Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. gynėjo advokato S. Milovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti: nuo nenustatyto laiko iki 2019 m. gegužės 15 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tyčia savo gyvenamojoje vietoje ? bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį – 0,0680 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 9,1 proc., kol Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai 2019 m. gegužės 15 d., nuo 9.15 val. iki 14.00 val. atliekamos kratos metu svetainės kambario spintoje, S. K. priklausančio telefono „Huawei P30“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) dėžutėje rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. K. gynėjo advokato S. Milovo apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, ginčija įrodymų vertinimą bei netinkamą kaltės nustatymą, prašydamas jį išteisinti arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti. Teisėjų kolegijos nuomone, S. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta skundžiamame teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, teisingai kvalifikavo veiką, už ją paskyrė tinkamą bausmę.

5. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal šį straipsnį, vienok, nė viena iš šių veikų negali būti preziumuojama, o kiekviena jų turi būti įrodyta byloje surinktais įrodymais.

6. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad S. K. nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), (viename jam skirtame svetainės kambaryje) buvo rastos narkotinės medžiagos – 0,0680 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose esančios kanapių veikliosios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 9,1 proc. Tai patvirtina byloje esantis kratos protokolas (b. l. 21-26) ir 2019 m. birželio 21 d. specialisto išvada Nr. 11-1076(19) (b. l. 45-46). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2019 m. balandžio 24 d. redakcija Nr. V-491, įsigaliojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d.) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatyta, kad kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio nedidelis kiekis – ne daugiau kaip 0,02 g. Narkotinėms medžiagoms kanapės priskiriamos, jeigu turi daugiau, nei 0,2 proc. veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio. Šiuo atveju byloje specialisto išvada nustatyta, kad tirti pateikta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys); tirti pateikta 0,0680 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 9,1 proc.

7. Apeliantas skunde veikos pavojingumą sieja su rastos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) labai nedideliu kiekiu. Toks apelianto argumentas yra nepagrįstas, nes S. K. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, kuris yra pavojinga, priešinga teisei veika, tačiau, palyginus su nusikaltimu, jos pavojingumas yra mažesnis (BK 12 straipsnis). Be to, iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti, tačiau šiuo metu galiojančio ANK 71 straipsnyje numatyta atsakomybė tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo <...>. Taigi, teisės pažeidimo padarymo ir šiuo metu galiojančiame ANK nebenumatyta atsakomybė asmenims, kurie be tikslo parduoti ar kitaip platinti įsigijo ar laikė nedidelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Už šiuos veiksmus gali kilti tik baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 259 straipsnio atitinkamoje dalyje. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumas yra įvertintas įstatymo leidėjo, kuris mažiau pavojingas veikas priskyrė baudžiamajam nusižengimui. Be to, pagal BK 37 straipsnio nuostatas mažareikšme veika gali būti pripažintas tik padarytas nusikaltimas. Taigi, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad šiuo konkrečiu atveju vien dėl rasto itin nedidelio narkotinės medžiagos kiekio bei nuteistojo teigiamos charakteristikos (nėra byloje duomenų, kad jis kada nors būtų vartojęs narkotines medžiagas, kad rastos kanapės būtų laikomos turint tikslą jas vartoti, nėra teistas už tokias nusikalstamas veikas; dirba keliose darbovietėse, kurių vienoje – vaikų treneriu sporto klube), BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas S. K., negali būti vertinama kaip nepavojinga, kad už ją nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

8. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde neigė nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę įrodo skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Apeliantas neginčijo aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės, kad S. K. savo gyvenamojoje vietoje ? bute, (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį – 0,0680 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 9,1 proc., kurią 2019 m. gegužės 15 d., nuo 9.15 val. iki 14.00 val., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, atliekamos kratos metu, surado svetainės kambario spintoje, S. K. priklausančio telefono „Huawei P30“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) dėžutėje ir paėmė, tačiau ginčijo veikos subjektyviąją pusę, kad S. K. radęs maišelį su folija viduje, būtų suvokęs, kad jame yra narkotinė medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

9. Skundžiamame nuosprendyje teismas išanalizavo nuteistojo parodymus dėl jo supratimo, kad rasta įtartina medžiaga gali būti narkotinė, jo poziciją, kam galėtų priklausyti narkotinė medžiaga, kuri skyrėsi priklausomai nuo teisiamajame posėdyje pateikiamų papildomų duomenų (ankstesnės nuomininkės V. T. bei buto šeimininko turėjimo problemų su teisėsauga; prašymo surinkti duomenis apie kitus minėtame bute gyvenusius asmenis), šiems duomenims nepasitvirtinus, liudytojų T. Š., P. S. parodymus, kratos protokolą, vaizdo įrašą, kitas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo parodymai neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių ir pripažino, kad S. K. suvokė, jog laiko narkotines medžiagas.

