- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- AN2-416-360/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00559-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nubausta pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (nauja redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d., 2016 m. birželio 30 d. Nr. XII-2573) (toliau - Statybos įstatymas) 56 straipsnio 10 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 34 straipsnio 5 dalį, 300 Eur bauda už tai, kad savavališkai, t. y. neturėdama privalomo statybos projekto ir statybos leidimo, rekonstruoja neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamus statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurie yra kultūros paveldo vietovėje, adresu (duomenys neskelbtini). Pažeidimas užfiksuotas 2016 m. gruodžio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-3042 ir 2016 m. gruodžio 12 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-161212-00038.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalta, padarius administracinį nusižengimą, už kurį numatyta atsakomybė Statybos įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje, bei paskirti 5068 Eur dydžio baudą. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta nepagrįstai maža bauda už pažeidimo, numatyto Statybos įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje (atitinkamai pažeidimo nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 48 straipsnio 10 dalis), padarymą. Šiuo atveju juridiniam asmeniui paskirta bauda yra neefektyvi, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymi, kad šiuo atveju, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl teismas neturėjo pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui skirti mažesnę nei įstatymo numatyta minimali bauda. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįvertino aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas yra juridinis asmuo, kuriam, pagal teismų praktiką, yra keliami padidintos atsakomybės ir rūpestingumo reikalavimai. Sąžiningumas taip pat suprantamas kaip bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise, o sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, kuriam keliami padidintos atsakomybės ir rūpestingumo reikalavimai, veikė nerūpestingai ir neteisėtai – vykdė savavališką statinių rekonstravimą saugomoje vietoje. Paskyrus mažesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo straipsnio sankcijoje, administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliaciniame skunde keliamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta nepagrįstai maža bauda, motyvuojant tuo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, bei iš esmės tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, kuriam keliami padidintos atsakomybės ir rūpestingumo reikalavimai, veikė nerūpestingai ir neteisėtai – vykdė savavališką statinių rekonstravimą saugomoje vietoje.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patraukta administracinėn atsakomybėn bei skundžiamu nutarimu nubausta už tai, kad padarė administracinį nusižengimą, už kurį nustatyta atsakomybė Statybos įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje (pažeidimo nustatymo metu galiojusioje 48 straipsnio 10 dalyje).
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, pripažinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarius administracinį nusižengimą, vadovavosi ANK 34 straipsnio 5 dalimi ir skyrė žymiai mažesnę nuobaudą nei numatyta minimali bauda už šios rūšies pažeidimus.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nenustatyta juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apylinkės teismas nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės atstovas R. Z. teismo posėdyje pripažino teisės pažeidimą ir dėl to gailėjosi, pripažino šią aplinkybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, taip pat į įmonės finansinę situaciją – dirba vienas asmuo, šiuo metu nėra pajamų, įmonės veikla sustabdyta, žala kitiems asmenims nepadaryta. Apygardos teismas neturi pagrindo šiems argumentams nepritarti ir papildomai pastebi, kad, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pažymėjo posėdyje apylinkės teisme, jau patikrinimo metu statybos buvo sustabdytos, sprendėsi ginčas su savivaldybe (apeliaciniame skunde šios aplinkybės neginčijamos), kuris, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko, yra baigtas taikiai. Be to, byloje nėra duomenų, jog bendrovė anksčiau būtų bausta administracine tvarka, apie tai neužsimenama ir apeliaciniame skunde, todėl galima vertinti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra piktybinis ir nepataisomas pažeidėjas.
Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas sutinka, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus ir mažesnę baudą, nei Statybos įstatyme nustatyta minimali bauda už minėtą pažeidimą. Tačiau apygardos teismas nepritaria apylinkės teismo parinktam baudos dydžiui, kuris vis dėlto yra pernelyg simbolinis taikant administracinę atsakomybę juridiniams asmenims už savavališkas statybas, todėl turi būti padidintas.
ANK 653 straipsnio 1 dalyje numatyti galimi apygardos teismo sprendimai dėl apeliacinio skundo. Šiuo atveju, išnagrinėjus apeliacinį skundą, griežtinama skirta nuobauda, todėl, apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas. Be to, priimant naują nutarimą, koreguojama ir nusižengimo kvalifikacija. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, nors administracinio nusižengimo protokolas ir buvo surašytas 2017 metais, jau galiojant naująjai, žymiai griežtesnei Statybos įstatymo redakcijai (pagal aktualią Statybos įstatymo 56 straipsnio 10 dalies redakciją už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo 4000 Eur iki 10000 Eur), tačiau nusižengimas nustatytas 2016 m. gruodžio mėnesį (2016 m. gruodžio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje patikrinimo vietoje aktu ir gruodžio 12 d. savavališkos statybos aktu). Nusižengimo nustatymo metu galiojo švelnesnę atsakomybę numačiusi Statybos įstatymo redakcija (už savavališką neypatingų statinių rekonstravimą saugomoje vietoje, numatyta sankcija statytojams siekė nuo 2896 Eur iki 7240 Eur), pagal ją administracinis nusižengimas, už kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nubausta, buvo numatytas 48 straipsnio 10 dalyje (apie tai užsimenama ir apeliaciniame skunde), todėl šiuo atveju pagal ankstesnę redakciją turi būti kvalifikuojamas ir asmens nusižengimas.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodytas mokėtinos baudos įmokos kodas, kuris turi būti ne 1001, o 5447. Šis netikslumas ištaisomas apygardos teismui priimant naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Rezoliucinė dalis
nutaria
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 10 dalyje (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1194 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.), padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą - 5447, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį APS-23(16.11).
Nutarimas neskundžiamas.