- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- II-18-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04954-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi P. O. (P. O.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini)) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18915-2019 pakeitimo ir švelnesnės nuobaudos paskyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. O. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. rugpjūčio 28 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_P-273773-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.35 val., Vilniuje, Drujos g., vairavo automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas 0,59 promilės girtumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Arvydo Grigo 2019 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18915-2019 už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą P. O. skirta 800 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (ROIK Nr. 19106217771).
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. O. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė pakeisti skundžiamą nutarimą ir švelninti jam skirtą nuobaudą, t.y. netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atimti teisę vairuoti trumpesniam laikui. Skunde teigiama, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, kad jam skirta administracinio poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių yra per griežta. Pareiškėjas nesiginčija, kad padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (kaip nurodė policijos pareigūnams, alkoholį vartojo prieš parą). Tačiau net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai – ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant blaiviam, kai nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas, kaip ėjimas per perėją net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai įvertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Taigi, aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad administracinį nusižengimą jis padarė Vilniaus mieste. Ši aplinkybė reikšminga tuo aspektu, kad transporto priemonę pareiškėjas vairavo gyvenvietėje, kas reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Be to, pareiškėjo atžvilgiu kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimų neužfiksuoti, jis važiavo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis kelyje, o šios paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, todėl pareiškėjo padarytas nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio.
Dėl kaltės nurodė, kad administracinis nusižengimas yra daugiau padarytas dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Jis visiškai nesijautė esantis neblaivus, alkoholį buvo vartojęs, tačiau nedidelį kiekį ir prieš ilgą laiką, tad manė, kad jog alkoholis organizme bus išsisklaidęs, t.y. administracinis nusižengimas padarytas alkoholį vartojus prieš daug laiko ir neapskaičiavus, kad jis dar nėra išsisklaidęs. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik dar labiau patvirtina aplinkybė, kad jam prieš paklaidos pritaikymą buvo nustatytas 0,59 promilės girtumas. Pažymi, kad net keliuose Europos valstybėse leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,8 promilės, taigi jose pareiškėjo atžvilgiu net nebūtų pradėta administracinio nusižengimo teisena. Tai tik patvirtina, kad dėl tokio nedidelio pareiškėjui nustatyto girtumo būtų tikslinga atimti jam teisę vairuoti transporto priemones net 12 mėnesių. Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra žymiai mažiau pavojingas, nei transporto priemonės vairavimas tik ką vartojus alkoholį, kadangi pastaruoju atveju asmuo suvokia, kad vairuoja neteisėtai. Šiuo atveju, pareiškėjas tokio suvokimo neturėjo, nes alkoholį vartojo tik prieš einant miegoti.
Nurodė, kad jis yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, nuo 2018 metų dirba (duomenys neskelbtini), statybos sektoriuje siekdamas gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui, bet ir pareigų įgyvendinimui, skundžiamu nutarimu skirtą baudą jau yra sumokėjęs. Dėl to teigia, kad jo asmenybė leidžia jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat jis sutinka dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje (kursuose) (ANK 35 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant jos atsakomybę dviem lengvinančioms aplinkybėms ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėjas mano, kad teismas jo atžvilgiu galėtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas teigia, kad jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis ir neatspindintis jo skeptiško požiūrio į galiojančias teisės bei moralės normas, nes iki nagrinėjamo nusižengimo jie nieko panašaus nebuvo padaręs. Anksčiau jo padaryti KET nusižengimai yra žymiai smulkesni. Be to, teisė vairuoti pareiškėjui reikalinga dėl susisiekimo, nes jis dirba (duomenys neskelbtini), statybos sektoriuje, o dirbant tokio pobūdžio darbus būtina važinėti pas užsakovus. Tad transporto priemonė jam reikalinga ne tik nuvažiuoti į darbo vietą, bet ir atsivežti darbui reikalingus įrankius. Be to, automobilis jam būtinas kelionėms iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) bei atgal. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jo padarytas nusižengimas jokių pasekmių nesukėlė, o tam, manytina, turėjo įtakos jo anksčiau skunde minėtos aplinkybės. Apibendrinant pareiškėjas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti neskyrus jam teisės vairuoti transporto priemones arba paskyrus trumpesnį teisė vairuoti transporto priemones terminą
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į skundą prašė P. O. skundo netenkinti. Mano, kad šiuo atveju nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Baudžiant pažeidėją, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Asmuo privalo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su eismo saugumu. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie anksčiau P. O. padarytus šiurkščius KET pažeidimus, t.y. 2012-02-23 jis buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už eismo įvykio sukėlimą, neturint teisės vairuoti, 2012-04-23 buvo baustas už eismo įvykį neturint teisės vairuoti ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, 2014-10-30 buvo baustas kaip pardedantysis vairuotojas už greičio viršijimą daugiau kaip 30 k/h. Šios aplinkybės nelaikomos sunkinančiomis, tačiau jos neigiamai charakterizuoja P. O..
Pareiškėjas P. O. ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Gautas pareiškėjo P. O. pranešimas, kuriame nurodoma, kad jis yra išvykęs ir posėdyje nedalyvaus. Kelių policijos valdybos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjui ir institucijos atstovui nedalyvaujant, nes jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo P. O. skundas netenkintinas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje be kita ko numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).
Pareiškėjas P. O. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte, padarius aukščiau minėtą administracinį nusižengimą ir pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįsta.
Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Aptariamos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Akivaizdu, kad išskirtinėmis aplinkybėmis negali būti laikomos įprastos ir būdingos daugeliui bylų aplinkybės, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismų praktikoje pripažįstamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti tomis aplinkybėmis, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo taikymo būtinybės.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, P. O. tiek nagrinėjant bylą Kelių policijos valdyboje, tiek savo skunde pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Vertinant P. O. asmenybę nustatyta, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turi nuo (duomenys neskelbtini) d., t.y. daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus (b.l. 23). Iš teismui pateiktos pažymos apie pareiškėjo baustumą už paskutinius penkerius metus matyti, kad P. O. vieną kartą buvo baustas už KET pažeidimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalį (vairavo automobilį, kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu) ir vieną kartą buvo baustas už tai, kad važiavo viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos sumokėtos, turi vieną galiojančią nuobaudą. Be to, iš pateiktų teismui duomenų matyti, kad P. O. anksčiau yra padaręs šiurkščius KET pažeidimus, t.y. 2012 m. vasario 23 d. nutarimu jis buvo baustas už eismo įvykio sukėlimą, neturint teisės vairuoti, 2012 m. balandžio 23 d. jis buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už eismo įvykio sukėlimą, neturint teisės vairuoti ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, 2014 m. spalio 30 d. buvo baustas kaip (duomenys neskelbtini) už greičio viršijimą daugiau kaip 30 km/h. Nors nurodytos administracinės nuobaudos nebegalioja, visgi minėti faktai yra reikšmingi individualizuojant administracinę atsakomybę ir minėti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad P. O. elgesys teisės aktų laikymosi prasme, ypač laikantis privalomų elgesio taisyklių, numatytų KET, nėra nepriekaištingas.
Pareiškėjas P. O. skunde taip pat prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas). ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybe lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (kaip antai ANK 73, 74 ir kt. straipsniuose). Ši priemonė skiriama tik asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma lengvinančia aplinkybe, skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą, skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir P. O. sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Be to, teismas mano, kad pareiškėjo skunde nurodytas sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose yra tik deklaratyvaus pobūdžio, siekiant sušvelninti savo padėtį, nes, visų pirma, iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis didžiausią savo laiko dalį praleidžia dirbdamas užsienyje (duomenys neskelbtini), todėl jo dalyvavimas tokiose programose yra ganėtinai apsunkintas ir kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių matytųsi, jog pareiškėjas iki skundo padavimo teismui dienos ėmėsi kokių nors priemonių šiam tikslui įgyvendinti. Tad nagrinėjamu atveju pripažinta tik viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaip jau buvo minėta, skundžiamu nutarimu P. O. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t.y. už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Šio nusižengimo padarymo metu pareiškėjui alkoholio matuokliu buvo nustatytas 0,59 promilės girtumas (įvertinus ± 0,017 ‰ paklaidą, kuri traktuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai – nustatytas 0,57 promilės girtumas) viršija leistiną 0,4 promilės girtumą ribą. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad jo padarytas nusižengimas (vairavimas, esant neblaiviam) negali būti traktuojamas, kaip labai pavojingas, nes jis jokių pasekmių nesukėlė, jis važiavo neviršydamas mieste nustatyto 50 km/h greičio, įsijungęs šviesas, jo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas. Teismas negali sutikti su tokia pareiškėjo pozicija, kadangi šios aplinkybės savaime nereiškia, kad savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas nekėlė didelio pavojaus nei savo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Pažymėtina tai, kad P. O. administracinį nusižengimą padarė mieste, vakare, t.y. tamsiu paros metu (22.35 val.). Nors galimai tokiu paros metu transporto priemonių judėjimas nebuvo itin intensyvus, kaip piko metu, tačiau įvertinus P. O. nustatytą girtumo laipsnį (0,57 promilės, įvertinus paklaidą), kuris pakankamai ženkliai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių) bei tamsų paros metą, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nekėlė pavojaus eismo saugumui. Tai, kad jo padarytas nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių, savaime nemažina jo pavojingumo, nes visgi neblaivaus asmens reakcija į kelyje galinčias iškilti kliūtis yra lėtesnė, nei blaivaus asmens. Kita vertus, pareiškėjo bandymas iš dalies pateisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodant, kad jis alkoholį vartojo iš vakaro, jautėsi esantis blaivus, vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę leistinu greičiu, turi nemažą, t.y. daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių tinkamai nesupranta, todėl dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę būtų ne tik nepagrįsta, bet tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams.
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga susisiekimui, nes jis dirba (duomenys neskelbtini), statybų sektoriuje, todėl kiekvieną kartą darbo reikalais reikia vykti į vis kitus statybos objektus, važiuoja automobiliu iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) bei atgal, taip pat negali būti laikomos ypatingai jo atsakomybę švelninančios, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, nes asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, o padaręs tokį nusižengimą, jis turi prisiimti riziką dėl kilusių pasekmių. Be to, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos tik sprendžiant klausimą, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 str. 1 d.). Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, įvertino visas šias aplinkybes bei jam už inkriminuotą nusižengimą skyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą bei minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad P. O. paskirta nuobauda (bauda ir specialiosios teisės atėmimo terminas) nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-18915-2019 palikti nepakeistą ir pareiškėjo P. O. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.