Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P. M. D. S. F., gimusi (duomenys neskelbtini), Portugalijoje, Portugalijos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nereguliariai dirbanti valytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Jungtinė Karalystė, neteista (duomenų apie teistumą Lietuvos Respublikoje nėra),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 292 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais S. P. M. D. S. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamoji S. P. M. D. S. F., apklausta teisiamojo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 99, 103, 106) parodė, kad savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad šių metų rugpjūčio 21 dieną jos paimti ir vėliau per Lietuvos – Latvijos valstybių sieną automobiliu „R. T.“ vežami keleiviai buvo neteisėti migrantai iš Afganistano. Ji yra užsiregistravusi „Facebook“ grupėje, kurioje yra patalpinusi skelbimus, kad teikia būsto tvarkymo paslaugas, o taip pat teikia pavėžėjimo į oro uostą ir atgal paslaugas. Į naudojamą „WhatsApp“ paskyrą gavo pranešimą iš nepažįstamo numerio, vyriškis paklausė ar ji galėtų nuvežti migrantų grupę. Paklausė, ar tuos žmonės reikia paimti iš oro uosto. Vyriškis parašė, kad šie žmonės yra nelegalūs migrantai, jie neturi vizų, bet turi savo pasus ir juos reikia nuvežti iš Latvijos į Lenkiją. Kadangi šio žmogaus nepažinojo, tai atsakė, kad tokių paslaugų neteikia ir tuo bendravimas baigėsi. Bet maždaug po savaitės šis vyriškis vėl parašė ir prašė pagalbos. Sakė, kad ten yra mažų vaikų ir šie žmonės yra sudėtingoje situacijoje, jiems reikia padėti. Kiek bus žmonių tiksliai vyriškis nesakė, tačiau sakė, kad tai yra šeima su vaikais. Jokio atlygio ar uždarbio nežadėjo, tačiau galiausiai padėti šiam vyriškiui sutiko. Taip pasielgė norėdama padėti šiems žmonėms dėl vaikų. Po to, kai sutiko padėti šiam vyriškiui, šis atsiuntė lėktuvo bilietą į Rygą. Į Rygą atvyko rugpjūčio 15 d. Pernakvojo viešbutyje. Kitą dieną Rygoje išsinuomojo mikroautobusą. Viskam vadovavo tas žmogus iš „WhatsApp“. Atsiuntė adresą, kur turėtų važiuoti, kai būtų pasirengusi. Nuvažiavo į nurodytą vietą Latvijoje, kurią atsiuntė vyriškis. Rugpjūčio 17 d. vyriškis atsiuntė žinutę, kad reikės kažkiek palaukti, nes žmonės dar neatvyko. Tas vyriškis parašė, jog važiuotų patikrinti kelio, kad žinoti kur galima pravažiuoti, kur galima sustoti, padarant pertrauką ir panašiai. Važiavo pagal to žmogaus siunčiamas instrukcijas. Pagal jas nuvažiavo iki Lenkijos. Taip pat tas žmogus buvo atsiuntęs adresą Lenkijoje kur reikėjo nuvežti žmonės. Vieną naktį pernakvojo Lenkijoje. Kitą dieną pagal to žmogaus instrukcijas grįžo į Latviją. Grįžusi į Latviją, pernakvojo nuomojamame kambaryje. Rugpjūčio 20 dieną gavo žinutę, kad žmonės pasirengę išvykti. Rugpjūčio 21 d. ryte, apie 6-7 valandą, atsiuntė žinutė, kurioje buvo adresas, kur reikėjo paimti žmones. Išvažiavo nurodytu adresu, pakeliui užvažiavo į degalinę, kuri buvo netoli viešbučio. Ten būdama, iš vyriškio gavo žinutę, kad šiek tiek palauktų, po ko gavo žinutę su adresu kur reikia paimti žmones. Buvo žvyrkelis. Atvykus į vietą viskas įvyko labai greitai – du ten buvę vyriškiai atidarė automobilio dureles ir į automobilį įlipo labai daug žmonių. Matė, kad žmonės buvo pavargę, sušlapę, purvinais rūbais. Iš jų išvaizdos buvo matyti, kad jie sunkai keliavo per mišką. Taip pat su jais buvo keli vaikai. Sulipus žmonėms į automobilį išvažiavo. Važiavo pagal iš vyriškio gaunamus nurodymus. Žinojo, kad važiuojant į Lenkiją reikės kirsti Latvijos – Lietuvos valstybių sieną. Kai stabdė policija, apie tai parašė žinutę vyriškiui, į ką jis atsakė, kad ištrintų „WhatsApp“ pokalbius ir kreiptųsi pas savo vyrą. Vyriškio kuris bendravo „WhatsApp“ programoje numeris (duomenys neskelbtini), daugiau apie jį nieko nežino ir pasakyti negali. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, suprato savo elgesio neigiamas pasekmės. Sutinka dėl proceso užbaigimo supaprastinta tvarka.

