžiagos, taip pat ir aptarto vaizdo įrašo, aiškiai matyti, kad analizuojamoje „kelio situacijoje“ niekas, t. y. nei lenkiamo tarnybinio policijos automobilio vairuotojas, nei ant šaligatvio stovėję pėstieji, nei kokie nors kiti eismo dalyviai, jokiais apelianto veiksmais nebuvo priversti nei staigiai keisti savo judėjimo greičio, nei krypties, nei imtis kokių nors kitų veiksmų eismo saugumui užtikrinti. Visa tai patvirtina, kad jokios pavojingos situacijos apeliantas nesukėlė, dėl to nėra pagrindo atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Nė vienas iš kitų, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų taip pat neatliktas ir neinkriminuotas protokolu. Administracinio nusižengimo protokole inkriminuojamas ne kelių, bet tik vieno KET 30 punkto reikalavimų pažeidimas, už kurį atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Šiuo atveju nepadaryti keli ne bet kokie, o grėsmę eismo saugumui keliantys KET pažeidimai; nepadarytas ir joks lenkimo taisyklių pažeidimas; nevairuota „neteisėtose lenktynėse“, nepadarytas joks kitas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas veiksmas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato viršininkas V. F. su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. M. neigia padaręs jam inkriminuotą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir siekia, kad skundžiamas nutarimas bei Institucijos nutarimas būtų panaikinti, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutarimą teismas padarė esminių proceso pažeidimų. Taip pat mano, kad jam inkriminuoti neteisėti veiksmai turėjo būti kvalifikuojami ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o nebent pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
9. ANK 420 straipsnio 1 dalis asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę už vieną iš alternatyvių šioje teisės normoje numatytų uždraustų veiksmų atlikimą: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti atlikimą) KET pažeidimą; 5) pavojingą situaciją sukėlusio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus atlikimą.
10. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiamu nutarimu, Institucijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimu ir 2020 m. lapkričio 6 d. administracinio nusižengimo protokolu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog G. M. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl G. M. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Apylinkės teismas atliko labai išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė, ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo neteisingai aiškintos ANK nuostatos, nukrypta nuo teismų praktikos, padaryta proceso pažeidimų ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Priešingai, administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad G. M. kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta nusižengimą, yra įrodyta.
11. Apeliantas neginčija, kad 2020 m. lapkričio 6 d., 18.06 val., adresu (duomenys neskelbtini), Neringos savivaldybėje, vairavo transporto priemonę, bet neigia savo kaltę dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė yra įrodyta toliau aptariamų bylos įrodymų visuma.
12. Liudytoja policijos pareigūnė N. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. važiavo tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) ir matė už savęs važiuojantį automobilį. Likus nedideliam atstumui iki pėsčiųjų perėjos pastebėjo, kad jos dešinėje pusėje būriuojasi žmonės. Pastebėjo, kad už jos važiuojantis automobilis didesniu greičiu ją aplenkė prieš pat pėsčiųjų perėją, po to vairuotojas matyt pamatė minėtus žmones ir susimėtė, bet pabaigė manevrą ir nuvažiavo. Pamačiusi padarytą pažeidimą, ji pasivijo ir sustabdė vairuotoją, surašė jam administracinio nusižengimo protokolą, o įvykio aplinkybes nurodė tarnybiniame pranešime. Vairuotojas prieš lenkdamas neįsitikino, kad tai yra saugu, nes prieš pat ją jau buvo pėsčiųjų perėja, ten buvo žmonės, kurių jis per jos automobilį net negalėjo matyti, buvo tamsusis paros metas; vairuotojas, kirsdamas ištisinę liniją, atsidūrė prieš pėsčiųjų perėją, kur jau buvo įėję žmonės. Vairuotojas vienu metu padarė du pažeidimus, nes lenkė