Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

R. U., gimęs 1984 m. vasario 5 d. Šilutės rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, devynių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1. Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-11-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams. 2. Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-12-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180str. 1 d. trims mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d. šią bausmę subendrinus su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-11-17 nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė nustatyta keturi mėnesiai laisvės atėmimo. 3. Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-09-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, konfiskuojant turto už 500 litų. 4. Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-10-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-01-20 nutartimi 2009-09-30 ir 2009-10-15 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos (vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.) ir subendrinta bausmė nustatyta septyni mėnesiai laisvės atėmimo, konfiskuojant turto už 500 litų. Iš įkalinimo įstaigos paleistas 2010-04-27 atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 2 p., 9 p., padarymu;

E. R., gimęs 1990 m. liepos 21 d. Tauragėje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Tauragėje, Alėjos g. 2A–8, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 2 p., 9 p., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji R. U. ir E. R., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2010 m. birželio 6 d., apie 23 val., prie Tauragės miesto Vytauto gatvės 22 namo kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam V. N. į galvą ir pilvą, o V. N. nugriuvus ant žemės abu nenustatytą skaičių kartų spyrė pastarajam į pilvą ir galvą padarydami pilvo sumušimą, kepenų plyšimą, kraujo išsiliejimą pilvaplėvės ertmėje, muštines veido ir galvos žaizdas, t. y. sunkų V. N. sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė V. N. 40 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ ir 100 litų vertės sportinius batelius ,,Nike“.

Kaltinamasis R. U. kaltu padaręs inkriminuojamas veikas prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. birželio 6 d., apie 21 val., kartu su E. R. nuėjo į Tauragės pilyje vykusį šokių vakarą ,,Kam virš 30“. Ten susipažino su neblaiviu nukentėjusiuoju. Jis su E. R. taip pat buvo neblaivūs. Pasibaigus šokių vakarui E. R. pasiūlė apiplėšti nukentėjusįjį ir jis sutiko. Tauragės miesto Vytauto gatvės 22 namo kieme E. R. griebė nukentėjusiajam iš rankų mobiliojo ryšio telefoną. Kadangi pastarasis telefono iš rankų nepaleido, jis (R. U.) 2–3 kartus smogė kumščiu nukentėjusiajam į krūtinę. Nuo šių smūgių nukentėjusysis nugriuvo. Tada E. R. 2–3 kartus smogė nukentėjusiajam keliu į krūtinę, o nukentėjusiajam pradėjus šaukti E. R. spyrė jam į veidą. R. U. teigia gulinčio nukentėjusiojo nespardęs, o tik numovęs sportinius batelius ir kartu su E. R. pabėgo. Sportinius batelius tą patį vakarą E. R. pardavė savo pažįstamam asmeniui.

Kaltinamasis E. R. kaltu padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir apie susipažinimo su nukentėjusiuoju aplinkybes davė analogiškus kaip ir R. U. parodymus. Be to, E. R. parodė, kad jis pasiūlė R. U. apiplėšti nukentėjusįjį. Tauragės miesto Vytauto gatvės 22 namo kieme jis bandė nukentėjusiajam iš rankų išplėšti mobiliojo ryšio telefoną, tačiau pastarasis nenorėjo jo iš rankų paleisti. Tada R. U. 2–3 kartus smogė nukentėjusiajam kumščiu į krūtinę. Nuo šių smūgių nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. R. U. jam liepė numauti nukentėjusiajam sportinius batelius. Jis tą ir padarė. Mobiliojo ryšio telefoną pagrobė R. U.. Jis (E. R.) nukentėjusiojo nemušė ir nespardė. Pagrobtus nukentėjusiojo sportinius batelius tą patį vakarą pardavė pažįstamam M. R..

Nukentėjusysis V. N. parodė, kad 2010 m. birželio 6 d. vakare Tauragės pilyje vykusiame šokių vakare susipažino su kaltinamaisiais. Tą vakarą jis buvo neblaivus, tačiau įvykio aplinkybes atsimena. Po šokių vakaro Vytauto gatvės 22 namo kieme R. U. ir E. R. jį apiplėšė. E. R. bandė ištraukti jam iš rankų 40 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele. Kadangi jis telefono nenorėjo atiduoti, E. R. smogė jam kumščiu į veidą ir krūtinę, o R. U. į šoną. Jam nugriuvus ant žemės spardė abu. Mobiliojo ryšio telefoną paėmė E. R., o kas numovė 100 litų vertės sportinius batelius ,,Nike“, nematė. Po to abu kaltinamieji pasišalino, o jis nuėjo į policijos komisariatą, nes jam labai skaudėjo sumuštą pilvą. Po sumušimo pasigedo ir 5 litų, buvusių kišenėje, tačiau ar pinigus paėmė kaltinamieji, ar jie buvo pamesti įvykio vietoje, pasakyti negali. Iš policijos komisariato jis buvo pristatytas į ligoninę.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 14) matyti, kad įvykio metu V. N. buvo padarytas pilvo sumušimas, kepenų plyšimas, kraujo išsiliejimas pilvaplėvės ertmėje, muštinės veido ir galvos žaizdos.

Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas A. G. parodė, kad dėl kepenų plyšimo V. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Labiausiai tikėtina, kad kepenų plyšimas galėjo būti padarytas spiriant koja.

Iš protokolo (t. 1, b. l. 29–32) matyti, kad nukentėjusysis V. N. kaltinamąjį R. U. atpažino kaip įvykio metu jį mušusį asmenį.

Iš protokolų (t. 1, b. l. 43, 44–46, 47–50) matyti, kad iš M. R. buvo paimti sportiniai bateliai ,,Nike“, kuriuos nukentėjusysis V. N. atpažino kaip jam priklausančius.

Aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas. Nukentėjusysis V. N. duoda nuoseklius parodymus, kad smurtą prieš jį vartojo abu kaltinamieji ir kad smurtą jie vartojo siekdami užvaldyti mobiliojo ryšio telefoną bei sportinius batelius. Aplinkybę, kad susitarė apiplėšti nukentėjusįjį, o vėliau susitarimą realizavo, pripažįsta ir kaltinamieji. Jie tik neigia prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto pobūdį, t. y. R. U. parodo sudavęs 2–3 smūgius kumščiu nukentėjusiajam į krūtinę, o E. R. neigia vartojęs prieš nukentėjusįjį smurtą. Šioje situacijoje teismas tiki nukentėjusiojo parodymais, kad kaltinamieji abu vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Be to, patys kaltinamieji nurodo vienas į kitą kaip prieš nukentėjusįjį vartojusius smurtą. Nukentėjusysis parodo, kad tik po kaltinamųjų pavartoto smurto pajuto didelį skausmą pilve ir iš karto nuėjo į policijos komisariatą, kur policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą būtų padarę kiti asmenys. Smurtą prieš nukentėjusįjį kaltinamieji vartojo siekdami užvaldyti turtą ir veikė neapibrėžta tyčia (dėl smurto pobūdžio), todėl turi atsakyti pagal kilusias pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 1 d. kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimo idealioji sutaptis. Nepripažintina kaltinamųjų veiką kvalifikuojančia aplinkybe, kad nukentėjusysis buvo bejėgiškos būklės dėl girtumo. Iš paties nukentėjusiojo parodymų ir elgesio matyti, kad jis buvo visiškai orientuotas laike ir aplinkoje, t. y po šokių vakaro ėjo namo, po prieš jį pavartoto smurto pats nuėjo į policijos komisariatą. Teisme nukentėjusysis parodė, kad apsiginti negalėjo ne dėl girtumo, o dėl staigių ir netikėtų kaltinamųjų veiksmų.

Neįrodyta aplinkybė, kad kaltinamieji pagrobė iš nukentėjusiojo kišenės 5 litus. Kaltinamieji neigia tai padarę, o kitų objektyvių įrodymų dėl 5 litų pagrobimo nėra. Pats nukentėjusysis tiksliai negali nurodyti 5 litų praradimo aplinkybių. Jis neatmeta galimybės, kad minėti pinigai galėjo iškristi jam iš kišenės prieš jį vartojamo smurto metu.

Teismas tikslina nusikaltimo padarymo laiką, nes ši aplinkybė nesuvaržo kaltinamųjų teisės į gynybą, kadangi pačios veikos buvimo fakto kaltinamieji neneigia. Kaltinamajame akte nurodyta, kad veika padaryta apie 23 val. 40 min., tačiau nukentėjusysis parodo, kad po sumušimo jis iš karto nuėjo į policijos komisariatą ir iki jo galėjo eiti apie 10 min. Policijos komisariate buvo patikrintas jo blaivumas. Iš alkotesterio rodmenų (t. 1, b. l. 10) matyti, kad asmens blaivumo testas buvo atliktas 2010 m. birželio 6 d. 23 val. 8 min. 59 sek. Taigi nusikaltimas buvo padarytas apie 23 val. Kaltinamajame akte taip pat buvo konkretizuotas nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius (ne mažiau kaip 10 kartų), tačiau objektyviai nustatyti nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus nėra galimybės, kadangi medicininiuose dokumentuose nėra detalaus sužalojimų aprašymo (minėta teismo medicinos specialisto išvada). Esant tokioms aplinkybėms teismas nurodo, kad nugriuvusiam ant žemės nukentėjusiajam į pilvą ir galvą kaltinamieji spyrė nenustatytą skaičių kartų.