2.1. Kadangi kaltinamoji S. P. M. D. S. F. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, kaltinamajai ir kaltinamosios gynėjui, atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

2.2. Kaltinamosios kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jos pačios visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais:

2.2.1. Liudytojas M. A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad maždaug prieš 25 d. atvyko į Baltarusiją. Su kitais savo tėvynainiais apsigyveno name, kuriame gyveno afganistanietis, kadangi prieš tai gyveno Rusijoje, o jį norėjo deportuoti į Afganistaną, todėl nusprendė su kitais tautiečiais iš Rusijos išvykti į Baltarusiją. Grįžti į Afganistaną negalėjo, nes buvęs kariškis. Iš Baltarusijos išvyko maždaug prieš dvi tris dienas. Kiek tiksliai žmonių vyko - neskaičiavo, bet buvo apie 15 žmonių, iš kurių buvo ir keli vaikai. Juos atvežė automobiliu. Vėliau ėjo pėsčiomis. Iš pradžių nesuprato, į kurią šalį pateko, ar tai buvo Lietuvos teritorija, ar Latvijos. Ėjo miškais. Kad būtų kokia valstybės siena, ar kokie ženklai nepastebėjo. Kartu su jais ėjo du lydintys afganistaniečiai. Jo tikslas buvo, kaip ir kitų tautiečių, patekti į Vokietiją. Kai vedliai pasakė, kad jau yra Latvijos teritorijoje, ten išbuvo apie dvi paras. Buvo miške. Kur turi atvykti automobilis, kuris turėjo nuvežti į Vokietiją, viską reguliavo vedliai. Atsiskaityti su vairuotoju turėjo nuvykus į Vokietiją. 2023 m. rugpjūčio mėn. 21 d. ryte apie 10.20 val. vedliai, kurie lydėjo, su kažkuo susiskambino. Matė, kad jie paėjo į priekį ir privažiavo tamsiai sidabrinės spalvos autobusiukas, kuris sustojo prie jų. Visi asmenys, su kuriais buvo sulaikytas, sulipo į nurodytą automobilį. Automobilį vairavo moteris. Vairuotoja žinojo, kur reikia važiuoti. Jokių pinigų vairuotojai nemokėjo. Nematė, kad kas nors vairuotojai būtų davęs pinigų. Toje vietoje, kurioje sulipo į automobilį, jokių pastatų ar kokio nors sustojimo aikštelės nematė. Visiems sulipus, vedliai pasiliko ir pradėjo važiuoti. Kiek laiko tiksliai važiavo pasakyti negali. Važiuojant pamatė iš paskos atvažiuojant tarnybinį automobilį su skiriamaisiais ženklais. Buvo sustabdyti. Pareigūnams patikrinus jų dokumentus buvo sulaikyti. Vairuotojos nepažįsta. Visą kelionę į Vokietiją organizavo jo broliai, kurie ir būtų pinigus už nuvežimą į Vokietiją sumokėję, tačiau nežino ar pinigai būtų tiesiogiai sumokėti automobilio vairuotojai (t. 1, b. l. 30-31, 33-35);

2.2.2. Liudytojas M. W., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jų grupę, kol buvo dar Baltarusijos teritorijoje, kaip suprato, lydėjęs asmuo galėjo būti tadžikas. Iš pradžių ėjo dviem grupelėmis, o kai susijungė iki pat automobilio, kuris atvyko jų paimti, juos lydėjo du afganistaniečiai. Kai priėjo upelį, vedliai iš kažkur ištraukė guminę valtį, kuria vaikus ir moteris perplukdė, o jie perbrido. Vedliai pasakė, kad jau yra Latvijoje. Jo tikslas buvo patekti į Vokietiją. Nuo kelionės pradžios miškuose galėjo praleisti apie 8 dienas. 2023 m. rugpjūčio mėn. 21 d. ryte, matė, kad vedliai turėjo telefonus, ar jie skambino tuo metu nematė. Matė, kad prie jų privažiavo automobilis ir po kurio laiko vedliai pamojavo, kad prieitų. Ten kur sustojo automobilis, aplink jokių pastatų ar aikštelių nebuvo. Automobilis sustojo prie vedlių. Tik tarp jų buvo kalba, kad moterys paeitų su vaikais į priekį, kad jie būtų matomi. Kai priėjo prie automobilio matė, kad jį vairuoja moteris. Vedliai juos visus susodino ir vairuotoja pradėjo vežti. Vedliai su jais nevyko, jie pasiliko vietoje. Su vairuotoja nekalbėjo, kadangi sėdėjo automobilio gale. Kur reikia važiuoti vairuotoja žinojo pati. Kažkurie iš jų (automobilio keleivių) bandė su vairuotoja pakalbėti anglų kalba, tačiau nesigilino apie ką jie bandė pasikalbėti, kadangi buvo labai išvargęs užmigo. Prabudo, kai sustabdė pareigūnai. Jokių pinigų vairuotojai nemokėjo. Jam dar būnat Baltarusijoje, asmenys, kurie organizavo nuvykimą į Vokietiją minėjo, kad atsiskaityti galės kai bus vietoje. Kažką minėjo kad labai brangiai nekainuos ir jis sugebės atsiskaityti (t. 1, b. l. 39-40, 43-44, 46-48);