10. S. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, tvarkydamas butą (balkone), rado nemažai vaistų ir plastikinį maišelį su folija viduje. Šį maišelį pauostęs, jam kvapas pasirodė įtartinas, įtarė, kad tai narkotinė medžiaga; maišelio neatidaręs, folijos neišvyniojęs, padėjo atskirai nuo kitų bute rastų daiktų, sudėjo į jo įmonei priklausančio telefono dėžutę ir padėjo spintoje (sekcijoje), kaip jis paaiškino, saugiai tarp savo daiktų. Ketino sulaukti buto šeimininko ir pasiklausti jo, ką toliau daryti (b. l. 119-121). Kodėl visų svetimų daiktų S. K. negalėjo sudėti į kitus kambarius, jis įtikinamai negalėjo paaiškinti. Taip pat S. K. nurodė, kad jis pats parodė policijos pareigūnams dėžutę su maišeliu. Tačiau teisiamajame posėdyje apklausti policijos pareigūnai T. Š., P. S. parodė, kad S. K. parodė sekcijos lentyną, kurioje jis laiko savo daiktus ir būtent tarp tų daiktų (dokumentų, kurie buvo išimti kratos metu) buvo rasta telefono dėžutė, priklausanti nuteistajam, su joje esančia narkotine medžiaga (b. l. 146-147). Be to, liudytojas P. S. parodė, kad jam susidarė įspūdis, kad narkotinė medžiaga yra kaltinamojo, nes kitose buto spintose buvo kitiems asmenims priklausančių daiktų, kurie buvo seni, o šioje spintoje buvo būtent S. K. daiktai. Taigi narkotinė medžiaga buvo rasta S. K. dėžutėje, spintoje (sekcijoje), kur sudėti ir kiti S. K. daiktai, jo gyvenamajame kambaryje, vietoje, kur ganėtinai patogu šią medžiagą pasiekti. Tai leidžia teigti nuteistąjį neabejotinai suvokus, jog, radus maišelį su jo viduje buvusia folija ir jį įsidėjus į savo telefono dėžutę bei ją padėjus sekcijoje tarp kitų savo daiktų, jis laiko narkotines medžiagas. Nors nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad jo ginamasis nesuvokė, o įtarė radinyje esančias narkotines medžiagas, tačiau S. K. duodamas paaiškinimus teisiamajame posėdyje, be kita ko, nurodė, kad suprato, jog draudžiama laikyti narkotines medžiagas, suprato, kad padarė klaidą, už kurią reiks atsakyti (b. l. 120). Beje, nurodė norėjęs susisiekti su šeimininku ir pasakyti šiam apie rastą pakuotę, o nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nes pamanė, kad pranešęs apie rastas medžiagas, užsitrauks sau atsakomybę. Toks teiginys taip pat rodo, kad S. K. suprato, kad rastos medžiagos yra draudžiamos laikyti. Tokią išvadą galima daryti ir iš nuteistojo S. K. reakcijos, pareigūnams radus įtartiną medžiagą. Liudytojas P. S. nurodė, kad pareigūnams radus įtartiną medžiagą, S. K. „susinepatogino“, jis suprato ką jie rado. Liudytojas T. Š. nurodė, kad S. K. turbūt keistai sureagavo (b. l. 146-147). Nors nuteistojo gynėjas teigia, kad tai subjektyvi policijos pareigūnų nuomonė, tačiau ši subjektyvi pareigūnų nuomonė vertintina kitų aplinkybių kontekste ir sutiktina, kad neturinčio reikalingos patirties apie narkotines medžiagas (kaip atrodo paruoštos vartoti kanapės, jų skleidžiamą kvapą) žmogaus reakcija turėtų būti kitokia. Būtent nuostaba, o ne „susinepatoginimas“ ar kitas keistas elgesys yra normali reakcija į netikėtą, bet fizinio pavojaus nekeliančią situaciją.

11. Teisėjų kolegija, nekartodama nuosprendyje išdėstytų nuteistojo keltų versijų dėl narkotinės medžiagos priklausomumo, sutinka su teismo išvada, kad jos neįtikinamos, jog iš pradžių viena nuomininkė, anot S. K., buvo teisiama už narkotinių medžiagų laikymą, kita – kad buto savininkas turi kriminalinę praeitį ir dar kita – prašymas surinkti duomenis apie visus minėtame bute gyvenusius asmenis, o, teismui surinkus duomenis, visi šie S. K. teiginiai bei versijos nepasitvirtino.

12. Apeliantas taip pat teigia, kad laikyti narkotines medžiagas galima tik jas įgijus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu alternatyvios veikos – įgijimo faktas objektyviais įrodymais nenustatytas, todėl šis požymis ir nebuvo S. K. inkriminuotas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pasirėmė teismų praktika, nurodęs, kad BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardyti objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Aplinkybė, ar S. K. gyvenamojoje vietoje rastos narkotinės medžiagos priklausė S. K., nėra esminė šioje byloje, nes narkotinių medžiagų laikymas, nesant kitų alternatyvių veikų, numatytų BK 259 straipsnyje, taip pat užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

13. S. K. nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, o būtent, narkotinių medžiagų laikymą. Pagal teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai tokių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Visi šie aptarti įrodymai tik patvirtina, kad kratos metu rastos narkotinės medžiagos buvo S. K. žinioje ir jis suprato, kokią medžiagą laiko savo nuomojamo buto kambaryje, spintoje (sekcijoje), kurioje buvo laikomi kiti jo daiktai, jo telefono dėžutėje. Taigi S. K. padaryta veika, atsižvelgiant į narkotinės medžiagos nedidelį kiekį, teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, neprivaloma surinkti ir ištirti visus įmanomus įrodymus. Dėl įrodymų pakankamumo, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia būtent nuosprendį priimantis teismas. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, S. K. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę, todėl tai, kad nesiimta veiksmų patikrinti, ar ant folijos yra S. K. biologinių pėdsakų, ar ant maišelio be S. K. nėra kitų asmenų piršto antspaudų ir kt. nelaikytina BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu ir aptariamo nuosprendžio ši aplinkybė nepagrįstu ar neteisėtu nedaro.

15. Apibendrinant konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepadarė, teisingai nustatė faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai S. K. pripažino kaltu, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir skyrė jam teisingą, nuteistojo asmenybę ir veikos pavojingumą atitinkančią, bausmę. Skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. K. gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinį skundą atmesti.