Nukentėjusysis turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui prašo iš kaltinamųjų priteisti 100000 litų. Teigia, kad dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, psichologinį sukrėtimą, pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Ieškinys tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala objektyviai negali būti atlyginta visiškai, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

Nukentėjusysis dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, fizinį skausmą, emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo. Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiojo pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamieji nedirba, neturi turto ar didesnių pajamų. Taigi realių galimybių atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą nėra. Dirbdami bausmės atlikimo vietoje, nuteistieji galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Įvertinęs minėtas aplinkybes, paties nukentėjusiojo nevisiškai tinkamą elgesį (kaltinamieji parodo, kad neblaivus nukentėjusysis siūlė jiems kartu daryti nusikalstamą veiką, nukentėjusysis pats buvo itin neatsargus neblaivus bendraudamas su nepažįstamais kaltinamaisiais), besiformuojančią teismų praktiką ir vadovaudamasis išdėstytais kriterijais, teismas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir V. N. iš kaltinamųjų solidariai priteisia 30000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusysis atskirai nenurodo, kokio dydžio turtinė žala jam padaryta, tačiau iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad buvo pagrobtas jo 40 litų vertės mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele ir 100 litų vertės sportiniai bateliai. Sportiniai bateliai grąžinti, taigi įrodyta, kad nukentėjusiajam padaryta 40 litų turtinė žala, kuri ir priteistina iš kaltinamųjų.

Iš kaltinamųjų Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos solidariai priteistini 4632,91 Lt. Tai pinigų suma, išleista nukentėjusiojo stacionariniam gydymui VšĮ Tauragės apskrities ligoninėje po kaltinamųjų prieš V. N. pavartoto smurto (t. 1, b. l. 20).

Iš kaltinamųjų priteistini 104 litai proceso išlaidų. Tai pinigų suma, sumokėta liudytojui ir nukentėjusiajam kompensuojant jo kelionės išlaidas.

Kaltinamųjų R. U. ir E. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir akivaizdu, kad tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamieji patys parodo, kad dieną prie Jūros upės vartojo alkoholį. Užvaldę ir realizavę nukentėjusiojo sportinius batelius jie už gautus pinigus nusipirko kelis litrus alaus.

Kaltinamieji R. U. ir E. R. tyčia padarė labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 6 d.). Abu jauno amžiaus, darbingi, tačiau niekur nedirbo ir nesimokė. R. U. anksčiau teistas (vienas teistumas už plėšimą), nusikaltimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, taigi iš ankstesnių teistumų reikiamų išvadų nedaro. Kaltinamasis E. R. anksčiau neteistas, tačiau daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, buvo nusikaltimo iniciatorius. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad yra kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į ne visai tinkamą nukentėjusiojo elgesį iki įvykio (kaltinamieji parodo, kad neblaivus nukentėjusysis siūlė jiems kartu daryti nusikalstamą veiką ir nukentėjusysis šių aplinkybių įtikinamai nepaneigė, nukentėjusysis pats buvo itin neatsargus neblaivus bendraudamas su nepažįstamais kaltinamaisiais). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad prokuroro pasiūlyta bausmė pirmą kartą teisiamam E. R. būtų per griežta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p. septyneriems metams laisvės atėmimo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę nustatyti septynerius metus laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2011 m. sausio 12 d. išbūtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p. ketveriems metams laisvės atėmimo;

pagal LR BK 180 str. 1 d. trejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę nustatyti ketverius metus laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti dvi paras, išbūtas suėmime.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeisti į suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. R. sulaikymo dienos.

Priteisti iš R. U. ir E. R. solidariai V. N. 40 litų turtinės žalos ir 30000 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. U. ir E. R. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 4632,91 (keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du) litus 91 centą.

Priteisti iš R. U. ir E. R. po 52 litus proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.