2.2.3. Liudytojas M. F. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyveno Afganistane. 2023 metų sausį su viza atvyko į Čečėniją. Vizoje buvo nurodytas atvykimo tikslas – mokslai. Bet į Čečėniją studijuoti nevyko, atvyko į Čečėniją tam, kad toliau galėtų vykti į Vokietiją. Vokietijoje neturi nei draugų, nei giminaičių, ten tikėjosi gauti vizą ir gyventi bei dirbti, nes situacija Afganistane labai bloga. Čečėnijoje išbuvo apie mėnesį. Po to nuvyko į Rusiją, Maskvą, ten įsidarbino parduotuvėje. Kažkur prieš savaitę, tai galėjo būti 2023 m. rugpjūčio 14 d., kartu su 3 afganistaniečiais automobiliu atvažiavo į Baltarusiją, Minską. Automobilio vairuotoją surado vienas draugas, pažįstamas, būnant Maskvoje. Kai įsėdo į tą automobilį, jame jau sėdėjo 3 keleiviai - afganistaniečiai. Už kelionę automobiliu iš Maskvos į Minską sumokėjo 250 dolerių savo pažįstamam, kuris surado vairuotoją. Atvykęs į Minską su savimi turėjo apie 300 dolerių. Pats ir dar du iš tų afganistaniečių nusprendė keliauti į Europą. Susisiekė su savo šeima Afganistane, papasakojo jiems, kad yra Minske, Baltarusijoje, pasakė, kad planuoja keliauti į Vokietiją. Šeima sakė suras žmogų, kuris padės nukeliauti į Vokietiją. Jo šeima Afganistane surado žmogų, kuris surado vedlį Minske, kuris palydės per Baltarusijos sieną. Jo tėvui tas vedlys pasakė, kad reikės keliauti iš Baltarusijos per Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir tada jau bus Vokietija. Iš Minsko išvažiavo jis ir dar du afganistaniečiai prieš dvi dienas, tai galėjo būti 2023 m. rugpjūčio 19d. arba 2023 m. rugpjūčio 20 d. Atvyko lengvasis automobilis, kuriame buvo vairuotojas. Mano, kad baltarusis arba rusas, europietiškos išvaizdos, ir vienas keleivis, šis buvo afganistanietis. Su vairuotoju nieko nekalbėjo. Vairuotojas žinojo, kad reikia nuvežti prie Baltarusijos - Latvijos sienos. Vairuotojas privažiavo kažkokią vietovę, matėsi miškas bei gestais parodė išlipti ir nurodė ranka kryptį kur eiti. Keturiese išlipo ir nuėjo vairuotojo nurodytą kryptimi į mišką, vairuotojas išvažiavo. Paėjus apie puse valandos miške sutiko suaugusius vyrus 4 afganistaniečius. Tada atvažiavo lengvasis automobilis, iš kurio išlipo 2 moterys ir 3 vaikai, kurie taip pat buvo iš Afganistano. Taip pat dar vienas lengvasis automobilis, iš kurio išlipo 1 moteris ir 1 vyras, taip pat iš Afganistano, ir 2 vedliai - afganistaniečiai. Automobiliai išvažiavo. Visi keleiviai, vedliams rodant kelią, ėjo pėsčiomis apie 4-5 val. Prie Baltarusijos sienos priėjo dienos metu, buvo šviesu. Vedliai sakė, kad čia yra siena, bet per ją eiti galės tik sutemus. Kai sutemo, vedliai vedė per Baltarusijos - Latvijos sieną. Miške buvo paslėpta guminė valtis, jie ją pasiėmė. Vedliai gumine valtimi per kelis kartus visus perplukdė. Kai perplukdė per upelį, vedliai pasakė, kad jau Latvijoje, o valtį paslėpė Baltarusijos pusėje ir toliau vedė jau nuo Latvijos sienos. Priėjo kažkokią vietą miške. Ten kažkiek turėjo laukti, kol privažiavo autobusiukas. Vairuotoja buvo moteris. Vedliai sakė greitai susėsti ir kuo greičiau išvažiuoti. Nematė, kad vedliai būtų kalbėję su vairuotoja, Taip pat kelionės metu vairuotoja su jais nekalbėjo. Žmonių buvo daug. Užsnūdo. Atsibudo tik tada, kai vairuotoja sustojo sustabdžius pasieniečiams. Tada suprato, kad yra Lietuvoje (t. 1, b. l. 52);

