Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-550-755/2014

Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07348-2013-1

2014 m. rugsėjo 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-271-839/2014 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui D. N., trečiajam asmeniui J. S., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir vaiko pavardės pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas D. N. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, yra pažymėjęs, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014). Kolegija, išanalizavusi skundžiamo sprendimo turinį, negali pripažinti pagrįstu ieškovės prašymą naikinti sprendimą dėl motyvų nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę, iš esmės pateikė sprendimo motyvus nukreipdamas į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, su kuria sutiko. Kolegijos vertinimu, toks teismo motyvų nurodymas sprendime nėra pakankamas, tačiau pripažinti sprendime nesant jokių motyvų, kaip jau minėta, nėra pagrindo.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro 2008-10-29 įsakymu Nr. 1R-415. Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavarde. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ginčo šalių nepilnametei dukrai A. (gim. 2006-09-24) buvo suteikta „N.“ pavardė, kuri įrašyta vaiko gimimo liudijime AA Nr. 379893 (b. l. 8). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 6). Minėtu sprendimu ieškovei buvo palikta „N.“ pavardė, tačiau iš procesinių dokumentų matyti, jog ieškovė yra sudariusi naują santuoką ir dėl to pasikeitusi pavardę iš „N.“ į „S.“ (b. l. 3-5). Taigi, susiklostė tokia situacija, kad motinos ir nepilnamečio vaiko pavardės skiriasi. Tiek CPK 380 straipsnis, tiek CK 3.164 straipsnis numato nepilnamečio vaiko, gebančio išreikšti savo nuomonę, išklausymą tiesiogiai arba per atstovą. Kolegija pripažįsta, jog šioje byloje nepilnametės A. N. nuomonė dėl pavardės pakeitimo nebuvo išklausyta (CPK 185 str.). Tačiau vertinti tai kaip procesinės teisės normų pažeidimą ir šioje dalyje sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme iš naujo, visgi nepagrįsta (CPK 7 str., 329 str. 1 d.). Nustatytos aplinkybės dėl pavardžių skirtumo (motinos ir vaiko), atsakovo D. N. nuomonės šiuo klausimu nebuvimo, nors pastarajam buvo žinoma apie ieškovės ketinimus, dėl ieškovės nėštumo duoda pakankamą pagrindą vertinti ieškovės reikalavimo dėl pavardės pakeitimo atitikimą vaiko interesams (b. l. 56, 83, 105). Pažymėtina ir tai, kad mergaitė šiuo metu lanko mokyklą, todėl tiek jos, tiek motinos skirtingų pavardžių nurodymas, gali kelti vaikui diskomfortą, diskriminaciją, ar nusivylimo jausmą. Minėti jausmai gali dar labiau paūmėti gimus nepilnametės A. N. broliui ar seseriai, kurio/s pavardė bus skirtinga nei A. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl pavardės keitimo neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, todėl keistinas ir šioje sprendimo dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei ginčo šalių veiksmus nagrinėjant bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžiu ir laiko jį pagrįstu (CPK 185 str.).

Nustatyta, kad ieškovė už apeliacinio skundo paruošimą bei pateikimą sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt atstovavimo išlaidų, viso 644 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 106-107). Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą dalyje dėl vaiko pavardės pakeitimo pakeisti ir šioje dalyje ieškinį patenkinti – leisti pakeisti nepilnametės A. N. (gim. 2006-09-24) pavardę į „S.“ be jos tėvo D. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 644 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.