- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- A8.-2582-1011/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02010-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Pažeidėjas
- J. A.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 9.46Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje
J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 str. 2 d., numatyto administracinio nusižengimo padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A., eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovo (direktoriaus) pareigas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registrui 2015, 2016, 2017 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, taip pažeidė civilinio kodekso (toliau – ir CK), 2.66 str. 4 d. akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 str. 3 d. ir Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatų) 120, 123 ir 127 p. nustatytas normas.
Tokiais veiksmais J. A. padarė ANK 223 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą.
Teismo posėdžio metu J. A. paaiškino, kad supranta kuo yra kaltinama, savo kaltę pripažįsta, dėl pažeidimo gailisi. Nurodė, kad šeimoje per trumpą laiką mirė net trys asmenys, todėl užmiršo pateikti registro tvarkytojui Bendrovės finansines ataskaitas. Šios ataskaitos už visus ataskaitinius laikotarpius buvo pateiktos iškarto, kai buvo gautas pranešimas iš registro tvarkytojo, t. y. 2018 m. rugpjūčio gale. Per mėnesį gauna apie 300 Eur darbo užmokestį.
ANK 223 str. 2 d. numatyta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 iki 3 000 Eur.
CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 3 d. ir Nuostatų 120, 123 ir 127 p. nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.
Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 10 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos.
Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovė:
1) 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2016-06-1;
2) 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2017-06-1;
3) 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2018-06-15 (terminas pratęstas dėl sutrikimų teikiant finansinės atskaitomybės dokumentus).
Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 7 p. ir Nuostatų 38 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
Išrašas iš VĮ Registrų centro duomenų bazės liudija, kad J. A. nuo 2013-02-12 iki šiol yra Bendrovės vadovė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju J. A., būdama Bendrovės vadovė, taip pat atsakinga ir už finansinių ataskaitų tvarkymą bei jų pateikimą Juridinių asmenų registrui, įstatyme nustatytais terminais nepateikė registro tvarkytojui 2015, 2016, 2017 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių.
Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad J. A. veiksmai kvalifikuotini kaip ANK 223 str. 2 d. numatytas administracinis nusižengimas.
J. A. savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusižengimo gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jos atsakomybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Be to, J. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai registro tvarkytojui buvo pateikti iš karto po pažeidimų nustatymo ir pranešimo apie tai iš registro tvarkytojo gavimo. Taigi, nustatyti pažeidimai buvo pašalinti nedelsiant ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, taipogi švelnina jos atsakomybę (ANK 35 str. 2 d.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš ANK 223 str. 2 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimali paskirta nuobauda – 200 Eur bauda – savo griežtumu atitiktų J. A. padaryto nusižengimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas jo padarymo bei administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, būtų teisinga atsakomybės taikymo prasme. Todėl, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybę.
ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 str. 5 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).
Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, J. A. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tai, jog, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad jai ANK 223 str. 2 d. sankcijoje paskirta minimalaus dydžio bauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Teismo nuomone, ANK 22 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir J. A. už jos padarytą nusižengimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 50 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., 35 str. 1 d. 1 p., 2 d., 635 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius Administracinių nusižengimų kodekso 223 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jai už tai administracinę nuobaudą – 50 (penkiasdešimties) Eur baudą.
Išaiškinti, kad jai paskirta bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 18090811482.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.