2.2.4. Liudytojas M. H. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyveno Afganistane, Kabule. Dirbo inžinieriumi, statybininku. Kiekvieną dieną ateidavo talibai, jie versdavo jį ir kolegas eiti aplink ofisą keliais. Jis tam priešinosi, buvo suimtas talibų policijos. Suimtas išbuvo 3 dienas. Po to, talibų buvo persekiojamas, todėl nusprendė bėgti iš Afganistano, galvojo nuvykti į Europą, į Vokietiją arba Prancūziją. Apie 2023 metų sausį lėktuvu atvyko iš Afganistano į Rusiją, Maskvą. Su savimi turėjo pasą, jame buvo rusiška viza. Vizos atvykimo tikslas - mokslai, bet neketino ten mokytis, jo tikslas - per Rusiją patekti į Europą. Taip pat su savimi turėjo asmens tapatybės kortelę, 1300 dolerių. Maskvoje nusipirko traukinio bilietą į Voronežo miestą, nes pagal vizos gavimo tikslą dėl mokslų, turėjo ten apsistoti. Gyveno 6 mėnesius. Ten lankė rusų kalbos kursus, dirbo pieno produktų įmonėje. Su Voroneže sutiktais afganistaniečiais išsikalbėjo, kad yra atvejų, kad afganistaniečiai išvyksta per Baltarusiją į Europą. Telefonu pasikalbėjo su tėčiu apie galimybę išvykti į kokią nors Europos šalį. Tai jis ( tėtis ) ir surado žmogų, kuris padės išvykti iš Voronežo. Taip pat parodė, kad keletą kartų vedlio pagalba bandė iš Maskvos nuvykti į Minską, ir iš Minsko per Baltarusijos sieną nukeliauti į Lenkiją, bet nepavyko. Buvo sulaikytas Baltarusijos pasieniečių, kurie suplėšė jo pasą, buvo deportuotas į Rusiją bei nuvežtas į Maskvą. Kada buvo paleistas, grįžo į Voronežą. Paskutinį kartą iš Voronežo išvyko prieš 10 dienų. Susitiko su žmogumi - rusu, kuris lengvuoju automobiliu nuvežė iš Voronežo į Maskvą. Atvežęs į Maskvą, vairuotojas išvyko, o jam sakė važiuoti su kitu vairuotoju. Juo vyko dar 4 keleiviai – 2 iraniečiai ir 2 indai. Tą pačią dieną visi iš Maskvos buvo nuvežti į Minską. Vairuotojams nieko nemokėjo, nes visą kelionę organizavo giminaičiai Kabule. 2023 m. rugpjūčio mėnesį buvo Minske. Ten su kartu atvykusiais keleiviais buvo apgyvendintas nakvynės namuose, kur prabuvo apie 3 paras. Tada atvyko keturi automobiliai, jų vairuotojai buvo rusai. Į automobilius susėdo apie 14 žmonių - afganistaniečių, jų nepažįsta. Pamena, važiavo apie 3 valandas. Buvo atvežti į kažkokią vietą ir išlaipinti. Vairuotojas išvažiavo. Palaukus neužilgo atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo 2 afganistaniečiai, kurie buvo vedliai. Su jais ėjo apie 2 paras. Kažkuriuo momentu, kai tamsoje miške buvo sustoję, pamatė, kad vedliai iš miško atsinešė guminę valtį. Ja per kelis kartus buvo perplukdyti per upelį iš Baltarusijos pusės į Latvijos pusę. Išlipę į upės krantą Latvijos pusėje, vedliai toliau vedė. Tada miške kažkur sustojo ir vedliai sakė laukti, kol atvažiuos automobilis. Paryčiais, 2023 m. rugpjūčio 21d., apie 9-10 val. atvažiavo autobusiukas. Vairuotoja buvo moteris, ji iš automobilio išlipusi nebuvo. Keletas žmonių buvo įsodinti į bagažo skyrių, visi vos tilpo. Susėdus, vedliai uždarė duris ir dingo. Vairuotoja nieko nesakiusi pajudėjo. Su ja kelionės metu nekalbėjo. Ji žinojo kur važiuoti. Kur važiuoti jie vairuotojai nesakė. Taip pat nematė ar vairuotoja kelionės metu kalbėjo telefonu, ar naudojosi navigacija. Buvo labai pavargęs, snūduriavo. Lietuvos pasieniečiai stabdė šį automobilį, vairuotoja sustojo. Kur su šiuo autobusiuku moteris turėjo nuvežti nežino, bet visų keleivių tikslas buvo nuvykti į Vokietiją (t. 1, b. l. 55-56);

