Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. V. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja S. V. pateiktu skundu (b. l. 23–26) prašo panaikinti atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2018 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (11.1)I-1893 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. vasario 22 d. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – Skyrius) 2018 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (9.1)3-8274.Pareiškėja mano, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, nurodo, kad Skyrius 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (9.1)3-8274 priėmė neviršydamas teritorinio skyriaus kompetencijos, ir mano, kad atsakovė neturėjo teisinio ar faktinio pagrindo pavesti Skyriui panaikinti jo paties priimtą sprendimą ir priimti naują. Skunde pažymima, kad teisės aktai nenumato galimybės pačiam subjektui panaikinti savo priimtą sprendimą arba pavesti pavaldžiam viešojo administravimo subjektui panaikinti jo priimtą aktą. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad teismas yra ne kartą patvirtinęs draudimą viešojo administravimo subjektams panaikinti anksčiau savo priimtus individualius administracinius sprendimus ir šiuo pagrindu konstatavęs viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų neteisėtumą.Pareiškėja, remdamasi skunde išdėstytų aplinkybių visuma, prašo jį patenkinti ir skundžiamą sprendimą panaikinti.

Atsakovė VSDFV su pareiškėjos skundu nesutinka (b. l. 66–70) ir mano, kad skundas yra nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, nes pareiškėja prašo teismo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl jau negaliojančio sprendimo, nenurodydama, kokio rezultato siekia.

Atsiliepime į skundą teigiama, kad net ir patenkinus pareiškėjos reikalavimą, jai nebūtų sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos teisės ar pareigos, o pareikštų reikalavimų tenkinimas jai nesukeltų teisnių pasekmių. Atsakovė mano, kad skundžiamas sprendimas dėl prašymo persiuntimo nagrinėti iš naujo nesukėlė pareiškėjai jokių neigiamų pasekmių, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir pateiktame atsiliepime į skundą (b. l. 32–34) teigia, kad Skyrius priimtame sprendime iš esmės pasisakė dėl savo paties priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau dėl to galėjo pasisakyti tik VSDFV, kuri yra išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, todėl atsakovė pagrįstai skundžiamu Sprendimu pavedė Skyriui panaikinti savo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VSDFV 2018 m. kovo 26 d. Sprendimo (b. l. 17), kuriuo Skyriui pavesta panaikinti savo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Skyrius 2015 m. balandžio 4 d. sprendimu (b. l. 40) skyrė pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. spalio 4 d. Minėtame sprendime nurodyta, kad pareiškėjos kompensuojamasis uždarbis teisės į pašalpą atsiradimo dienai sudaro 207,48 Eur. Tačiau pareiškėjai skirtina pašalpa apskaičiuota atsižvelgiant į taikomą dienos kompensuojamąjį uždarbį – 65,68 Eur. Tokiu būdu, pritaikius minėtą maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, už 126 kalendorines dienas (88 darbo dienas) pareiškėjai priskaičiuota pašalpos suma sudarė 5 779,84 Eur.

Pareiškėja kreipėsi į Skyrių su 2017 m. balandžio 6 d. prašymu (b. l. 45–46), kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarimu pripažino teisės aktų nuostatas, vadovaujantis kuriomis maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų visoms dirbančioms moterims, prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgdama į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, pareiškėja prašė Skyriaus perskaičiuoti jai skirtą motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas ir išmokėti priskaičiuotą motinystės pašalpos dalį. Skyrius 2017 m. balandžio 11 d. raštu (b. l. 44) persiuntė pareiškėjos prašymą pagal kompetenciją nagrinėti VSDFV.

