Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau Inspekcija) ieškinį atsakovams L. S. ir A. S., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų pateiktų įrodymų ir nurodytų įrodymų vertinimą konstatuoja, kad pasitvirtino ieškovės pateiktų įrodymų turinys ir yra pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį, ieškinys atsakovams yra įteikti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 str. 1 d. numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis prašė priimti sprendimą už akių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d. numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Toks ieškovės prašymas yra. Atsakovų atsiliepimas turėjo būti pateiktas vėliausiai 2016-11-09.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 286 str. 1 d. šio sprendimo už akių motyvai yra sutrumpinti.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) yra 5,2856 ha, iš kurio žemės ūkio naudmenų plotas yra iš viso 3,4438 ha, iš jo ariamos žemės plotas – 2,6785 ha, pievų ir natūralių gamyklų plotas – 0,7653 ha, miško žemės plotas – 1,7001 ha. Pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre žemės sklypui yra įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (0,5228 ha plotas), paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos (4,7391 ha plotas), miško naudojimo apribojimai (1,7001 ha plotas). Bendrąja jungtine nuosavybės teise žemės sklypas priklauso atsakovams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2016-02-02 aktą Nr. SPA-212-(14.30) statytojai (atsakovai) L. S. ir A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuriam 2014 m. birželio 19 d. įsakymu paruoštas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ir jame numatyta ūkininko ūkio sodybos vieta (užstatymo teritorija). Pagal šį aktą teritorijoje, kuri nenurodyta kaip užstatymo teritorija, statomi 2 nesudėtingi statiniai – pirtis ir stoginė. (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juosta – 5 m, apsaugos zona – 200 m. Statomi statiniai nepatenka į apsaugos juostą. Atsakovai žemės sklype 8,9 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto stato 5,30 m x 7,22 m dydžio stoginę (toliau stoginė), kuri pagal techninius parametrus priskirtina I grupės nesudėtingam inžineriniam statiniui. Stoginė pradėta statyti (įrengti pamatai, kurie situacijos schemoje pažymėti kaip pamatai Nr. 3) zonoje, kuri nenumatyta užstatyti.

Inspekcijos Alytaus skyrius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, 21 straipsnio 4 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 2016 m. vasario 18 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-142-(14.29) (toliau – nurodymas), kuriuo iš atsakovų pareikalavo ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. savo lėšomis pašalinti statomą stoginę, esančią žemės sklype.

Inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausioji specialistė 2016 m. rugpjūčio 24 d. patikrinusi nurodymo įvykdymą nustatė, kad atsakovai nurodymo neįvykdė – stoginės, esančios žemės sklype, nenugriovė.

Stoginė priskirtina I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai (statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 (toliau – STR 1.01.07:2010), priedo 2 lentelės 17.2.1 punktas).

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2 punktą, 6 priedo pastabą nesudėtingų statinių statybos projekto rengti neprivaloma, nes neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai – rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui. Tačiau bet kokiu atveju statiniai privalo būti statomi laikantis teisės aktų reikalavimų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

Žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (0,5228 ha plotas), paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos (4,7391 ha plotas), miško naudojimo apribojimai (1,7001 ha plotas).

Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas, jų apsauga - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Atsižvelgiant į minėtų objektų ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, tokiems objektams, palyginti su kitais objektais, įstatymu nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas.

Statybos įstatymas yra pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis įstatymas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo statinys yra pastatytas žemės ūkio paskirties žemėje (iš kurios daliai (1,7001 ha plotui) taikytini miško naudojimo apribojimai), (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zonoje, stoginės statybai be Statybos įstatymo taikytinas Saugomų teritorijų įstatymas, Žemės įstatymas.

Žemės įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį (1 punktas); laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (2 punktas); <...> laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų (12 punktas).

Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio (nagrinėjamu atveju pirties, kuri situacijos schemoje pažymėta kaip pamatai Nr. 2, statyba galima, tačiau stoginės negalima).