2.2.5. Liudytoja S. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyveno Afganistane. Dėl ten esamo Talibano rėžimo nusprendė bėgti. Prieš 9 mėnesius kartu su savo 3 mergaitėmis, dukromis išvyko iš Afganistano į Iraną, o iš ten į Rusiją, Maskvą. Maskvoje išbuvo apie 7 mėnesius, po to nuvyko į Baltarusiją, Minską. Jos tikslas buvo nukeliauti į Vokietiją, kur gyvena šeimos nariai. Būnant Minske susipažino su afganistaniete moterimi ir vyru. Kadangi buvo viena su vaikais, jai buvo saugiau būti kartu su jais. Jie taip pat atvyko į Baltarusiją tikslu nuvykti į Vokietiją. Kažkur prieš 5 dienas, būnant Baltarusijoje užsisakė taksi ir kartu su mergaitėmis bei ta moterimi su vyru vakare, apie 19 val. išvažiavo. Tada pėsčiomis keliavo, kol sutiko grupelę vyrų, afganistaniečių, Toliau jau pėsčiomis keliavo su jais. Kelionė buvo labai sunki. Visų tikslas, kaip suprato buvo nukeliauti į Vokietiją. Taip pat kalbėjo, kad keliaus per Lenkiją. Pačio maršruto nežinojo, jiems rodė kelią. Iš Baltarusijos per kelis kartus gumine valtimi persikėlė per upę. Po to priėjo miškingą vietovę. Ten laukė. Atvažiavo autobusiukas. Autobusiuko niekas nestabdė, jis pats sustojo. Tuo metu buvo jau šviesu ir lijo. Kažkas iš kompanijos atidarė autobusiuko duris, susodino į autobusiuką. Kadangi žmonių buvo daug, ją su vaikais pasodino autobusiuko salone, o buvę vyrai, susėdo į bagažo skyrių. Kai įsėdo į autobusiuką, pamatė, kad vairuotoja buvo moteris. Su ja nieko nekalbėjo. Jai nesakė kur reikia važiuoti. Ji ( vairuotoja ) irgi nieko neklausė. Susidarė įspūdis, kad ši žinojo, kur reikia atvažiuoti jų pasiimti ir kur reikia nuvežti. Kelionės autobusiuku metu niekur nebuvo sustoję. Sustojo tik tada, kai sustabdė pareigūnai. Vairuotojai pinigų nemokėjo. Kadangi jos tikslas buvo Vokietija, suprato, kad ši vairuotoja su autobusiuku ir turėjo nuvežti į Vokietiją (t. 1, b. l. 60-61);

2.2.6. Liudytoja Z. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyveno Afganistane. Su vyru nusprendė bėgti iš Afganistano dėl to, kad ten nesaugu, dėl ten esančio Talibano rėžimo. 2023 m. vasario 22 d. kartu su vyru iš Afganistano išvyko į Iraną, o iš ten į Maskvą, Rusiją. Po to nuvyko į Minską, Baltarusiją. Jų tikslas buvo nuvykti į Vokietiją ir ten apsigyventi. Būnant Minske susipažino su moterimi, afganistaniete. Ši buvo su trimis dukromis, jos mažametės. Su ja Išsikalbėjo, kad ir ji ketina keliauti į Vokietiją. Kažkur prieš 5 dienas, kartu su vyru bei moterimi su jos mergaitėmis, užsakė taksi. Išvyko vakare. Taksi automobiliu nuvažiavo prie kažkokio miško. Taksi paliko toje vietoje ir išvažiavo, toliau ėjo pėsčiomis. Sutiko grupę vyrų, afganistaniečių. Kaip suprato, jie irgi keliavo iš Baltarusijos tikslu nuvykti į Vokietiją. Pamena, kad keliavo kelias dienas, buvo sunki kelionė. Baltarusijos pasieniečių sutikę nebuvo. Su visa grupe perplaukė per upę gumine valtimi. Asmeniškai nežinojo kokiu maršrutu keliauja, asmeniškai ėjo ten kur ėjo ta afganistaniečių vyrų grupė, kurią sutiko. Ryte, jau kai buvo šviesu, lijo, buvo prie miško, prie kelio, stovėjo kažko laukė. Tada prie jų sustojo autobusiukas. Tačiau, kad jį kas būtų stabdęs nematė. Greitai susėdo į autobusiuką. Vairuotoja buvo moteris. Vietos autobusiuke buvo mažai, sunkiai visi tilpo, buvo susispaudę. Kai susėdo į autobusiuką, niekas su ja nekalbėjo. Vairuotoja nieko nesakė, ji tiesiog pajudėjo ir važiavo. Kur jai reikia važiuoti niekas vairuotojai nesakė. Suprato, kad ši žino kur reikia nuvežti, galvojo, kad veža į Vokietiją. Pati su vyru vairuotojai pinigų nemokėjo. Kai įsėdo į autobusiuką ir važiavo, niekur sustoję nebuvo. Beveik visą kelionę miegojo, nes buvo pavargusi ir sušalusi. Nematė ar vairuotoja su kuo nors telefonu kalba, ar naudojasi navigacija. Sustojo tada, kai sustabdė pasieniečiai (t. 1, b. l. 65-66);

