Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Arūno Stankevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje:

Y. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, Lietuvoje deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 202 str. 1 d., teismas,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Y. B. neteisėtu būdu versliškai bei stambiu mastu vertėsi ūkine, komercine veikla, o būtent:

jis, pagal 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2491 redakcija) nuostatą kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos, privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas bei už jas apskaičiuotą pajamų mokestį“, turėdamas pareigą deklaruoti gautas pajamas, apskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį, pagal to paties įstatymo 35 straipsnio (2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1848 redakcija) nuostatą kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, turėdamas pareigą informuoti mokesčio administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, veikdama tyčia, laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio mėnesio iki 2006 m. balandžio mėnesio, nepranešęs mokesčių administratoriui apie pradėtą individualią – techninių prietaisų „Regula“ ir jiems skirtų priedų pardavimo – veiklą, ėmėsi šios veiklos, kuria versdamasis per minėtą tęstinį laikotarpį siekė gauti pajamas, ir tuo pačiu žinodamas, kad šios yra apmokestinamos – jų nedeklaruoti, t. y. nesurašydamas jokių prekių pardavimo ir pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų, ne mažiau kaip per 6 kartus ir ne mažiau kaip už 141 477, 2 Lt, t. y. stambiu mastu ir versliškai, Vilniaus mieste pardavė Baltarusijos Respublikoje įsigytus 20 vnt. padidinamųjų stiklų „Regula 1001“ ir „Regula 1017.04“, 45 vnt. prietaisų „Regula 1011.01“, 10 vnt. prietaisų „Regula 1011.03A“, 22 vnt. prietaisų „Regula 1011.03“, 40 vnt. prietaisų „Regula 1003“, 2 vnt. prietaisų „Regula 2003M“, 55 vnt. akumuliatorių prietaisui „Regula 1011.01“ ir „Regula 1011.03A1“, 567 vnt. odinių dėklų prietaisui „Regula 1011.01“, „Regula 1003“ ir „Regula 1011.03“, 2 vnt.vaizdo spektrinių lupų „Regula 4017“, 2 vnt. kontrolerių vaizdo spektrinei lupai „Regula 4007“, 2 vnt. programos „Video Scope“ (versija 3.1.), žinyną „EVRO“, eksperto lygio versiją IPS „Pasas“ Pe.06, nusikalstamos bendrininkų grupės, veikiančios tikslu apgaule įgyti svetimą turtą – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, nariui kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, už ką gavo ne mažiau 141 477, 2 Lt pajamų, kurių įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Y. B. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 str. 1 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Baltarusijos įmonės „Regula“ prekių pardavimas Lietuvoje prasidėjo kažkur prieš 6-8 metus, tačiau jis tuo užsiminėjo vienas be G. G. ar kokio kito asmens pagalbos. Pagal tuometinius Lietuvos Respublikos įstatymus jis, kaip fizinis asmuo, be jokios įmonės turėjo galimybę pardavinėti Lietuvos juridiniams asmenims minėtos Baltarusijos įmonės „Regula“ produkciją, t. y. didinimo stiklus, odinius dėklus, vaizdo spektrines lūpas ir kt. Taip, jis, kaip privatus asmuo, pradėjo legaliai per pasienį vežti ir pardavinėti Lietuvoje esančioms įvairioms privačioms ir valstybinėms įmonėms minėtą produkciją. Pirkėjų ieškodavo pats. Tačiau pasikeitus įstatymui buvo draudžiama privatiems asmenims prekiauti su įmonėmis. 