prieš pėsčiųjų perėją ir kirto ištisinę liniją. Liudytoja nežino, ar vairuotojas matė pėsčiuosius ar ne, bet prieš lenkdamas turėjo įsitikinti, kad tai saugu daryti. Vairuotojui pravažiavus perėją, ten jau buvo sustoję pėstieji, kuriuos ji sustojusi praleido. Pėstieji būriavosi dešinėje pusėje, jie buvo prie pat pėsčiųjų perėjos, iš to buvo matyti, kad jie ruošėsi eiti per ją. Kai privažiavo iš paskos važiavęs automobilis, jie jau buvo įžengę į pėsčiųjų perėją. Liudytoja matė, kad pėstieji, išsigandę pravažiavusio automobilio, pradėjo mėtytis. Ji važiavo leistinu greičiu, kuris toje vietoje yra 40 km/val. (b. l. 92). Liudytoja J. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. su šeima (ji su savo dviem vaikais, mama) vesdamiesi šunį ėjo per perėją, ties (duomenys neskelbtini), esančiu namu bei ties (duomenys neskelbtini). Buvo tamsusis paros metas, apie 18–19 val. Priėjusi prie perėjos matė, kad nuo Nidos pusės atvažiuoja automobilis, kuris pristabdė prie perėjos, juos praleido. Jie įžengė į pėsčiųjų perėją (jos mama su vaiku ėjo priekyje, ji ėjo atsilikusi apie metrą už jos. Tada, staiga, iš už sustojusio automobilio, atlėkė kitas automobilis, kuris nestabdymas aplenkė sustojusį automobilį, kirto perėją ir nuvažiavo link Klaipėdos. Jie visi pabaigė pereiti perėją ir pamatė, kad juos praleidęs automobilis buvo policijos tarnybinis automobilis, kuris įsijungė švyturėlius ir vijosi nuvažiavusį automobilį. Pamačiusi, kad automobilį pareigūnai sustabdė prie jų namų (duomenys neskelbtini), ji nuėjo iki pareigūnės ir pasakė, kad yra įvykio liudininkė. Kai pamatė lenkiantį automobilį, į perėją jau buvo išėjusi jos mama su vyresniąja dukra ir J. L.. Jos mama su dukra ėjo priekyje, metru toliau nuo jos, buvo įpusėjusios perėją. Dėl lenkiančio automobilio jos mama su dukra sustojo ir atšoko. Lenkiantis automobilis kirto priešingą eismo juostą per perėją. Tarp lenkiančio automobilio bei jos mamos su dukra buvo likęs maždaug metro atstumas. Toje vietoje leistinas greitis 40 km/val. Policijos automobilis link perėjos važiavo negreitai, mano, kad neviršijo 40 km/val. greičio, tikėtina, kad artėdamas link perėjos policijos automobilis lėtino greitį, nes tuo metu jie buvo labai arti perėjos. Kai liudytoja ėjo link perėjos, kitas automobilis, važiuojantis iš paskos policijos automobiliui, nesimatė; jį pamatė tik jam priartėjus prie užpakalinės dalies, kai pradėjo atlikti lenkimo manevrą, nes jis atvažiavo ganėtinai greitai (b. l. 92).
13. Byloje esančiuose tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašuose užfiksuota, kad G. M. vairuojamas automobilis tarnybinį automobilį lenkia pėsčiųjų perėjoje. Prie pėsčiųjų perėjos, dešinėje kelio pusėje stovi keturi pėstieji. Lenkimo manevrą automobilis pradeda kirsdamas siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus (KET 3 priedo 1.5 punktas), lenkimo manevro metu važiuoja priešpriešinio eismo juostoje, atkarpoje pažymėtoje artėjimo linija (KET 3 priedo 1.6 punktas) bei siaura ištisine linija (KET 3 priedo 1.1 punktas), baigdamas lenkimo manevrą kerta siaurą ištisinę liniją, esančią tiek prieš perėją, tiek už jos, ir lenkimo manevrą užbaigia tik pravažiavęs pėsčiųjų perėją, pažymėtą KET 3 priedo 1.13.1 punkto horizontaliuoju ženklinimu ir nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ (KET 1 priedas, kelio ženklai Nr. 533 ir 534). Tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad automobiliui lenkiant tarnybinį automobilį, apie 17:59:51–17:59:52 vienas iš pėsčiųjų žengia į perėją. „BODY“ kameros vaizdo ir garso įraše girdisi (failo pavadinimas 2020_1106_180050_008 (2)) kaip vairuotojas policijos pareigūnei prisistato esantis G. M.. Pareigūnė jam pasako, kad jis nepraleido žmonių per pėsčiųjų perėją, lenkė prieš pėsčiųjų perėją ir paklausia vairuotojo ar jis tai supranta. Vairuotojas atsako, kad „galbūt, aš atsiprašau, buvo, aš nesiginčiju, nu negerai padariau <...>“. 2020 m. lapkričio 7 d. tyrėjos N. J. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad pareigūnei grįžus į tarnybinį automobilį patikrinti automobilio ir asmens duomenų, prie automobilio priėjo J. L., kuri, kaip paaiškėjo, ir ėjo per pėsčiųjų perėją; moteris akivaizdžiai atrodė vis dar išsigandusi. 