2.2.7. Liudytojas A. Z. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Afganistano pilietis. Jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Afganistane, Kabule. Pats dirbo banke ir bendradarbiavo su užsieniečiais. Po talibų atėjimo į valdžią talibai jį ėmė persekioti ir šantažuoti, todėl nusprendė išvykti iš savo šalies. Irane gavo Rusijos vizą ir 2023 metų vasario 22 dieną išvyko į Maskvą, o iš Maskvos 2023 metų rugpjūčio 2 dieną atvyko į Baltarusiją. Ten buvo iki 2023 metų rugpjūčio 18 dienos. Keliavo su žmona ir dar viena pažįstama šeima. Baltarusijoje išsinuomojo kambarį. Ten gyveno dar daugiau afganistaniečių. Iš Baltarusijos su taksi automobiliu juos nuvežė į mišką prie sienos su Latvija. Toliau miške jie patys pėsčiomis perėjo sieną iš Baltarusijos į Latviją. Siena buvo pažymėta spygliuota viela, bet ta viela buvo prispausta prie pat žemės. Buvo akivaizdu, kad ten anksčiau vaikščiojo daug žmonių. Perlipo vielą ir taip pateko į Latviją. Taip ėjo 4 paras. Priėjo nedidelį kaimą. Prie to kaimo, miškelyje buvo žvyruotas keliukas. Ten automobilių pravažiuodavo mažai, bet vienas kitas vis dėlto pravažiuodavo. Jie tuos automobilius stabdė ir atsitiktinai vienas sustojo. Jį vairavo moteris. Mano, kad ji sustojo dėl to, kad jai jų pagailo. Buvo visi šlapi, be to su jais buvo vaikai. Ji truputį kalbėjo angliškai, todėl susikalbėjo anglų kalba. Sakė, kad nori išvažiuoti iš miško. Iš pradžių ji nenorėjo sutikti, bet paskui, matyt, pagailo vaikų ir sutiko. Tada jai pasakė tiesą, kad yra afganai, kad bėga nuo talibų ir kad jiems reikalinga pagalba ir ji sutiko pavežti toliau. Pasakė, kad nori patekti į Vokietiją. Vairuotoja sutiko pavežti link Vokietijos (t. 1, b. l. 70-71);

2.2.8. Liudytojas D. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose. 2023 m. rugpjūčio 21 d. nuo 09.00 val., kartu su Šiaulių pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu R. Š. ir jaunesniuoju specialistu A. V. vykdė tarnybą kelyje A10 Ryga – Pasvalys – Panevėžys, (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ribose. Apie 11.00 val. iš Šiaulių pasienio užkardos budėtojo buvo gauta informacija apie pilkos spalvos mikroautobusą su Latvijos registracijos numeriais (duomenys neskelbtini), kuriuo iš Latvijos per Lietuvos teritoriją gali būti gabenami neteisėti migrantai. Apie 13.20 val. buvo pastebėtas pilkos spalvos mikroautobusas, kuris važiavo nuo Pasvalio link Panevėžio miesto. Mikroautobusas buvo pavytas apie 13.40 val., maždaug už 3 kilometrų – kelyje A10 (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, Pasvalio rajono savivaldybėje. Tai buvo pilkos spalvos „R. T.“ keleivinis mikroautobusas su Latvijos Respublikos registracijos numeriais (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie mikroautobuso, buvo įjungti tarnybinio automobilio specialus garsiniai signalai ir švyturėliai, po ko vairuotojas sulėtino greitį ir po kažkiek laiko sustojo šalikelėje. Patikrinus mikroautobusą paaiškėjo, kad jį vairavo Portugalijos pilietė S. P. M. D. S. F. gim. (duomenys neskelbtini) m. taip pat jame buvo 15 keleivių – 11 salone ir 4 bagažinėje. Dalis keleivių su savimi turėjo A. I. Respublikos išduotus asmens dokumentus, trys keleiviai buvo be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Nei vienas iš keleivių su savimi neturėjo vizų ar kitokių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinančių dokumentų. Vairuotoja S. P. M. D. S. F. paaiškino, kad ji važiuoja į Lenkiją iš Latvijos, kur vienoje iš degalinių jai pilant degalus prie jos priėjo angliškai kalbantis vyriškis, kuris paprašė pagalbos - keletą kilometrų pavežti jį ir jo draugus. Įvertinę situaciją suprato, kad automobilyje vežami keleiviai yra neteisėti migrantai. Visi buvo pristatyti į Šiaulių pasienio užkardos tarnybines patalpas, kur buvo nustatytos keleivių tapatybes - A. I. Respublikos piliečiai, kurie turėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus : S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., H. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., B. H. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., H. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. Z. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., Z. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. W., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., S. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. F. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. H. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. Du keleiviai dokumentų su savimi neturėjo, bet parodė pasų nuotraukas telefone: S. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. J. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vienas keleivis su savimi dokumentų neturėjo ir prisistatė M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b. l. 22);