2004-2005 metais jis kreipėsi pagalbos į savo pažįstamą G. G., kurį pažinojo jau kelis metus, kad pastarasis padėtų jam per kokias nors įmones parduoti Lietuvoje iš Baltarusijos atvežamas prekes. Kiek jam žinoma, G. G. tuo metu užsiminėjo prekyba žuvimi, tačiau kokioje įmonėje jis dirbo ir kokiose tiksliai pareigose, jis nežino. Po kurio laiko G. G. pareiškė, kad gali padėti parduoti įmonės „Regula“ iš Baltarusijos atvežamą produkciją, tačiau jis nieko nekonkretizavo ir neaiškino, kokiu būdu, per kokius asmenis, ir per kokias įmones bus parduodama įmonės „Regula“ produkcija. Kad parduodant minėtą produkciją kažkokios įmonės jo vardu seniems pažįstamiems pirkėjams, bus naudojami suklastoti kažkokių įmonių dokumentai ir bus sudaryta tam tikra įmonių grandinė, apiforminant suklastotus dokumentus dėl tariamų atvežtos produkcijos pardavimo tarpusavyje, ir tokiu būdu, per tokią grandinę bus grobstomas PVM, jis nežinojo ir to nesuprato. G. G. nieko jam nesakė, kad bus grobstomas PVM ir jam nesiūlė dalyvauti tame procese. Su pastaruoju sutarė, kad iš Baltarusijos atvežamas įmonės „Regula“ prekes jis iškart perdavinės G. G., jeigu reikės suves jį su šios produkcijos senais pirkėjais, po ko, G. G. kažkokiu jam nežinomu būdu realizavus tas prekes ir gavus už juos pinigus, jis atsiskaitys su juo už tą produkciją pagal jo turėtus kainynus, pagal kuriuos jis pats ankščiau pardavinėjo tą produkciją Lietuvoje, o būtent, kad jis sumokės prekės kainą, nurodytą kainyne, be PVM. Faktiškai susitarė, kad jis parduos G. G. prekes už jam tinkamą kainą, o kaip jis jau pats toliau pardavinės tas prekes ir už kokias kainas, nežinojo ir nesidomėjo. Tolimesnis jų bendravimas vyko per jų tiesioginius susitikimus, kuomet jis pats perduodavo G. G. prekes, o šis vėliau jam pinigus, taip pat, kai kartu su juo nuvažiuodavo pas senus pirkėjus, kad supažindinti juos su G. G., kad jis toliau pats su jais kontaktuotų. Jis visiškai legaliai per daugkartinius atvežimus mažais įstatymais nedraudžiamais kiekiais iš Baltarusijos per pasienio punktus atveždavo įmonės „Regula“ prekes, perduodavo jas G. G. be jokių dokumentų, tuo pačiu suvesdamas jį su senais pažįstamais įmonės „Regula“ prekių pirkėjais, arba tiesiogiai supažindindamas pirkėjus su G. G. kaip savo atstovu, arba perduodamas pirkėjams G. G. kontaktinius telefonus ir atvirkščiai. Kaip toliau veikė G. G., jis nežino ir tuo nesidomėjo. Jis daugiau nieko nedarė, tik laukė, kada G. G. su juo atsiskaitys. Atsiskaitydavo už nupirktas prekes, G. G. kažkur po keliolikos dienų. Jokie dokumentai dėl šių pinigų perdavimo jam surašomi nebuvo. Tuo pačiu momentu jis atsiskaitydavo su G. G., atskaičiuodamas jam iš tų pačių jam už prekes perduotų pinigų, tam tikras sumas, kurios svyravo nuo 50 Lt iki 200 Lt už vieną kartą, priklausomai nuo perduotų pinigų sumos už prekes. Minėti atsiskaitymai bei pačių prekių perdavimai, kurie buvo visai nedidelio dydžio ir neužimdavo daug vietos, vyko įvairiose vietose, t.y. arba jo paties bute, Architektų g. 96-35, Vilniuje, arba lauke, įvairiose Vilniaus vietose, arba G. G. automobilyje, senos laidos AUDI 80, baltos spalvos, su kuriuo pastarasis atvažiuodavo į jų susitikimus. Jokių pašalinių asmenų tuomet nebūdavo. Kokį bendrai įmonės „Regula“ prekių kiekį jis tokiu būdu pardavė per G. G., jis nepamena, kaip ir nepamena, kokia yra bendra tų prekių vertė ir kokią konkrečiai pinigų sumą jis gavo iš G. G.. Prekių pardavimai buvo nereguliarūs ir laiko tarpas tarp tų pardavimų kartais buvo daugiau nei pusę metų. Dėl tų pardavimų jokių užrašų jis nevedė. Apie tai, kad tuo metu įmonės „Regula“ prekes per G. G. buvo parduodamos Lietuvoje būtent UAB „Aseta“ vardu, jis nežinojo ir nei G. G., nei A. G. nieko dėl to neminėjo. Dėl savo neteisėtu veiksmų, pasireiškusių tuo, kad pardavinėjo Baltarusijos įmonės „Regula“ prekes neįregistravęs individualios veiklos mokesčių inspekcijoje bei nedeklaruodamas iš tos veiklos gautų pajamų, jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 110-112).