2020 m. lapkričio 11 d. J. L. paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 6 d., apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), ėjo su šeima (ji, jos mama ir vaikai) link pėsčiųjų perėjos. Priėjus perėją sustojo, kad įsitikintų, kad saugu eiti. Matė, kaip nuo Nidos pusės link Klaipėdos važiavo tarnybinis automobilis, kuris sustojo juos praleisti. Įsitikinusi, kad automobilis sustojo, žengė į perėją, tuo metu nuo Nidos pusės „įskriejo“ automobilis, aplenkdamas tarnybinį automobilį, taip kirsdamas perėją „nurūko“ link Klaipėdos pusės. Automobilis nestabtelėjo. Dėl įvykio jie visi išsigando, jos mama pasijuto prastai. 2020 m. gruodžio 29 d. prašyme „Dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos paskyrimo (ROIK Nr. 20125262632)“ G. M. Klaipėdos AVPK Neringos PK nurodė, kad sutinka su administracinio nusižengimo protokole nurodytu pažeidimu bei visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jo padarymo ir nuoširdžiai gailisi.
14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą padarė esminių proceso pažeidimų, nes vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu leidžiama pakeisti tik nuorodą į neteisingai administracinio nusižengimo protokole nurodytą ANK straipsnį, jo dalį ar kitą atsakomybę numatantį teisės aktą, tačiau nėra numatyta galimybė keisti kaltinimo esmę. Administracinio nusižengimo protokole G. M. suformuluotame kaltinime nurodyta, jog jis nepraleido į perėją jau įėjusių kelių pėsčiųjų, o skundžiamu nutarimu teismas šį kaltinimą neteisėtai pakeitė nurodydamas, kad buvo nepraleistas žengiantis į važiuojamąją gatvės dalį pėsčiasis. Be to, skundžiamu nutarimu teismas neteisėtai konstatavo G. M. pažeidus administracinio nusižengimo protokolu jam neinkriminuotus KET 117 ir 140.4 punkto reikalavimus. Apygardos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
15. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus ir padarė esminių proceso pažeidimų. Nustatęs, kad nėra abejonių, jog G. M. 2020 m. lapkričio 6 d., 18.06 val. savo neteisėtais veiksmais padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau priimant Institucijos nutarimą buvo netinkamai pritaikytas teisės aktas – KET (G. M. neteisėtais veiksmais buvo pažeisti ne tik KET 30 punkto, bet ir 117 bei 140.4 punktų reikalavimai), apylinkės teismas visiškai pagrįstai, nenukrypdamas nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos ir ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, skundžiamu nutarimu panaikino Institucijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimą ir paskyrė apeliantui nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Tai, kad skundžiamame nutarime teismas nurodė, jog G. M. nesustojo praleisti prie pėsčiųjų perėjos stovinčių pėsčiųjų, iš kurių vienas žengė į perėją ir tuo pažeidė KET 30 punktą, nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis nepraleido į perėją jau įėjusių kelių pėsčiųjų, priešingai nei mano apeliantas, nagrinėjamu atveju vertintina ne kaip neleistinas kaltinimo keitimas, o kaip pagrįstas administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių patikslinimas (sukonkretinimas), kuris nekeičia kaltinime nurodytų neteisėtų veiksmų esmės ir neplečia kaltinimo ribų. Tas pats pasakytina ir apie tai, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą konstatavo, jog neteisėtais G. M. veiksmais buvo padaryti ne tik KET 30, bet ir 117 bei 140.4 punktų reikalavimų pažeidimai. Pažymėtina, kad pakanka konstatuoti bent vieną iš šių KET pažeidimų, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Be to, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. M. pažeidė ne tik KET 30, bet ir 117 bei 140.4 punktų reikalavimus, tačiau teismas, pripažinęs jį kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, jam paskyrė minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą (170 Eur dydžio baudą) bei minimalios trukmės ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Tokią pačią administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę G. M. panaikintu nutarimu buvo paskyrusi ir Institucija, todėl, priešingai nei teigiama skunde, skundžiamu nutarimu apelianto teisinė padėtis nebuvo pasunkinta.