2.2.9. Liudytojai R. Š. ir A. V. apklausti ikiteisminio tyrimo metu paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytojas D. A. (t. 1, b. l. 24, 26);

2.2.10. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilyje „R. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija) (salone ir bagažinėje) kaip keleiviai vyko 15 asmenų (5 moterys ir 10 vyrų), kurie prisistatė Afganistano piliečiais. Asmenys neturėjo dokumentų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje. Tai: S. S., gimimo (duomenys neskelbtini) m, asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (moteris); H. S., gimimo (duomenys neskelbtini) m. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (moteris); B. H. S., gimimo (duomenys neskelbtini) m. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (moteris); H. S., gimimo (duomenys neskelbtini) m. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (moteris); A. Z. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., paso Nr. (duomenys neskelbtini) (vyras); Z. M., gimimo (duomenys neskelbtini) m. paso Nr. (duomenys neskelbtini) (moteris); M. W., gimimo (duomenys neskelbtini) m. paso Nr. (duomenys neskelbtini) (vyras); M. A. S., gimimo (duomenys neskelbtini) m. paso Nr. (duomenys neskelbtini) (vyras); M. A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. paso Nr. (duomenys neskelbtini) (vyras); S. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. paso Nr. (duomenys neskelbtini) (vyras); M. F. N., gimimo (duomenys neskelbtini) m. paso Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (vyras); M. H. N., gimimo (duomenys neskelbtini) m. ID (duomenys neskelbtini) (vyras); S. K., gimimo (duomenys neskelbtini) m. paso Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotrauka telefone, originalo neturi, vyras); M. J. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. paso Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotrauka telefone, originalo neturi, vyras); M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. (be dokumentų, vyras) (t. 1, b. l. 1-3);

2.2.11. Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, fiksuotas tarnybiniame automobilyje „P. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta vaizdo kamera. Vaizdo įraše užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. kelyje A10 pavejamas važiuojantis keleivinis mikroautobusas „R. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, kurio vairuotojas, privažiavus iš galo tarnybiniam automobiliui, sulėtina greitį, įjungia dešinįjį posūkį ir sustoja kelkraštyje. Iš tarnybinio automobilio išeina Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, prieina prie mikroautobuso ir tikrina vairuotojo dokumentus ir sulaikytos transporto priemonės saloną. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 74, 75);

2.2.12. Įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra kelyje A10, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, Pasvalio rajone. Įvykio vietoje stovi automobilis „R. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija). Apžiūrint automobilį, tamsiai pilkos spalvos, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį SIA „(duomenys neskelbtini)“ Latvija, (duomenys neskelbtini), automobilio viduje sėdi 15 asmenų ir vairuotoja. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 8-9, 10-12, 13);

2.2.13. VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutines autotransporto priemonių kainas Lietuvoje 2023 m. rugpjūčio mėnesį, kurioje nurodyta, kad automobilio „R. T.“, 2023 m., kaina su PVM – 27 900 Eur (t. 1, b. l. 16).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas

3. Pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu.

3.1. Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, jog kaltinamosios S. P. M. D. S. F. kaltę pagrindžiančių įrodymų yra surinkta pakankamai pagal jai inkriminuotą kaltinimą. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu dėl jai pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai paaiškindama, jog viskas ką pasakė prokuroras yra tiesa. Tuos žmones vežė, nes norėjo padėti ir tai buvo klaida. 9-vietis automobilis „R. T.“ buvo išnuomotas Rygos oro uoste. Nurodė, jog tai buvo pirmą kartą padaryta klaida, kuri daugiau nepasikartos. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi.

3.2. Ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių šiuo atveju nėra, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

3.4. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, liudytojai davė analogiškus ir nuoseklius parodymus, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros ir įvykio vietos apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamoji S. P. M. d. S. F. veikė tiesiogine tyčia, nes ji žinojo, kad neteisėtai gabena Lietuvos Respublikos teritorijoje, neteisėtai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius. Kaltinamoji suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamoji S. P. M. D. S. F. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

4. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamoji neteista, duomenų apie administracinius baustumus, psichiatrinį gydymąsi ar užsiregistravimą Priklausomybės ligų centre, nėra.

4.1. Skirdamas bausmę S. P. M. D. S. F., be atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimo, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaip jau paminėta, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas mano, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra panašus rūšiniam tokių nusikalstamų veikų pavojingumui, įvertintam įstatymo leidėjo Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę. S. P. M. D. S. F. anksčiau neteista (t. 1, b. l. 91-93), duomenų apie baustumus administracine tvarka nėra, ištekėjusi, nereguliariai dirba valytoja, turi tris vaikus, su sutuoktiniu augina vieną nepilnametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), nuo šių metų moka už vieno iš pilnamečių vaikų studijas koledže.

4.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis).

4.3. Įvertinus ir aplinkybę, jog S. P. M. D. S. F. anksčiau neteista, jai skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos padarymą skiriant baudą, kurios dydis artimas įstatyme numatytam minimaliam dydžiui – 165 MGL (8250 Eur) (Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajai skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

4.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka S. P. M. D. S. F. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė – 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda.