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4408-811/2017 (b. l. 6–11) matyti, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 10 d. pateikė VSDFV skundą, kuriame nesutiko su Skyriaus sprendimu persiųsti pareiškėjos prašymą nagrinėti VSDFV. Pareiškėja prašė VSDFV įpareigoti Skyrių išnagrinėti šį prašymą iš esmės. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. gegužės 10 d. skundą, 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu konstatavo, kad Skyriaus sprendimas persiųsti VSDFV pareiškėjos prašymą buvo teisėtas ir pagrįstas. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą I-4408-811/2017, panaikino šį VSDFV raštą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. gegužės 10 d. skundą dėl Skyriaus atsisakymo nagrinėti pareiškėjos 2017 m. balandžio 6 d. prašymą perskaičiuoti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas. VSDFV, vykdydama minėtą teismo sprendimą, 2018 m. sausio 2 d. raštu (b. l. 47) tenkino pareiškėjos skundą ir pavedė Skyriui pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. balandžio 6 d. prašymą.

Skyrius, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2018 m. vasario 2 d. sprendimu (b. l. 48–49) išdėstė pareiškėjai motinystės pašalpos apskaičiavimo tvarką bei nurodė, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu jie nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Skyrius konstatavo, kad sprendimas, kuriuo pareiškėjai paskirta motinystės pašalpa, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį sprendimą nėra teisinio pagrindo, ir atsisakė tekinti pareiškėjos prašymą perskaičiuoti motinystės pašalpą.

Pareiškėja nesutiko su šiuo Skyriaus sprendimu, todėl 2018 m. vasario 22 d. skundu (b. l. 76–77) kreipėsi į VSDFV, prašydama panaikinti minėtą Skyriaus sprendimą, perskaičiuoti pareiškėjai skirtą pašalpą už motinystės ir gimdymo atostogas ir išmokėti papildomai priskaičiuotą pašalpos dalį. VSDFV, išnagrinėjusi skundą, priėmė ginčijamą Sprendimą (b. l. 17), kuriame konstatavo, kad Skyrius, priimdamas sprendimą, įvertino savo (Skyriaus) sprendimo, kuriuo pareiškėjai paskirta motinystės pašalpa, teisėtumą ir pagrįstumą, ir iš dalies viršijo savo kompetenciją, kadangi tokį vertinimą galėjo atlikti tik VSDFV. Atsižvelgdama į tai, VSDFV pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, įpareigodama Skyrių panaikinti 2018 m. vasario 2 d. sprendimą ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą. Skyrius, vykdydamas VSDFV nurodymus, 2018 m. kovo 30 d. raštu (b. l. 51) informavo pareiškėją, kad Skyriaus 2018 m. vasario 2 d. sprendimas yra panaikintas. Skyrius taip pat nurodė, kad Skyriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjai paskirta motinystės pašalpa priimtas 2015 m. birželio 4 d., pareiškėja šio sprendimo neskundė ir jis buvo įvykdytas iki Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo priėmimo, todėl, vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, minėtas nutarimas šio sprendimo atžvilgiu negalioja. Atsižvelgdamas į tai, Skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl motinystės išmokos perskaičiavimo.

Pareiškėjos vertinimu, VSDFV Sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad Skyrius, priimdamas 2018 m. vasario 2 d. sprendimą, įvertino savo anksčiau priimto sprendimo skirti pareiškėjai pašalpą teisėtumą, ir viršijo jam suteiktos kompetencijos ribas, taip pat nepagrįstai įpareigojo Skyrių panaikinti savo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą, kadangi teisės aktai nenumato viešojo administravimo subjektui teisės naikinti savo pačių priimtus sprendimus.

Valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos subjektų teises ir pareigas, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Vadovaujantis Įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, VSDFV yra viešojo administravimo įstaiga, be kita ko, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) lėšų tvarkymą ir apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir jų išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas VSDFV teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. VSDFV užtikrina Fondo lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 14 punktuose nustatyta, kad VSDFV, organizuodama socialinį draudimą ir vykdydama Fondo biudžetą, koordinuoja ir užtikrina VSDFV teritorinių skyrių efektyvų ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoja; nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų ir sprendimų.

Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai – tai VSDFV teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų, kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. VSDFV teritoriniai skyriai pavaldūs ir atskaitingi VSDFV. Vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) turi teisę apskųsti VSDFV. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti.