16. Nors apeliantas teigia, jog skundžiamu nutarimu buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už KET 30, 117 ir 140.4 punktų reikalavimų pažeidimą, nes net jei savo veiksmais būtų padaręs kokį nors pažeidimą, galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn nebent už KET 30 punkto reikalavimų pažeidimą (pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį), tačiau tokia jo pozicija yra nepagrįsta. ANK 417 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla dėl važiavimo esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Tuo tarpu, kaip jau minėta, atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla už bent vieną iš alternatyvių šioje teisės normoje numatytų uždraustų veiksmų atlikimą: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti atlikimą) KET pažeidimą; 5) pavojingą situaciją sukėlusio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus atlikimą. Nors savo esme ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų dispozicijos turi tam tikrų panašumų, tačiau, priešingai nei mano apeliantas, nagrinėjamos bylos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visuma atitinka būtent ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
17. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad aptariamos situacijos metu savo veiksmais neatliko nė vieno iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų. Tai pat, kaip jau minėta, nepagrįstai akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo negalėjo būti pripažintas pažeidusiu ir KET 117 bei 140.4 punktų reikalavimų pažeidimus, nes jie jam nebuvo inkriminuoti administracinio nusižengimo protokolu (protokole jam buvo inkriminuotas tik KET 30 punkto reikalavimų pažeidimas). Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas labai išsamiai pagrindė savo poziciją dėl G. M. kaltumo padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir detaliai motyvavo, kodėl ir kokiais būtent neteisėtais veiksmais apeliantas pažeidė KET 30, 117 ir 140.4 punktų reikalavimus. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog G. M. veiksmai jį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį galėjo būti kvalifikuojami tiek kaip lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti (perėjoje), tiek kaip transporto priemonių vairavimas vienu metu padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat nėra jokio pagrindo nepritarti ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad KET 30, 117 ir 140.4 punktų pažeidimai buvo padaryti tamsiuoju paros metu, prie pėsčiųjų perėjos esant pėstiesiems, kurių vienas, G. M. atliekant manevrą, žengė į gatvės važiuojamąją dalį, todėl G. M. vienu metu (ar tarp jų esant labai mažam laiko tarpui) padaryti KET 30, 117 ir 140.4 punktų pažeidimai sukėlė grėsmę eismo saugumui.
18. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, vienas iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų už kuriuos kyla administracinė atsakomybė yra lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Įstatymo leidėjas nėra konkretizavęs ar išskyręs kokių nors išskirtinių aplinkybių dėl šio veiksmo atlikimo, t. y. nėra nurodęs, kad lenkimas nelaikomas draudžiamu, kai jis pradedamas leidžiamoje zonoje, o baigiamas draudžiamoje. Lenkimo manevras yra atskirų pavienių veiksmų visuma: įsitikinimas, kad saugu lenkti; posūkio signalo parodymas prieš atliekant manevrą; įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą; saugus grįžimas atlikus lenkimą į savo eismo juostą ir pan. Lenkimą sudaro minėtų veiksmų visuma, šis manevras nėra momentinis, o tęstinis ir prasideda įsitikinus, jog lenkti saugu ir baigiasi tik saugiai atlikus manevrą bei sugrįžus į savo važiuojamąją eismo juostą. Todėl akivaizdu, jog būtent visų šių veiksmų eigoje įstatymo leidėjas yra uždraudęs atlikti taip lenkimo manevrą, kad jis bet kuriuo lenkimo metu būtų atliekamas uždraustoje tam daryti atkarpoje, tai ženklina kelyje esantys kelio ženklai bei horizontalusis ženklinimas. Vairuotojas kiekvienu konkrečiu lenkimo atveju turi gerai įvertinti ir įsitikinti, ar lenkimą daryti saugu, ar priekyje netikėtai neatsiras kliūčių, kelio reljefą, eismo intensyvumą, prieš jį ir už jo važiuojančių transporto priemonių srautą, draudžiamų ir leidžiamų lenkti kelyje vietų ilgumą, paros laiką, oro sąlygas ir pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad eismo saugumas – visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. To paties straipsnio 13 dalis numato, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
19. KET 140.4 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose. Nagrinėjamu atveju yra itin svarbus lenkimo manevro užbaigimo momentas. Lenkimo manevras laikomas baigtu tik tada, kai yra visiškai sugrįžtama į savo eismo juostą. Tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašuose akivaizdžiai užfiksuota, kad automobilis pradeda lenkimo manevrą prieš pėsčiųjų perėją, o visiškai grįžta į savo eismo juostą (užbaigia lenkimo manevrą) tik pravažiavęs pėsčiųjų perėją (už jos). Liudytoja N. J. patvirtino, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas G. M. vairuojamo automobilio lenkimo manevras, šios aplinkybės iš esmės neginčija ir pats apeliantas. Nėra abejonės, kad G. M. tokiais veiksmais pažeidė KET 140.4 punkto reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad pakanka vien KET 140.4 punkto reikalavimų pažeidimo tam, kad būtų konstatuota esant ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties objektyvioji pusė.
20. KET 117 punkte numatyta, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. <...> kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Apeliaciniame skunde nurodoma (šį argumentą G. M. atstovas advokatas jau buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismo posėdyje), kad iš vaizdo įrašo matyti, kaip G. M. vairuojamas automobilis baigdamas lenkimo manevrą kerta KET 3 priedo 1.10 punkte numatytą horizontalųjį ženklinimą, leidžiantį liniją kirsti iš brūkšninės linijos pusės, taip pat iš ištisinės pusės, bet tik baigiant lenkti arba apvažiuoti. Šis apelianto argumentas yra visiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog byloje esančiame vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kad aptariamoje kelio atkarpoje KET 3 priedo 1.10 punkte numatyto kelio ženklinimo apskritai nėra (kelio atkarpose prie pėsčiųjų perėjų tokio ženklinimo pagal KET net negalėtų būti, tokios vietos tokiu ženklinimu nežymimos), o G. M. vairuojamas automobilis baigdamas lenkimo manevrą kerta siaurą ištisinę liniją, esančią tiek prieš perėją, tiek už jos (KET 3 priedo 1.1 punktas). Be to, lenkimo manevro metu (prieš pėsčiųjų perėją) G. M. vairuojamas automobilis važiuoja priešpriešinio eismo juostoje, atkarpoje pažymėtoje siaura ištisine linija (KET 3 priedo 1.1 punktas). KET 3 priedo 1.1 punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Dėl šios priežasties apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. M. tokiais veiksmais (ištisinės linijos kirtimu bei važiavimu paženklintame kelio ruože priešpriešinio eismo juosta (dešiniosios pusės nesilaikymu) pažeidė KET 117 punkto reikalavimus.
21. KET 30 punkte numatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Skundžiamame nutarime pagrįstai nurodoma, jog minėtame vaizdo įraše užfiksuota, kad G. M. vairuojamas automobilis tamsiuoju paros metu nesustoja prie pėsčiųjų perėjos, prie kurios stovi keturi pėstieji; tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad automobiliui lenkiant tarnybinį automobilį, apie 17:59:51-17:59:52 vienas iš pėsčiųjų žengia į perėją. Aptarti duomenys patikimai patvirtina, kad G. M. nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, neįsitikino ar pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų bei nesustojo praleisti prie pėsčiųjų perėjos stovinčių pėsčiųjų, iš kurių vienas žengė į perėją ir tuo pažeidė KET 30 punktą.
22. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.