Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.2; 1.2.30.4.2.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.7; 2.4.6.1

2019 m. gruodžio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,

nuteistojo E. L. atstovei pagal įstatymą M. L. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,

nukentėjusiojo L. K. atstovei pagal įstatymą A. A. ir jo atstovei advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Manto Mikalopo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalį 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, 309 straipsnio 2 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, E. L. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. E. L. taikyta auklėjamoji poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., uždraudžiant turėti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitam pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai bei uždrausta bendrauti su L. K..

E. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios A. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Nukentėjusiojo L. K. naudai iš E. L. priteista 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Minėta suma priteista iš (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai E. L. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. L. nuteistas už tai, kad tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu prieš jo valią, oraliniu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: jis 2018 m. kovo 7 d., apie 21.00 val., vyrų dušo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trečiame aukšte, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamečiu L. K., gim. 2003 m. rugsėjo 23 d., jėga laikydamas L. K. už kaklo, įvedė savo varpą nukentėjusiajam L. K. į burną, taip prieš pastarojo valią, oraliniu būdu seksualiai prievartavo nepilnametį L. K.. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, E. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas ir asmuo pateikiamas kaip vaikas, o būtent: jis iki 2018 m. liepos 3 d., savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Ignalinos r., nešiojamo kompiuterio „Asus X551M“ standžiajame diske „WD“, S/N: (duomenys neskelbtini), interneto naršyklių „Microsoft Edge“ ir „Chromium“ istorijos kataloguose ir standžiojo disko laisvosiose srityse laikė du failus pavadinimais „00054395“, „00054578“ su pornografinio turinio dalykais, vaizduojančiais vaikus, ir šešis failus pavadinimais „00054397“, „00054421“, „00054593“, „00054670“, „00054843“, „00054878“ su pornografinio turinio dalykais, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai, kol minėtas nešiojamas kompiuteris 2018 m. liepos 3 d. kratos metu buvo paimtas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas M. Mikalopas (toliau ir – civilinio atsakovo atstovas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš (duomenys neskelbtini) priteistas visas 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimas ir šią sumą per pusę (po 1 000 eurų) priteisti iš civilinio atsakovo ir nuteistojo motinos M. L..

3.1. Apeliaciniame skunde sutinkama su neturtinės žalos dydžiu, tačiau nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė minėtos žalos atlyginimo pareigą tarp civilinio atsakovo ir nuteistojo motinos M. L., tokią pareigą nustatydamas tik civiliniam atsakovui.

3.2. Civilinio atsakovo atstovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuota praktika, nurodo, jog vien aplinkybė, kad žala buvo padaryta mokykloje, nereiškia tėvų besąlygiško atleidimo nuo žalos atlyginimo. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo ir netinkamos institucijų priežiūros padarinys, todėl galima bendra nepilnamečio tėvų bei minėtų institucijų atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Atsižvelgiant į tai, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos dėl dalinės civilinės atsakomybės taikymo ugdymo įstaigai ir nepilnamečio vaiko, padariusio žalą nusikaltimu, tėvams.

3.3. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo motina M. L. sutiko atlyginti 2 000 eurų dydžio neturtinę žalą. Pažymima, kad dėl nuteistojo E. L. nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį L. K. iš dalies yra atsakinga nuteistojo mama M. L., kuri nevykdė pilnavertės vaiko priežiūros ir tinkamo, etikos normas atitinkančio, auklėjimo bei ugdymo. Civilinio atsakovo manymu, šį faktą pagrindžia ta aplinkybė, kad nuteistasis E. L. namuose kompiuteryje laikė pornografinio turinio dalykus, o nuteistojo motina M. L. net nekontroliavo kompiuterio, kurį naudoja vaikas, turinio. Papildomai pažymima, kad nuteistojo E. L. ugdymas didžiąja dalimi buvo nulemtas jo motinos M. L., kadangi nuteistasis du metus nelankė ugdymo įstaigos, į (duomenys neskelbtini)atvyko mokytis tik 2017 m. lapkričio mėnesį, o nusikaltimas įvyko 2018 m. kovo mėnesį. Todėl per šį laiką ugdymo įstaiga negalėjo padaryti teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, už kurį iki tol buvo atsakinga išimtinai jo motina.

3.4. Civilinio atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė auklėtojų parodymus, kurios teismo posėdžio metu (auklėtojos V. G. ir N. N.) patvirtino, jog 2018 m. vasario 20 d. vyresniųjų klasių auklėtojų metodinės grupės susirinkime buvo iškeltas klausimas dėl nuteistojo ir nukentėjusiojo santykių. Iš nukentėjusiojo mamos A. A. buvo gauta informacija apie tai, kad vaikai internetu siuntė lytinių organų nuotraukas. Apie tai buvo informuota nuteistojo mama M. L., tačiau tai nepadėjo užkardyti padarytų nusikaltimų.

