Alytaus apylinkės teismo nutartis

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Ingai Gudavičienei, dalyvaujant pareiškėjui V. G., jo atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato atstovui Tautvaldui Aušrai, teismo posėdyje išnagrinėjo V. G. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio viršininko 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nubaustas administracine nuobauda - 50 Lt bauda už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d., t. y. už tai, kad 2013 m. birželio 26 d. nustatyta, jog V. G., gyvendamas sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, savo namų valdoje (duomenys neskelbtini) laiko nepririštą ar neuždarytą į voljerą šunį, kuris, bėgiodamas kieme, šoka ant tvoros ir tokiu būdu kelia nepatogumus tuo metu keliu einantiems žmonėms, bei neužtikrina, kad šuo nekeltų triukšmo ir nepažeidinėtų kitų asmenų teisių ir interesų, tuo pažeidė Druskininkų savivaldybės gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-1016, 27 p., 38 p., 45 p. reikalavimus.

Pareiškėjas V. G., nesutikdamas su Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, jį apskundė Druskininkų miesto apylinkės teismui, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad nutarimas nepagrįstas, netinkamai taikytos procesinės teisės normos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2013 m. liepos 30 d., pagal jame suformuluotą kaltinimą pareiškėjas pažeidė Druskininkų savivaldybės gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-1016 (toliau- Taisyklės) 27 p., 38 p., 45 p. reikalavimus. Nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas 2013 m. rugpjūčio 23 d., jame vėlgi perrašytas toks pat kaltinimas ir visiškai neįvertinta tai, kad 2013 m. liepos 31 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V35-623 patvirtintos naujos Gyvūnų laikymo Druskininkų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės, taigi, administracinė nuobauda paskirta vadovaujantis neegzistuojančiomis teisės normomis, todėl nutarimas neteisėtas, jis prieštarauja ATPK 7 str. reikalavimui, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje privaloma griežtai laikytis teisėtumo principo. Be to, 2013 m. liepos 31 d. įsakymu patvirtintos naujosios gyvūnų laikymo taisyklės yra liberalesnės, švelnina pareiškėjo teisinę padėtį, todėl turėjo būti taikomos, sprendžiant pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimą. Pareiškėjui suformuluotas kaltinimas yra pagrįstas kaimynystėje gyvenančių ir priešiškai pareiškėjo atžvilgiu nusiteikusių A. ir M. Č. iniciatyva surašytu skundu. Skiriant administracinę nuobaudą, nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos faktinės aplinkybės. Pareiškėjas su šeima gyvena sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančioje privačioje 6 arų namų valdoje, kuri iš visų pusių yra aptverta 1,6 m aukščio tvora. Pareiškėjas laiko vokiečių aviganių veislės šunį, kuris yra kinologų apmokytas ir be atskiros komandos žmonių nepuola. Šuo nepririštas ir nelaikomas voljere, dienos metu šuo laksto po aptvertą namų valdos teritoriją, o nakčiai jis uždaromas į patalpą. Prie įėjimo į namų valdą yra pakabintas įspėjamasis nustatytos formos ženklas ir užrašas apie šunį. Kadangi šuo laikomas uždaroje namų valdos teritorijoje, tai pareiškėjo teigimu jis neprivalo laikyti šunį pririštą ar uždarytą voljere, todėl Taisyklių 38 p. reikalavimai nepažeisti. Taip pat nepažeisti ir Taisyklių 45 p. reikalavimai, kad šuns keliamas triukšmas neviršytų nustatytų higienos normų, nes neatlikti jokie tyrimai, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo šuns lojimas viršija kokias nors higienos normas. Taisyklių 27 p. numatė gyvūnų savininkų pareigą garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Kaltinimas pareiškėjui, kad jis pažeidė Taisyklių 27 p. reikalavimai, yra nepagrįstas, jis paremtas tik kaimynų M. ir A. Č. skundu, kuris yra subjektyvus dėl pareiškėjo ir kaimynų priešiškų santykių. Tuo tarpu kitiems kaimynystėje gyvenantiems žmonėms pareiškėjo laikomas šuo netrukdo ir jie jokių pretenzijų dėl laikomo nepririšto šuns nereiškia. Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs pareigūnas rėmėsi tik M. Č. teiginiais, nevertino pareiškėjo ir jam pritariančių kaimynų nuomonės, todėl priėmė objektyviais įrodymais neparemtą nutarimą skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. G. palaikė savo skundą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė teismo panaikinti policijos 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Papildomai nurodė, kad turi tris šunis, du iš jų dideli, juos laiko dėl saugumo, šunys nepririšti, jie laisvai juda po visą namų valdos teritoriją, o nakčiai uždaromi patalpoje. Kadangi jo namų valda uždara, t. y. aptverta aukšta tvora, tai aplinkiniams nėra jokios grėsmės, o dėl šunų lojimo, tai šuo negali neloti, be to, loja ne tik pareiškėjo, bet ir kitų sode gyvenančių žmonių laikomi šunys, niekas nenustatė, kad pareiškėjo šuo loja garsiausiai ir jo keliamas triukšmas viršija higienos normas. Dėl asmeninių nesutarimų kaimynai Č. nuolat rašo nepagrįstus skundus dėl šunų laikymo taisyklių pažeidimo, tuo tarpu kiti kaimynai dėl to pretenzijų neturi. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko nurodymas laikyti šunis pririštus arba voljeruose pareiškėjui neprivalomas, nes jis nėra šios bendrijos narys, be to, jo namų valda yra uždara, todėl šunys gali būti laikomi nepririšti. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo padarymo data ir laikas, t. y. 2013 m. birželio 26 d. 0 val. 0 min., tačiau byloje neįrodyta, kad būtent tą dieną ir tuo laiku šuo bėgiojo kieme, šoko ant tvoros, garsiai lojo ir tuo būdu kėlė nepatogumus keliu einantiems žmonėms.

