Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant prokurorei V. S., nukentėjusiajam N. N., kaltinamajam K. N., kaltinamojo gynėjui advokatui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-10-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 237 str. l d. - 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) 2012-08-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 235 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. l d., 3 d., 65 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2011-10-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir subendrinta bausmė paskirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) 2012-10-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą. Pripažintas kaltu pagal LR BK 165 str. 1 d. ir nuteistas 8 mėnesiams laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą. Pripažinti kaltu pagal LR BK 187 str. 3 d. ir nuteistas 6 mėnesiams laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą. LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. tvarka bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą. LR BK 64 str. 1 d., 3 d. tvarka ši bausmė iš dalies sudėta su 2011-10-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą (pagal LR BK 178 str. 4 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 3 str. 1 d. 1 p.)).

2012-11-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu prie 2012-08-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2012-10-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta - laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams. Taikytas LR BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei iki 2013-02-24 atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Nustatyta, kad 2017-01-01, apie 01.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą, kurio metu, tyčia, vieną kartą spyrė koja į krūtinės sritį savo tėvui N. N.. Po to, nemažiau kaip 4 kartus rankos kumščiu sudavė tėvui smūgius į įvairias kūno vietas bei, paėmęs nuo stalo puodel,į metė į N. N. ir pataikė jam į pakaušio sritį. Tokiais veiksmais K. N. nukentėjusiajam N. N. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. N. posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, jog Naujuosius metus jis šventė pas draugus Meškučių kaime. Kartu buvo ir jo žmona A. N., jų 5 mėn. sūnų buvo palikę savo tėvams, pas kuriuos ir gyvena. Tikslaus laiko pasakyti negali, nes buvo jau tikrai po 24 val., vienas grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes norėjo paprašyti, kad mama jam duotų savo automobilio. Kadangi buvo neblaivus, todėl mama automobilio nedavė. Kai atėjo tėtė, jiedu susiginčijo, dėl ko mušė tėtę su ranka. Tačiau neatsimena, nei į kurias vietas, nei kiek kartų tėtei sudavė. Atsimena, kad būnant antrame namo aukšte, jis sulaužė tėčio telefoną, išdaužė antrame ir pirmame aukšte esančių durų stiklus. Neprisimena, kad metė į tėtę puodelį ir, kad jam spyrė į krūtinės sritį, tačiau neneigia, kad galėjo taip elgtis. Savo tėvų ir brolio atsiprašė, įstatė naujas duris, tėčiui nupirko telefoną. Dėl savo padarytos veikos labai gailisi.

Kaltinamajam pripažinus savo kaltę, jam, prokurorui ir gynėjui sutikus, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti bylos įrodymai (BPK 273 str., 1d., 291 str., 2d.).

Nukentėjusysis N. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017-01-01, apie 1 val. 30 min., į namus grįžo neblaivus sūnus K. N., kuris pradėjo triukšmauti. Jis nusileido iš antro aukšto į pirmą ir liepė sūnui nurimti. Tuomet sūnus nieko nesakęs jam vieną kartą spyrė į krūtinės sritį. Kitas sūnus E. sulaikė K.. Pasakęs, kad kviečia policiją, jis užlipo į antrą aukštą, dėl ko sūnus K. N. taip pat atbėgo į viršų. Tada nemažiau kaip 4 kartus rankos kumščiu sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas, griebė iš tėvo rankų mobilųjį telefoną ir jį sulaužė. Sugriebęs nuo stalo puodelį, metė į jį ir pataikė į pakaušio sritį. Tuo metu į antrą aukštą užlipo kitas sūnus E. ir laikė K., kuris išspyrė durų sūkius. Dėl tokio sūnaus elgesio N. N. jautė fizinį skausmą. (b.l. 36-38).

Papildomai parodė, jog civilinio ieškinio nereikš, sūnus jo atsiprašė ir labai gailisi dėl šio įvykio, jie susitaikė. Patvirtino, jog sūnus įdėjo naujas duris, ten kur buvo išdaužęs stiklus, nupirko kitą mobilųjį telefoną, (b.l. 40-42).