4.5. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamosios prašymą nustato ilgesnį terminą – 12 mėnesių, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalis).

V. Dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir jos dydžio

5. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtį padeda įgyvendinti ir baudžiamojo poveikio priemonės (BPK 67 straipsnio 1 dalis). Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); vadovaujantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

5.1. Kasacinio teismo išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

5.2. S. P. M. D. S. F. nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodama iš Latvijos Respublikos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomota 9-viete transporto priemone „R. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu be šios transporto priemonės kaltinamoji negalėtų padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „R. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

5.3. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis „R. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso Latvijos Respublikos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri jį valdo pagal nuomos sutartį su subnuomos komerciniais tikslais teise tretiesiems asmenims. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 9-vietis automobilis „R. T.“ buvo išnuomotas Rygos oro uoste, nes turėjo atvažiuoti šeima: vyras, vaikai, dukterėčia (t. I., b. l. 99). Latvijos Respublikos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ raštu (I t., b. l. 17) nurodė, jog neturėjo informacijos kokiais tikslais S. P. M. D. S. F. naudojo minimą automobilį. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „R. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.

5.4. Iš VšĮ „Emprekis” pažymos nustatyta, kad automobilio ,,R. T.“, vidutinė kaina su PVM yra 27900 Eur (t. 1, b. l. 16). Tai, jog senesnių tokio paties modelio automobilių rinkos vertė yra iš tiesų mažesnė, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.

5.5. Kaltinamoji prašo sumažinti konfiskuotino turto vertės dalį iki mažiausios leistinos sumos atsižvelgiant į proporcingumo principą.

5.6. Teismas, svarstydamas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57).

5.7. Todėl sprendžiant dėl konfiskuotino turto dydžio, teismas atsižvelgia į kaltinamosios turtinę padėtį ir pajamas (ištekėjusi, nereguliariai dirba valytoja, turi tris vaikus, su sutuoktiniu augina vieną nepilnametį vaiką, gimusį 2017 m. rugsėjo 21 d., nuo šių metų moka už vieno iš pilnamečių vaikų studijas koledže) ir vertina, kad 27900 Eur turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas turės pernelyg didelį neigiamą poveikį asmens turtinei padėčiai.

5.8. Prokuroras prašė iš kaltinamosios konfiskuoti 27900 Eur turto vertę atitinkančią pinigų sumą ir tam nustatyti 1 metų terminą. Tačiau teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju, taikant visos transporto priemonės vertės (27900 Eur) konfiskavimą būtų nepakankamai atsižvelgta į kaltinamosios S. P. M. D. S. F. situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą. Vertinant S. P. M. D. S. F. galimybes sumokėti 27900 Eur, nustatyta, kad jos yra itin ribotos (5.7 punktas).

5.9. Neabejotina, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra pavojinga ir sukėlusi grėsmę valstybės valdymo tvarkai, tačiau akivaizdu, jog nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį jos turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintus tikslus bei baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos.

5.10. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus pasiekti padės ir kaltinamajai paskirta bausmė – bauda. O įvertinus paskirtos bausmės griežtumą, S. P. M. D. S. F. turtinę padėtį ir pajamas, bus pakankama kaltinamajai skirti dalies turto vertės konfiskavimą. Todėl išieškotina suma kaltinamajai mažintina iki 7000 Eur (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis), nustatant 12 mėnesių terminą išieškomai sumai sumokėti.

I. K. bylos klausimai.

6. Kaltinamoji S. P. M. D. S. F. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsniu laikinai sulaikyta 2023 m. rugpjūčio 21 d. 13.40 val. (t. 1, b. l. 107-108). 2023 m. rugpjūčio 23 d. teismo nutartimi buvo paskirtas suėmimas nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d., todėl į paskirtą bausmę laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas - 25 dienos įskaitomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

7. Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 14 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 137-138) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. P. M. d. S. F. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirti 165 MGL (8250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. M. d. S. F. paskirti galutinę bausmę – 110 MGL (5500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti (santykiu 1:2) S. P. M. d. S. F. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – 25 dienas ir laikyti, kad 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą ji yra sumokėjusi ir turi sumokėti likusią 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudos dalį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis S. P. M. d. S. F. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „R. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios dalies pinigų sumos – 7000 Eur (septynių tūkstančių eurų) konfiskavimą.

Išaiškinti S. P. M. d. S. F., kad paskirtą 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą ir automobilio vertę atitinkančios dalies pinigų sumą – 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) ji privalo savanoriškai sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų raštinei (Maironio g. 4, Biržai).

Išaiškinti S. P. M. d. S. F., kad savanoriškai per teismo nustatytą laiką nesumokėjus paskirtos baudos ir automobilio vertę atitinkančios dalies pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. P. M. d. S. F. palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.