Druskininkų policijos komisariato įgaliotas pareigūnas teismo posėdžio metu prašė V. G. skundą atmesti, nurodė, kad pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga, liudytojų M. Č., A. Č., J. G., A. J. parodymais, todėl nutarimas skirti V. G. administracinę nuobaudą yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu pareiškėjas V. G. nubaustas administracine nuobauda - 50 Lt bauda už Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. numatytą pažeidimą. ATPK 110 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris pažeidė gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisykles. ATPK 110 straipsnio dispozicija blanketinė, todėl sprendžiant asmens atsakomybės klausimą būtina nurodyti teisės aktą, kurio reikalavimai pažeisti. Pagal ATPK 8 str. 1 d. asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarime skirti V. G. administracinę nuobaudą nurodyta pažeidimo data ir vieta – 2013 m. birželio 26 d., Druskininkų sav. Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 26 d. Druskininkų savivaldybės teritorijoje galiojo Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-1016 patvirtintos Druskininkų savivaldybės Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės (toliau - Taisyklės), todėl pripažintina, kad Druskininkų policijos komisariato įgalioti pareigūnai, surašydami V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą, o vėliau – nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pagrįstai vadovavosi pažeidimo padarymo metu galiojusiomis Taisyklėmis. Taisyklių 27 p. numatė, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų; Taisyklių 38 p. reglamentavo, kad sodininkų bendrijų ir atvirose atskirų statinių valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio (agresyviems šunims-1,8 m) aptvertuose voljeruose; Taisyklių 45 p. numatė, kad savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnų keliamas triukšmas neviršytų nustatytų higienos normų. Pažymėtina, kad naujose, 2013 m. liepos 31 d. įsakymu patvirtintose Gyvūnų laikymo Druskininkų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse išliko tas pats reikalavimas, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, jog gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų (11 p.), Tokia pati gyvūnų laikytojų pareiga nustatyta ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. ir 4 p., kur nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjas V. G. teigia, kad minėtų Taisyklių reikalavimų jis nepažeidė, tačiau teismas jo paaiškinimus vertina kaip gynybinius ir atmeta. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turi privačią 6 arų namų valdą sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kur nuolat gyvena. Pareiškėjas laiko jam priklausantį vokiečių aviganių veislės šunį, taigi, yra gyvūno laikytojas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 7 p. prasme. Pareiškėjas neginčijo, kad šunį laiko nepririštą ir neuždarytą voljere, jis laisvai bėgioja po visą namų valdos teritoriją. Liudytojai M. Č. ir A. Č. parodė, kad dėl kaimynystėje gyvenančio V. G. laikomo šuns keliamo triukšmo trikdoma jų nakties ramybė ir poilsis, vasarą jie negalėjo miegoti savo gyv. name atsidarę langus, nes šuo paryčiais pradėdavo bėgioti po kiemą ir be paliovos lodavo, be to, praeinant gatve pro V. G. namų valdą šuo agresyviai loja, puola ant tvoros, taip išgąsdindamas praeivius. Liudytojas J. A. G. parodė, kad vasarą, jam važiuojant dviračiu gatve pro V. G. sklypą, šuo iš pasalų šoko ant tvoros, dėl ko liudytojas patyrė didelį išgąstį, taip nebūtų atsitikę, jei šuo būtų laikomas pririštas ar voljere. Liudytoja A. J. parodė, kad dėl šuns nuolatinio lojimo jai teko pakeisti savo sodo name miegamąją vietą, nes šuo trukdė ramybę, taip pat ji patvirtino, kad bijo su mažamečiais anūkais eiti gatve pro V. G. namą, nes juos gąsdina didelis šuo anapus tvoros, kuris laksto palaidas ir piktai lodamas šokinėja ant tvoros, todėl eina ne gatve, o per gretimus sklypus. Liudytojas S. M., sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, patvirtino, kad 2013 m. vasarą V. G. šunys lakstė kieme palaidi, nors pagal bendrijos „Dainava“ vidaus tvarkos taisykles šunys turi būti laikomi pririšti arba voljeruose. V. G. kaimynystėje gyvenantys žmonės jam skundėsi, kad palaidi šunys trikdo jų ramybę, juos gąsdina. V. G. namų valda kampinė, ribojasi su dviem gatvėm, pro jo sklypą žmonės eina į prūdą, todėl šunys agresyviu lojimu, šokinėjimu ant tvoros kelia grėsmę ir sudaro nepatogumus. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymų patikimumu, nes liudytojai su V. G. nėra susiję jokiais ryšiais, nenustatyta priežasčių, dėl kurių šie liudytojai būtų suinteresuoti pakenkti pareiškėjui, jų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, vienas kitą papildantys. Iš M. Č. ir A. Č. 2013 m. birželio 28 d. rašytinio prašymo, adresuoto Druskininkų policijos komisariatui, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui ir savivaldybės merui dėl V. G. sudrausminimo, kurį savo parašais patvirtino dar keturi asmenys -J. G., A. J., Č. P. ir S. P. (admin. teisės pažeidimo bylos 3-4 lapai), matyti, kad šalia V. G. gyvenantys asmenys analogiškai nurodė jų interesų pažeidimus dėl V. G. laikomų šunų. Tai, kad teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos K. J., R. V., I. V. tvirtino, jog pareiškėjo šunys, kurie bėgioja palaidi, joms netrukdo gyventi sode, nesudaro pagrindo atmesti priešingai liudijusių asmenų parodymus, nes kiekvieno asmens vertinimas, ar dėl šuns laikymo yra pažeistos jo teisės ir interesai, yra subjektyvus ir individualus dalykas. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. G., savo namų valdoje laikydamas palaidą šunį, neužtikrino, kad gyvūnas nekeltų triukšmo ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl pripažintina, kad V. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 1 d. Pareiškėjo V. G. atstovas teigė, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti vadovaujamasi naujomis Gyvūnų laikymo Druskininkų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis, kurios patvirtintos Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V35-623, nes šios taisyklės leidžia uždaroje žemės valdoje laikyti šunį nepririštą, taigi, taisyklės švelnina pareiškėjo atsakomybę ir todėl turi būti taikomos. Teismas iš dalies sutinka su tokiais argumentais. Iš tikrųjų šiuo metu galiojančių Gyvūnų laikymo Druskininkų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V35-623, 60 p. nustatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs, tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas nustatyto dydžio įspėjamasis ženklas su užrašu. Tačiau kartu teismas pažymi, kad tų pačių Taisyklių 3 p. nurodyta, jog mėgėjų sodų sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkių gyvūnų, tame tarpe šunų, laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, kurių nuostatos neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo nuostatoms. Iš teismui pateiktų sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų visuotiniame susirinkime 2012 m. birželio 26 d., matyti, kad šiose taisyklėse yra nustatyta gyvūnų laikymo ir priežiūros tvarka, taisyklių 53.1 p. numato, kad šunys bendrijos teritorijoje negali būti palaidi, jie turi būti pririšti arba voljeruose. Nors pareiškėjas V. G. nėra sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, tačiau jo įsigytas žemės sklypas yra šios bendrijos teritorijoje. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad bendrijos vidaus tvarkos taisyklės nustato vidaus tvarką sodininkų bendrijai priskirtoje mėgėjų sodo teritorijoje, vidaus tvarkos taisyklėse gali būti nustatytas ramybės laikas nakties metu, atliekų tvarkymo reikalavimai, sodo sklype leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos, bendrojo naudojimo objektų priežiūros bei kiti sodininkams svarbūs bendro gyvenimo klausimai, bendrijos vidaus tvarkos taisyklės yra privalomos visiems asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą. Tuo pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjui V. G. privalu laikytis galiojančių sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklių.

Pareiškėjo atstovas teigė, kad pagal V. G. suformuluotą kaltinimą pažeidimą jis padarė 2013 m. birželio 26 d. 0 val. 0 min., gi byloje neįrodyta, jog būtent 2013 m. birželio 26 d. 0 val. 0 min. V. G. pažeidė šunų laikymo taisykles. Atsakant į šiuos argumentus teismas pažymi, kad administracinis teisės pažeidimas, už kurį nubaustas V. G., paaiškėjo, kai Druskininkų policijos komisariate buvo gautas M. Č. ir A. Č. 2013 m. birželio 28 d. rašytinis prašymas dėl V. G. laikomų šunų. Būtent šio prašymo pagrindu policijos pareigūnas G. D. surašė V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teisme apklaustas kaip liudytojas G. D. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole jis fiksavo pažeidimo paaiškėjimo, o ne jo padarymo dieną, todėl pildant protokolą pagal kompiuterio programą ir nenurodžius tikslaus laiko, kada paaiškėjo pažeidimas, protokole automatiškai atsirado įrašas „0 val. 0 min.“. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarime nurodyta data – 2013 m. birželio 26 d. yra administracinio teisės pažeidimo paaiškėjimo, o ne pažeidimo padarymo diena, todėl atmeta pareiškėjo argumentus, kad byloje neįrodyta, jog būtent 2013 m. birželio 26 d. 0 val. 0 min. V. G. pažeidė šunų laikymo taisykles.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad policijos priimtas nutarimas V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal ATPK 110 str. 1 d., paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą, kuriuo V. G. nubaustas pagal ATPK 110 str. 1 d. 50 Lt bauda, ir V. G. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.