Asmenų ir kitų subjektų aptarnavimą VSDFV, jos teritoriniuose skyriuose ir kitose įstaigose, susijusiose su Fondo administravimu, taip pat asmenų prašymų pateikimo šioms įstaigoms ir jų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklės, patvirtintos VSDFV direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 (toliau – Aptarnavimo taisyklės). Vadovaujantis Aptarnavimo taisyklių 68 punktu, gavus asmens prašymą, paslaugos suteikiamos ir atsakymai dėl išnagrinėtų prašymų įforminami atsižvelgiant į prašymo turinį. Aptarnavimo taisyklių 68.1 punkte nustatyta, kad į prašymą suteikti administracinę ar kitą Fondo administravimo įstaigos teikiamą paslaugą atsakoma suteikiant prašomą paslaugą, informuojant apie paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastis.

Iš aptariamų teisės aktų nuostatų matyti, kad VSDFV teritoriniai skyriai yra pavaldūs VSDFV, todėl būtent VSDFV yra suteikti įgaliojimai kontroliuoti skyrių veiklą, o ši kontrolės funkcija pasireiškia inter alia (be kita ko) tuo, kad VSDFV yra pavesta nagrinėti asmenų skundus dėl teritorinių skyrių priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) bei vertinti, ar šie sprendimai ir veiksmai (neveikimas) yra teisėti ir pagrįsti. Teisės aktai nesuteikia įgaliojimų teritoriniams skyriams, nagrinėjantiems asmenų prašymus, pakartotinai vertinti savo pačių priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėja 2017 m. balandžio 6 d. prašymu (b. l. 45–46) kreipėsi į Skyrių, prašydama perskaičiuoti jai skirtą motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas ir išmokėti 12 478,40 Eur neišmokėtą pašalpos dalį. Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4408-811/2017 konstatavo, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl administracinės paslaugos suteikimo, t. y. pareiškėja prašė pradėti administracinę procedūrą ir perskaičiuoti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas; pareiškėjos pateiktas prašymas nelaikytinas skundu. Vadinasi, Skyrius, gavęs prašymą suteikti administracinę paslaugą, vadovaudamasis Aptarnavimo taisyklių 68.1 punktu, turėjo suteikti prašomą paslaugą, informuoti apie paslaugą arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis. Savo ruožtu Skyrius, išnagrinėjęs šį pareiškėjos prašymą, 2018 m. vasario 2 d. sprendimu (b. l. 13–14), be kita ko, išaiškino pareiškėjai teisės aktuose išdėstytą reglamentavimą dėl motinystės pašalpos skyrimo ir mokėjimo tvarkos, įvertino, kaip buvo apskaičiuota pareiškėjai paskirta motinystės pašalpa, ir konstatavo, kad Skyriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjai skirta motinystės pašalpa, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti šį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kitaip tariant, Skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, kartu įvertino ir savo priimto sprendimo skirti pareiškėjai motinystės pašalpą teisėtumą, nors, kaip minėta, teisės aktai nesuteikia Skyriui kompetencijos vertinti savo pačių priimtų sprendimų teisėtumo ir juo labiau spręsti dėl šių sprendimų panaikinimo ar pakeitimo pagrindo egzistavimo. Šias funkcijas teisės aktais pavesta atlikti išimtinai tik VSDFV, kontroliuojančiai jai pavaldžių VSDFV teritorinių skyrių veiksmų teisėtumą. Taigi, Skyrius, priimdamas 2018 m. vasario 2 d. sprendimą, viršijo jam suteiktos kompetencijos ribas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų. Pagal viešojoje teisėje galiojantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-906/2009).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad atsakovė Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Skyrius, priimdamas 2018 m. vasario 2 d. sprendimą ir įvertindamas savo sprendimo, kuriuo pareiškėjai skirta motinystės pašalpa, teisėtumą ir pagrįstumą, kai vadovaujantis teisės aktais, šio sprendimo teisėtumo klausimą galėjo vertinti tik VSDFV, iš dalies viršijo savo kompetenciją, todėl toks sprendimas, priimtas viršijus turimą kompetenciją, naikintinas.