3.5. Civilinio atsakovo atstovas, nesutinka su apylinkės teismo argumentais, jog įstaiga yra atsakinga, kad paskyrė vaikus prižiūrėti neįgalų asmenį. Pažymi, jog neleidžiant kurčiajam darbuotojui V. N. atlikti dalies darbo funkcijų, kurias atlieka įgalūs darbuotojai, remiantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsniu, būtų pažeistas diskriminavimo principas, pažeisti minėto įstatymo reikalavimai.

3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl darbuotojo V. N. priskyrimo būti atsakingu už vaikų priežiūrą ir dėl jo veiksmų. Civilinio atsakovo atstovas pažymi, kad kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2610-910/2018) teismas nustatė, jog V. N. buvo informuotas, kad nuteistojo E. L. ir nukentėjusiojo L. K. negalima kartu leisti maudytis, tačiau sąmoningai šios taisyklės nesilaikė ir ne tik įleido vaikus, tačiau vėliau netikrino, ką beveik valandą jie veikia duše. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, civilinio atsakovo atstovas nurodo, kad mokytojai žinojo apie mokinių problemas, o tai, kad konkretus asmuo, žinodamas taisykles, jas pažeidė, negali būti laikoma netinkamo (duomenys neskelbtini) darbo organizavimo pavyzdžiu.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė, nuteistojo atstovė pagal įstatymą, nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, nukentėjusiojo atstovė (advokatė) ir nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą prašė atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, apylinkės teismo argumentais ir atsakovo atstovo motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimo priteisimo iš (duomenys neskelbtini)yra objektyvios ir tinkamai argumentuotos. Teismas tinkamai įvertino esminius kriterijus lėmusius pareigos atlyginti neturtinę žalą nustatymą atsakovui, o skunde nurodyti atsakovo atstovo argumentai nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą.

7. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Antrojoje straipsnio dalyje aptariamose CK normose numatyta subsidiarinė nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar institucijos, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, atsakomybė. Pagal šios normos nuostatas tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės; tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo prižiūrimas mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos.

8. Apeliacinės instancijos teismas yra susipažinęs su skunde nurodoma kasacinio teismo praktika (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-2009) dėl bendros nepilnamečio tėvų bei institucijų atsakomybės pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles, tačiau nagrinėjamu atveju išimtinai vadovautis nurodyta praktika, negalima. Minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog žala padaryta prižiūrint institucijoms, nereiškia, kad tėvai tokiais atvejais turi būti besąlygiškai atleidžiami nuo žalos atlyginimo. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo ir netinkamos minėtų institucijų priežiūros padarinys, todėl galima bendra nepilnamečio tėvų bei minėtų institucijų atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Šis teismo išaiškinimas nėra kategoriškas ir palieka erdvės individualių aplinkybių vertinimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama ar padaryta žala yra institucijų priežiūros padarinys ar/ir netinkamo tėvų auklėjimo išdava. Apylinkės teismas teisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir nustatė, kad už E. L. veiksmais sukeltą žalą išimtinai yra atsakingas (duomenys neskelbtini).