Y. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 str. 1 d., grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu, bet ir byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. G. parodė, kad jis Y. B. pažįsta apie 8 metus. Su pastaruoju jį supažindino kažkoks Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, koks nepamena. Jam pasiūlė tapti Baltarusijos firmos „Regula“ atstovu Lietuvoje, kadangi tuo metu jo vadovaujama firma „Fortek – Vilnius“ užsiėmė optinių prietaisų prekyba, o įmonė „Regula“ ieškojo atstovo Lietuvoje, kuris prekiautų jų produkcija. Jo bendravimas su Y. B. dėl įmonės „Regula“ produkcijos, prasidėjo 2005 m. pabaigoje, kai pastarasis kreipėsi su prašymu į jį parduoti minėtos įmonės produkciją Lietuvoje. Tuo metu jis buvo jau UAB „Engure“ generaliniu direktoriumi. Kadangi produkcija priklausė fiziniam asmeniui, t. y. Y. B., žinojo, jog ją realizuoti galima tik per specialias įstaigas, todėl surado UAB „Lasvera“, kurios vardu ir buvo įforminamos firmos „Regula“ prekės. UAB „Lasvera“ vadovui jis pasakė, jog yra produkcija, tačiau nėra kaip jos įforminti, kadangi ji yra fizinio asmens. Minėtos įmonės vadovas jam pasakė, jog gali pasiūlyti įmonę, kurios vardu būtų galima įforminti produkcijos pardavimą, tačiau pastarajam nuo sandorio sumos turi likti 7 procentai. Su šiuo pasiūlymu jis sutiko. Tuomet UAB „Lasvera“ vadovas jam davė PVM sąskaitos-faktūros pavyzdį, pagal jo pateiktą pavyzdį jis atspausdino PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyta, kad UAB „Lasvera“ parduoda prekes UAB „Engure“ bei jas atidavė UAB „Lasvera“ vadovui. Kas juose pasirašė jis nežino. Po kiek laiko iš pastarojo asmens gavo jau pasirašytas PVM sąskaitas-faktūras. Iš kur Y. B. gaudavo „Regula“ prekes ir kokiu būdu jos atkeliaudavo į Lietuvą, jis nieko nežino. Įmonės „Regula“ prekes jis pasiimdavo pats arba jas pats Y. B. atveždavo iš buto esančio Architektų g., Vilniuje. Y. B. pinigus už prekes jis mokėdavo ne iš karto, o tik tada, kai tos prekės būdavo parduodamos UAB „Aseta“ ir pinigai už jas būdavo sumokami UAB „Engure“. Iš UAB „Aseta“ pinigams už „regula“ prekes įplaukus į UAB „Engure“ sąskaitą, jis šiuos išimdavo ir grynaisiais pinigais atiduodavo Y. B.. Pinigus atiduodavo įvairiose vietose, mieste. Y. B. jis atiduodavo tokią pinigų sumą, už kurią buvo galutinai realizuota „Regula“ produkcija be PVM. Jam pačiam likdavo iki 1 procento nuo UAB „Lasvera“ skirtos sumos. Taip pat Y. B. jam palikdavo pinigų už „Regula“ prekių realizavimą, tačiau tai buvo nefiksuotos ir nedidelės sumos nuo 100 iki 500 litų. Jam atsiskaitant su Y. B. jokie