Pareiškėja nurodo, kad teisės aktai nenumato galimybės VSDFV panaikinti savo priimtą administracinį aktą arba pavesti pavaldžiam viešojo administravimo subjektui panaikinti jo priimtą aktą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-1017/2014). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešojo administravimo institucijai įstatymais nėra suteikta teisė pakeisti (panaikinti) savo priimtus individualius teisės aktus, suteikusius (nustačiusius) asmenims tam tikras teises (jų apimtį, ribas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-502-6/2012). Taigi, priešingai negu teigia pareiškėja, aukštesniam viešojo administravimo subjektui nėra nustatytas absoliutus draudimas panaikinti skundžiamą pavaldaus subjekto sprendimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešojo administravimo subjektai neturi įgaliojimų panaikinti tik tokių pavaldžių subjektų priimtų sprendimų, kurie suteikia asmenims konkrečių teisių arba keičia šių teisių apimtį.

Kaip minėta, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, suinteresuoti asmenys turi teisę pateikti VSDFV skundą dėl jos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kokius sprendimus gali priimti VSDFV, išnagrinėjusi pateiktą skundą. Vadovaujantis minėta nuostata, VSDFV turi teisę 1) patenkinti (iš dalies patenkinti) suinteresuoto asmens skundą arba 2) atmesti skundą. Vadinasi, VSDFV, kaip aukštesniam viešojo administravimo subjektui, yra suteikti įgaliojimai nagrinėti skundus dėl VSDFV teritorinių skyrių priimtų sprendimų ir jų veiksmų (neveikimo) teisėtumo, o nustačius, kad pateiktas skundas yra pagrįstas, jį tenkinti ir panaikinti teritorinio skyriaus priimtą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2018 m. vasario 22 d. raštu (b. l. 15–16) kreipėsi į VSDFV, kuriai teisės aktai suteikia kompetenciją nagrinėti skundus dėl jai pavaldžių VSDFV teritorinių skyrių sprendimų teisėtumo, prašydama panaikinti Skyriaus 2018 m. vasario 2 d. sprendimą. VSDFV, išnagrinėjusi skundą, ginčijamu Sprendimu nustatė, kad Skyriaus sprendimas priimtas iš dalies viršijant suteiktos kompetencijos ribas ir dėl to yra neteisėtas. Atsižvelgdama į tai ir įgyvendindama Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje suteiktą teisę, VSDFV nusprendė, kad Skyriaus sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies. Pažymėtina, kad Skyriaus sprendimu, kurį VSDFV pavedė panaikinti, pareiškėjai nebuvo suteiktos jokios teisės, todėl šio sprendimo panaikinimas pats savaime nepakeis pareiškėjos turimų teisių apimties. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad VSDFV turėjo teisę panaikinti sprendimą, kurį priimdamas Skyrius veikė ultra vires.

Kita vertus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju VSDFV skundžiamu Sprendimu nepanaikino Skyriaus priimto sprendimo, tačiau pavedė šį veiksmą atlikti Skyriui, nors, kaip minėta, viešojo administravimo subjekto sprendimą gali panaikinti aukštesnysis viešojo administravimo subjektas arba teismas, o ne pats subjektas, priėmęs šį sprendimą. Vis dėlto, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad VSDFV ginčijamu Sprendimu nepavedė Skyriui pačiam įvertinti savo sprendimo naikinimo pagrindų egzistavimo ir nuspręsti dėl jo panaikinimo, bet tik nurodė atlikti formalų veiksmą – VSDFV Sprendime išdėstytų motyvų pagrindu panaikinti 2018 m. vasario 2 d. sprendimą. Teismo vertinimu, tokiais veiksmai VSDFV padarė formalų procedūrinį pažeidimą, neturėjusį įtakos Sprendimo teisėtumui.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas VSDFV Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jo naikinimui nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas Sprendimas paliktinas galioti, nėra pagrindo tenkinti ir antrojo pareiškėjos reikalavimo dėl įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos skundą, todėl skundas atmestinas visa apimtimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos S. V. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.