Liudytoja N. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-01-01, apie 1 val. , jos neblaivus sūnus K. N. grįžo namo ir prašė automobilio raktelio. Ji nedavė, dėl to abu susiginčijo. Išgirdęs triukšmą, iš antro aukšto nusileido jos vyras N. N., kuris liepė sūnui nusiraminti. Ji tuo metu rengėsi savo kambaryje, todėl nematė, kas vyko tarp K. ir jos vyro N. Ji tik girdėjo triukšmą ir suprato, kad sūnus K. su tėvu susigrūmė. Tačiau nematė, nei kas kam sudavė, nei kiek kartų. Iš garsų nesuprato, ar jie mušasi ir kaip mušasi. Jos vyras pasakė, kad eina skambinti policijai ir užlipo antrą aukštą pasiimti telefono. Supratusi, kad jam iš paskos nuėjo ir K., ji greitai nuėjo į antrą aukštą ir pamatė ant lovos sėdintį savo vyrą, jis dar tuo metu turėjo rankose savo telefoną, o K. taip tarsi sėdėjo jam ant kelių ir buvo vyrą N. prispaudęs, atėmė iš jo mobilųjį telefoną ir jį sukdamas tarp rankų sulaužė. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Kas po to vyko name ji nematė, jau būnant lauke girdėjo kažkokį trenksmą iš antro aukšto, lyg kažkas būtų dužę. Po to išgirdo dar vieną stiklo dužimo garsą, atrodė, kad iš namo apačios, dabar aišku, kad K. išdaužė pirmame ir antrame namo aukšte esančių durų stiklus (b.l. 46-48).

Liudytojas E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-01-01, apie 01.00 val., išgirdo, kad namo parėjo brolis K.. Girdėjo, kad parėjo vienas ir du kartus prašė mamos, kad jam duotų automobilio raktelius. Dar būdamas antrame namo aukšte, girdėjo, kaip mama broliui sakė, kad neduos, nes jis yra neblaivus, neturi vairuotojo pažymėjimo. K. garsiai rėkė, dėl ko tėtis Karoliui liepė eiti miegoti ir neišsidirbinėti. K. pradėjo keikti tėtį necenzūriniai žodžiais. Tėtis tuo metu stovėjo prie virtuvės durų, o K., priėjęs prie tėčio, spyrė jam vieną kartą dešine koja į pilvą, nuo ko tėtis net susirietė, susvirduliavo. K. norėjo dar kartą tėčiui spirti, bet nespėjo, nes jis atsistojo tarp Karolio ir tėčio. Tada tėtis Karoliui pasakė, kad iškvies policiją ir nuėjo į antrą aukštą pasiimti savo telefono, o K. nusekė paskui jį. Kai atėjo į antrą aukštą, tėtis jau sėdėjo ant lovos ir rinko telefone numerį. Kai į kambarį atėjo K., tėtis bandė telefoną slėpti už nugaros, o K. atsisėdo tėčiui ant kojų visu svoriu, užlaužė tėčiui vieną ranką ir iš kitos rankos atėmė telefoną. Jis bandė K. nuo tėčio atitraukti, K. sakė, kad nieko nedaro ir liepė jį paleisti. Kai K. paleido, šis telefoną paėmė ir perlaužė rankomis. K. pagriebė ant stalo stovėjusį puodelį ir metė jį į tėtį. Puodelis pateikė tėčiui į viršugalvį, tiksliai į kur - pasakyti negalėjo. Tada jis brolį dar kartą sugriebė rankomis ir prispaudė prie sienos. Kai K. laikė, jis daug muistėsi ir išspyrė durų stiklą kojomis. T. K. nustūmė iki laiptų ir liepė ramintis. K. nulipęs į pirmą aukštą, išdaužė mamos kambario durų stiklą. Kai lipo laiptais žemyn matė, kaip K. atitraukia nuo durų koją, todėl suprato, kad jis stiklą taip pat išspyrė koja (b.l. 50-52).

Liudytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, būdama antrame namo aukšte, išgirdo, kaip į namus sugrįžo K. Netrukus išgirdo triukšmą iš pirmo aukšto. Girdėjo, kad K. savo mamos prašė automobilio, tačiau ji jo nedavė. Ji nuėjo pas Karolio vaiką į jo kambarį pažiūrėti, kad nepabustų. Kas vyko toliau, nurodyti negali, nes nematė, nebuvo išėjusi iš kambario. Vėliau išgirdo, kad K. užlipo į antrą aukštą, girdėjosi didesnis triukšmas. Po kiek laiko matė, kaip K. norėjo muštis su savo tėvu, kad telefonas buvo sulaužytas ir numestas ant grindų. Matė, kaip K. paėmė nuo stalo puodelį ir jį metė bei pataikė į tėtį. Į kur tiksliai pataikė, nežino. Atrodo, kad į galvą. Po to, E. suėmė K. į glėbį ir jį lakė, K. muistėsi ir tada išmušė durų stiklą. Ji nuėjo atgal pas vaiką į kambarį. Kas vyko po to nežino, tik girdėjo garsą panašų į stiklo dužimą. Netrukus į kambarį atėjo K. ir pasiėmė iš lovytės miegantį vaiką (b.l. 54-56).

Protokole-pareiškime nurodyta, kad 2017-01-01, apie 01.30 val., būnant namuose, esančiuose esantį (duomenys neskelbtini), konflikto metu neblaivus sūnus K. N. savo tėvui N. N. vieną kartą spyrė į krūtinės sritį, 4 kartus rankos kumštimi sudavė į įvairias kūno vietas ir paėmęs nuo stalo puodelį metė į jį ir pateikė į pakaušio sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b.l.10-11).

Įvykio vietos apžiūros protokole rašoma, kad apžiūrint gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) prie namo esančiame konteineryje su užrašu „Stiklas“ sudėtos stiklo šukės ir sudaužytas molinis puodelis. Ant virtuvės durų, iš vidaus, rasta rausvos spalvos dėmelė. Pirmojo namo aukšte koridoriaus dešinėje pusėje esančio kambario duryse nėra stiklo. Antrajame namo aukšte esančio kambario duryse taip pat nėra stiklo, ant stalo rastas sudaužytas mobilusis telefonas (b.l.14-26).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos iš įvykio vietos paimtos puodelio šukės ir mobilusis telefonas (b.l.27-32).

Specialisto išvadoje Nr. G 6/2017(09) teigiama, kad jei N. N. 2017-01-01 buvo įspirta į krūtinę, suduoti smūgiai kumštimi bei mestu puodeliu pataikyta į pakaušio sritį, dėl to jos galėjo jausti fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad kaltinamasis N. N., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – savo tėvui N. N.. Įrodyta, jog konfliktą sukėlė namuose, esančiuose Sodų g. 13, Meškučių k., Marijampolės sav., kai tėvas bandė jį raminti. Įrodyta, kad konflikto metu kaltinamasis vieną kartą spyrė koja į krūtinės sritį savo tėvui N. N., po to nemažiau 4 kartus rankos kumščiu sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas bei paėmęs nuo stalo puodelį metė į ir pataikė jam į pakaušio sritį. Tokiais veiksmais kaltinamasis K. N. tyčia sukėlė nukentėjusiajam N. N. fizinį skausmą.

Veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d. požymius. Veiką kvalifikuojantis požymis – fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui, t.y., tėvui. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais apie prieš nukentėjusįjį pavartotą fizinį smurtą.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo įvykdyta veika, numatyta LR BK 140 str. 2 d., įstatymo priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. K. N. anksčiau buvo kelis kartus teistas, tačiau teistumas išnykęs. Buvo baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negaliojančios. Yra vedęs, auginantis mažametį sūnų, dirbantis.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog asmuo veiką padarė neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog prisipažino bei nuoširdžiai gailisi.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį (veika nesukėlė jokių sunkių pasekmių) ir pavojingumo visuomenei laipsnį (labai paplitusi veika visuomenėje), individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis), daro išvadą, kad kaltinamajam turi būti paskirta laisvės apribojimo bausmė, artima numatytai sankcijos vidurkyje, įpareigojant šešis mėnesius nevartoti alkoholio bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), todėl BK 64¹ str. pagrindu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr.NTP-7-698, kuri prašoma iš kaltinamojo valstybės naudai priteisti 34,74 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 304-308 str., teismas

nusprendė:

K. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir už tai jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. N. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis BK 72² str., skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Daiktinius įrodymus – šluostelę su rausvos spalvos skysčiu, puodelio šukės ir sudaužytą mobilųjį telefoną, saugomus Marijampolės AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti bausmę.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš K. N. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.