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti teritorijų planavimo uždaviniai yra: suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant ūkininko sodybos ribas ir ūkininko sodybos statinių statybos zoną (žemės sklypo dalis (dalys), kurioje (kuriose) galima numatoma statyba), žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingų kitos (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) paskirties pastatų ir inžinerinių statinių (toliau – kitos paskirties statiniai) statybos zoną, taip pat numatyti žemės tvarkymo priemones, reikalingas planuojamai žemės ūkio veiklai vykdyti, nepažeidžiant aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimų (Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 3D-438/D1-614 redakcija) (toliau – Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklės) 9 punktas).

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti rengiamas, kai nustatomos naujos ūkininko sodybos ribos ir šios sodybos statinių, t. y. vieno buto gyvenamosios paskirties pastato (toliau – namas) su pagalbinio ūkio ir (ar) kitos paskirties statiniais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti, statybos zona (zonos), bei numatomos šios (viena ar kelios) žemės tvarkymo priemonės, reikalingos planuojamai ūkininko sodybai statyti ir eksploatuoti bei ūkininko veiklai vykdyti: vidaus kelių išdėstymas; želdinių (medžių ir krūmų) įveisimas; melioracijos statinių ir inžinerinių tinklų išdėstymas; dirbtinių vandens telkinių įrengimas; specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymas; žemės naudojimo būdo pakeitimas (Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių 54 punktas).

Sprendinių brėžinyje pažymima <...> ūkininko sodybos ribos (jei planuojama ūkininko sodyba); ūkininko sodybos statinių ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų kitos paskirties statinių statybos zona; žemės sklype esami statiniai (Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių 56 punktas).

Ūkininko sodybos statinių ir (ar) žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingų kitos paskirties statinių statybos zona nustatoma atsižvelgiant į planavimo organizatoriaus vykdomą ir (ar) numatomą vykdyti ūkinę veiklą, planavimo sąlygas ir nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimų, darančių įtaką šiam sprendiniui (Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių 57 punktas).

Išanalizavus ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovai, statydami stoginę pažeidė teisės aktus, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 3KPĮ –(14.3.125)-2 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti tvirtinimo“, Varėnos rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. T-VI-403 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės bendrojo plano tvirtinimo“, sprendinius, Žemės įstatymo 21 straipsnį, Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, todėl ieškovės ieškinys dėl atsakovų statomos stoginės neteisėtumo fakto laikomas įrodytu, atitinkamai ieškinys tenkinamas kaip pagrįstas.

Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.103 str. (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 d. ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 str. (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos ) 3 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad: teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėtų galimybę parinkti tinkamą poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms šalinti. <...> CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių, tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, negalėjo priimti kitokio sprendimo, kaip tik sprendimą per nustatytą terminą įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba statinį nugriauti, sudarė prielaidas atsirasti tokioms teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumą buvo apribotos. Tai nedera su Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, neatitinka konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų.

Teismas, atsižvelgdamas į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, į tai, kad šiuo atveju statybos darbai negalimi, daro išvadą, kad statytojams (naudotojams, valdytojams) (atsakovams) negali būti suteikta galimybė įteisinti neteisėtą statybą.

Iš atsakovų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d. numatytu pagrindu priteistina 41 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (nes ieškovė nuo jo buvo atleista), o taip pat 1,16 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 str. 2, 8 p., 4.103 str. 1, 3 d., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 8, 9 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d., 142 str. 4 d., 259 str., 285 str., 286 str., Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d., teismas

nusprendžia:

priimti sprendimą už akių, ieškinį tenkinti visiškai.

įpareigoti atsakovus L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), per 2 (du) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti 5,45 m x 7,40 m dydžio stoginę (įrengtus pamatus) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), o jei šio įpareigojimo L. S. ir A. S. teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, į. k. 288600210, atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų.

Priteisti solidariai iš L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.), arba pateikti per EPP sistemą.

L. S. ir A. S. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.