9. Skunde pabrėžiama, kad dėl nuteistojo E. L. nusikalstamos veikos prieš L. K. iš dalies yra atsakinga nuteistojo mama M. L., kuri nevykdė pilnavertės vaiko priežiūros ir tinkamo, etikos normas atitinkančio auklėjimo bei ugdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu šis argumentas yra nepagrįstas. Vien tai, kad E. L. disponavo pornografinio turinio medžiaga, o jo motina apie tai galimai buvo informuota, neleidžia daryti išvados, kad nepilnametis buvo prižiūrimas aplaidžiai. Byloje nėra reikšmingų įrodymų, kurie pagrįstų, jog E. L. motina buvo detaliai informuota apie seksualizuotą sūnaus elgesį, L. K. atžvilgiu. Pirmos instancijos teismo posėdyje E. L. motina nurodė, jog jai neteko bendrauti su mokyklos atstovybe apie nuotraukas, kurias sūnus siuntė kitiems mokiniams ir ji apie tai nieko nežinojo. Liudytoja N. N. nurodė, jog dėl netinkamo E. L. elgesio buvo susisiekta su jo motina ir ji šią informaciją tikrai žinojo. Visgi, byloje šios informacijos perteikimą patvirtinančių įrodymų, nėra. Liudytojos V. G. parodymuose nėra užsimenama apie tai ar M. L. buvo informuota apie sūnaus netinkamą elgesį ir pornografinio pobūdžio informacijos siuntimą kitiems mokiniams. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog civilinis ieškinys pareikštas dėl seksualiniu prievartavimu padarytos žalos, o ne dėl pornografinio turinio dalykų laikymo ir siuntimo. Disponavimas pornografinio pobūdžio informacija ir E. L. atlikti prievartavimo veiksmai negali būti laikomi susiję priežastiniu ryšiu. Todėl net ir motinos žinojimas apie netinkamą E. L. elgesį (laikant ir siunčiant pornografinio turinio medžiagą), nereiškia, kad jos aktyviais (auklėjimo) veiksmais galėjo būti užkirsta galimybė E. L. padaryti nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad E. L. įstaigoje praleisdavo penkias dienas per savaitę. (duomenys neskelbtini) buvo atsakingas už šių vaikų ugdymą, sveikatą ir gerovę. Įstaigos vadovybė žinojo situaciją dėl seksualizuoto E. L. elgesio – pornografinio turinio medžiagos siuntimo kitiems mokiniams bei į tai reaguodama 2018 m. vasario 20 d. susirinkimo metu svarstė ir nutarė skirti didesnį dėmesį L. K., E. L. ir D. N., tačiau tai vykdė nesėkmingai ir dėl savo darbuotojų aplaidumo leido pasireikšti nuteistojo nusikalstamiems veiksmams. Taigi apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog pareiga atlyginti nepilnamečio nuteistojo veiksmais padarytą žalą, kyla būtent jį netinkamai prižiūrėjusiai įstaigai.

10. Atsakovo atstovas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl J. V. N. priskyrimo būti atsakingu už vaikų priežiūrą. Akcentuoja, jog neleidžiant kurčiajam darbuotojui J. V. N. atlikti dalies darbo funkcijų, kurias atlieka įgalūs darbuotojai, būtų pažeistas diskriminavimo principas ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta pozicija niekaip nesušvelnina atsakovo atsakomybės dėl E. L. padaryto nusikaltimo. Apylinkės teismas pagrįstai kaip netinkamą įvertino įstaigos pavedimą negirdinčiam asmeniui prižiūrėti vaikus duše, kur jis jų negali matyti. Negirdintis asmuo tokios priežiūros objektyviai atlikti negali ir vaikai nėra tinkamai prižiūrimi. Siekdama nepažeisti diskriminacijos principų ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo reikalavimų, institucija savo darbuotojo integracijos svarbą iškėlė aukščiau, nei įstaigoje prižiūrimų vaikų interesus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog auklėtojas J. V. N. netinkamai atliko savo pareigas ir neįgyvendino jam priskirtų funkcijų, ne vien tik dėl savo negalios (negalėjimo girdėti). Byloje nustatyta, kad visą laiką, kol vaikai prausėsi duše auklėtojas J. V. N. buvo koridoriuje (apie 50 min.) ir nė karto netikrino, ką vaikai veikia dušuose. To jis neatliko, net ir po to, kai naktinė auklė V. M., net keturis kartus ėjo tikrinti, ką vaikai veikia duše, nes girdėjo riksmus. Pirmą kartą išgirdusi triukšmą naktinė auklė papildomai informavo J. V. N. prižiūrėti vaikus. Be to, J. V. N., būdamas informuotas apie E. L. ir L. K. santykius, ir tai, kad jie negali kartu praustis, to nepaisė ir vis tiek vaikus į dušą leido kartu.

11. Skundo teiginys, kad aplinkybė, jog konkretus asmuo, žinodamas taisykles, jas pažeidė, negali būti laikoma netinkamo įstaigos darbo organizavimo pavyzdžiu, yra visiškai nepagrįstas. Įstaigos paskirtas darbuotojas netinkamai atliko jam priskirtas funkcijas ir dėl to nebuvo užkirstas kelias nusikalstamai veikai. Netinkamo ir/ar nekompetentingo darbuotojo paskyrimas atlikti jam pagal darbo pobūdį sunkiai įgyvendinamas funkcijas yra įstaigos darbo organizavimo problema. Pozicija, jog tai buvo darbuotojo asmeninė klaida, o įstaiga su tuo nėra susijusi, nėra reikšminga, nes už darbuotojo veiklą ar jos netinkamą atlikimą ir dėl šios priežasties atsiradusią žalą, vis tiek, atsako darbdavys – šiuo atveju (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo advokato M. Mikalopo apeliacinį skundą atmesti.