Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. patikslintą ieškinį atsakovui M. L. (M. L.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kt., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, D. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, V. S. (V. S.), A. M., Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, akcinė bendrovė „TEO LT“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ji yra nutrauktina, kadangi šeima yra iširusi dėl to, kad atsakovas šeima nesirūpina, neteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai, girtauja bei smurtauja ir jokių galimybių išsaugoti santuoką nebėra.

Ieškovė ir atsakovas tikėjosi, kad galės sukurti normalų šeimyninį gyvenimą, tačiau atsakovas jau eilę metų nesirūpina šeima ir smurtauja. Atsakovo smurto aukomis tapo tiek ieškovė tiek jų nepilnametis vaikas. Dėl atsakovo smurtavimo ieškovė kreipėsi į policiją ir dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl pavojingo atsakovo elgesio kartu jau negyvena. Ieškovė ilgą laiką gyveno Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos moterims padalinyje.

Kadangi atsakovas nėra lojalus šeimai, girtauja ir smurtauja šeimoje, pažeidžia sutuoktinio pareigas iš esmės ir tarp ieškovės ir atsakovo nebėra jokių šeimos santykių, kurie yra santuokos ir bendro gyvenimo pagrindas ir visi ieškovės mėginimai juos atkurti buvo bevaisiai ieškovė yra įsitikinusi, kad santuoka yra iširusi ir bendras gyvenimas tapo negalimas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu turi bendrą vaiką. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikymas yra būtinas kiekvieną dieną, o vaiko tėvas neskiria lėšų vaiko išlaikymui, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Vaiko išlaikymui ieškovė turi nemažai išlaidų, kurios vaikui augant tik didės. Šiuo metu ieškovė neturi nuosavo gyvenamo būsto ir gyvena Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Moterų krizių padalinio suteiktose patalpose. Pažymi, kad iš gaunamų pajamų negali patenkinti net būtiniausių vaiko poreikių. Mano, kad, atsakovui skiriant vaiko išlaikymui po 250 Eur per mėnesį, vaikui bus sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi.

Ieškovė neprieštarauja, kad vaiko tėvas bendrautų su vaiku be apribojimų, iš anksto suderinus su ieškove bendravimo laiką ir vietą bei atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, sveikatos būklę bei vaiko ir ieškovės planus pageidaujamu laikotarpiu.

Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, davė paaiškinimus.

Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, jog nepilnametis vaikas iš šeimos yra paimtas, vaikui nustatyta laikinoji globa. Artimiausiu metu neketinama vaiko grąžinti tėvams, skyrius planuoja kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo. Papildomai paaiškino, jog sąlygos bendrauti su vaiku tėvams yra sudarytos.

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 1 d. daliniu sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta, ieškovei palikta santuokinė pavardė, pasisakyta dėl sutuoktinių prievolių – nutraukiant santuoką jos liko asmeninėmis kiekvienos iš šalių prievolėmis.

Taigi šiuo sprendimu sprendžiama dėl nepilnamečio vaiko V. L. gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra V. L. (b. l. 7, 26).

Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė teismui duomenis, kad nepilnametis vaikas V. L. buvo paimta iš šeimos. 2018 m. gegužės 18 d. Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktas patvirtina, jog nepilnametis vaikas buvo paimtas iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir apgyvendintas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre (b. l. 129-130). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei V. L., likusiai be tėvų globos, nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirtas BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“, jame nustatyta vaiko globos vieta (b. l. 143). Byloje duomenų apie tai, kad minėtas administracinis aktas būtų ginčijamas ar panaikintas, nėra.

Paminėtina, kad institucija, teikianti išvadą byloje, teismo posėdžio metu paaiškino, kad artimiausiu laiku vaiko tėvams perduoti nenumatyta, ketinama kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnį, 3.62 straipsnio 3 dalį teismas, nutraukdamas santuoką, be kita ko, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus.

Teismo vertinimu, šios teisės normos netaikytinos toms teisinėms situacijoms, kai, nutraukiant santuoką, sutuoktinių nepilnametis vaikas pagal kompetentingų institucijų sprendimus nebėra nei vieno iš tėvų žinioje.

CK 3.248 straipsnyje nustatyta, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai: 1) paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus; 2) sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą; 3) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Taigi vaiko globos instituto paskirtis ir pirmiau minėti administraciniai aktai leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu vaikas gyvena laikinos globos vietoje, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas nei su vienu iš tėvų nėra galimas ir neatitinka vaiko interesų, kol globa jam nėra panaikinta. Taigi ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atmetamas.

Pažymėtina ir tai, kad, nustačius, jog vaikas gyvena skyrium tiek nuo ieškovės, tiek nuo atsakovo, netenkintinas ir ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo, skiriant vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įgyvendinimas gali būti užtikrintas kompetentingai institucijai reiškiant ieškinį CK 3.194 straipsnyje nustatyta tvarka, be kita ko, teismine tvarka nagrinėjant tėvų valdžios ribojimo klausimus.

Taip pat paminėtina, kad vaiko ir tėvų, iš kurių jis administraciniais sprendimais yra paimtas ir kuriam nustatyta laikina globa, bendravimo tvarkos nustatymas taip pat nėra santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pažymėtina, kad, priimant 2018 m. birželio 1 d. dalinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidos nebuvo skirstomos.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 10 Eur žyminio mokesčio dalį (b. l. 12), teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartimi nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovė atleista (b. l. 34).

Pažymėtina, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui bylos nagrinėjimo metu buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. jos išlaidų.

Byloje pateikti duomenys, kad dėl ieškovei V. L. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, buvo patirta 97,50 Eur išlaidų (b. l. 145).

Byloje taip pat pateikti duomenys, jog dėl atsakovui M. L. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos buvo patirta 154,69 Eur išlaidų (b. l. 105).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Nustačius, kad abiems šalims buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. jos išlaidų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apmokėtinos valstybės biudžeto lėšomis, ieškovės sumokėtas 10 Eur žyminis mokestis jai grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės V. L. patikslintą ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo atmesti.

Valstybės patirtas išlaidas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje Nr. 2-1071-1030/2018 atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų.

Grąžinti ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu, operacijos Nr. 960575. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikus šį sprendimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.