dokumentai ar rašteliai rašomi nebuvo. Per kiek kartų Y. B. jam pateikė „Regula“ prekes, kurios paskui buvo apiformintos pagal fiktyvias UAB „Lasvera“ PVM sąskaitas-faktūras kaip neva įgytos iš UAB „Lasvera“, jis tiksliai nepamena. Ar Y. B. suprato, kad parduodant „Regula“ prekes apiforminami buvo fiktyvūs dokumentai ir, kad dėl to sukčiaujama valstybės atžvilgiu, jis nežino, bent jau pastarajam apie tai tikrai, jis pats nieko nepasakojo, o Y. B. ir nesidomėjo (b. l. 19-23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. G. parodė, kad maždaug 2004 m., jo pažįstamas UAB „Engure“ direktorius G. G. pasakė, jog turi specinių prekių, kurias nori parduoti įvairioms valstybinėms įmonėms, tačiau pastarojo vadovaujamos įmonės veikla buvo įvairių salotų, konservų gamyba ir dėl to, jis negali savo įmonės vardu siūlyti rimtoms įstaigoms pirkti tiesiogiai iš jo įmonės šių specifinių prekių. Dėl šios priežasties bei dėl to, jog jo įmonė turėjo gerų verslo kontaktų, G. G. paprašė, jog prekės būtų realizuojamos per UAB „Aseta“. Už tai pasiūlė UAB „Aseta“ gauti maždaug 3 procentų pelną nuo visos sumos. G. G. jam nurodė, kad prekes UAB „Aseta“ pagal dokumentus pirks iš UAB „Engure“ ir po to jas parduos galutiniam vartotojui. Pinigus galutinis vartotojas perves į UAB „Aseta“ sąskaitą, o UAB „Aseta“ juos į UAB „Engure“ sąskaitą. G. G. jam pasakė, jog jis pats viską sutvarkys su prekių pristatymu galutiniam pirkėjui, t. y. jam pačiam nereikės prekių vežioti ir atidavinėti galutiniam pirkėjui, o jam tik atveš pasirašyti prekių pardavimo dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras, jog prekes pardavė UAB „Aseta“. G. G. jam tik pasakydavo, kokius duomenis įrašyti į UAB „Aseta“ vardu sutartis, o jis jas surašęs ir pasirašęs kaip įmonės direktorius atiduodavo pastarajam. Y. B. pas jį atėjo į ofisą maždaug 2006 m. balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Prieš tai jam G. G. buvo sakęs, jog pas jį ateis firmos „Regula“ atstovas Y. B., kuris nori susitarti dėl minėtų prekių pardavimo tiesiogiai per UAB „Aseta“, o ne per UAB „ Engure“. Prieš tai G. G. buvo minėjas, jog šios prekės yra baltarusiškos, tačiau niekada neminėjo iš ko konkrečiai jos buvo perkamos, o jis pats tuo ir nesidomėjo. G. G. jam nurodė, kad šis verslas jam atsibodo, todėl jei jis nori toliau tęsti šį verslą, tuomet galės betarpiškai bendrauti su firmos atstovu Y. B.. Y. B., jam papasakojo apie parduodamus produktus, užsiminė, jog jis galėtų būti firmos „Regula“ atstovu Lietuvoje. Y. B. neminėjo kokiu būdu šios prekės patektų į Lietuvą, o jis to jo ir neklausė (b. l. 24-25).

Iš 2006-05-23 kratos protokolo matyti, kad Y. B. gyvenamojoje vietoje, adresu Architektų g. 96-35, Vilniuje, atlikus kratą, pagal 2006-05-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kratos metu buvo paimtos „Regula“ prekės ir kompiuteris (b. l. 42-44)

Iš 2006-06-15 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas kompiuteris paimtas kratos metu iš Y. B. gyvenamosios vietos. Apžiūros metu užfiksuota ir apžiūrėta kompiuteryje buvusi informacija, susijusi su Y. B. ir G. G. susirašinėjimu dėl „Regula“ prekių (b. l. 52-71).

Iš 2006-05-23 kratos ir 2006-05-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad juose užfiksuoti suklastotų 6 vnt. UAB „Lasvera“ PVM sąskaitų-faktūrų dėl tariamų „Regula“ prekių pardavimų UAB „Engure“, atitinkančių Y. B. parduotoms „Regula“ prekėms, paėmimai (b. l. 9-11).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamojo Y. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi. Sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis Y. B. anksčiau neteistas (b. l. 184), administracine tvarka nebaustas (b. l 186), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 189), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 191).

Kaltinamasis Y. B. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau nesutinka su siūloma 10 MGL dydžio bauda, nes ši bauda šiuo metu jam yra per didelė, kadangi jis yra bedarbis ir iš visos šeimos, kurią be jo paties sudaro jo žmona, nepilnametis sūnus bei žmonos tėvas, kuris yra neįgalus, išlaiko jo žmona. Todėl prašo teismo paskirtą baudą sumažinti bent jau iki 5 MGL dydžio, tuo pačiu išskaidyti šios baudos mokėjimą per 6 mėnesiu (b. l. 200).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatyta, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimus, kad Y. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 d. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti baudą, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, asmenybę, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, teismas daro išvadą, kad procesas Y. B. atžvilgiu gali būti užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažymėtina, jog šiuo atveju taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis (1 MGL atitiko 125 Lt). Teisėjo vertinimu prokuroro siūlomas baudos dydis realus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006-05-23 16.20 val. iki 2006-05-25 16.15 val. (dvi dienos).

Ikiteisminio tyrimo metu, Vilniaus miesto apylinkės prokuroro nutarimu nuo 2006-05-25 Y. B. atžvilgiu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 60,90 kv.m. patalpą – butą (unikalus Nr. 1097-0003-1016:0023, adresu Architektų g. 96-35, Vilnius), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą (uždraudžiant valdyti ir disponuoti visu turtu) bei turto saugotoju paskiriant Y. B.. Šis nutarimas buvo priimtas, siekiant užtikrinti galimą valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog byloje civilinis ieškinys pastarojo atžvilgiu nepareikštas, teismas daro išvadą, jog šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas, naikintinas.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompiuterinė laikmena „TDK“ 2HD su įrašytais dokumentais saugoma baudžiamojoje byloje Nr. 1-878-369/2010 įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui paliktina saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-878-369/2010.

Sutinkamai su išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 str., teisėjas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Y. B., gim. 1963-04-05, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 d. ir nubausti 10 MGL t. y. 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų bauda.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., į paskirtą bausmę įskaityti Y. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006-05-23 iki 2006-05-25 (dvi dienas), kas atitinka 4 MGL baudą. Galutinį baudos dydį Y. B. nustatyti 6 MGL, t. y. 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) litų baudą.

Įpareigoti Y. B., 6 MGL t. y. 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) litų baudą per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo Y. B. palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui kardomąsias priemones panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikytą Y. B. atžvilgiu į 60,90 kv.m. patalpą – butą (unikalus Nr. 1097-0003-1016:0023, adresu Architektų g. 96-35, Vilnius).

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompiuterinę laikmeną „TDK“ 2HD su įrašytais dokumentais saugomą baudžiamojoje byloje Nr. 1-878-369/2010 įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-878-369/2010.

1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.