Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-07 · Administracinė byla Nr. I-4459-821/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-07
Bylos Nr.
I-4459-821/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Jolanta Malijauskienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
E. L.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
Kategorijos
  • 1.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.6.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21Pirmosios instancijos teismo nutartis
Administracinė byla Nr. I-4459-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05057-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.6.2, 1.6.3.3, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovams J. K. ir B. K., atsakovo atstovėms D. J. ir Z. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti kaip nepagrįstus ir neteisėtus: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Vilniaus skyriaus) 2015-05-12 sprendimus Nr. 11-56-134 ir Nr. 11-56-135, 2015-07-09 sprendimus Nr. 11-56-166 ir Nr. 11-56-167; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-07-29 sprendimus Nr. 11-57-92 ir Nr. 11-57-93; 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2015-07-16 sprendimą Nr.I-4847 ir 2015-09-24 sprendimą Nr.(6.5)I-6316.

Tai pat prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas išlaidas: išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių - 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną - išlaidas.

Pareiškėja patikslintame skunde (b.l. 124-128) nurodė, kad ginčijamais VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-05-12 sprendimais buvo nustatyta, kad neva dėl jos kaip pensijos gavėjos kaltės laikotarpyje nuo 1997-07-01 iki 2015-04-30 susidarė 6205,30 EUR valstybinė našlių pensijos permoka ir 3136,98 EUR našlių pensijos permoka. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-07-09 sprendimu Nr. 11-56-166 valstybinės našlių pensijos permokos laikotarpis buvo sumažintas iki 2015-03-31 ir atitinkamai sumažėjo neva mano turimos permokos dydis iki 6125,50 EUR. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-07-09 sprendimu Nr. 11-56-167 buvo pakeista sprendimo Nr.11-56-134 1 dalis, nurodžius, kad ji 1997-06-03 pateikdama prašymą dėl našlių pensijos skyrimo, pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2015-05-13 raštais ji įspėta, kad negrąžinus 9262,48 EUR permokos geruoju ir neatvykus tartis dėl jos grąžinio sąlygų, nurodyta permoka bus išieškoma iš gaunamų išmokų teisės aktų nustatyta tvarka. 2015 liepos 29 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais nuspręsta nuo 2015-08-01 išieškoti iš senatvės pensijos po 10 % kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta 3136,98 Eur našlių pensijos permoka, taip pat 6125,50 Eur valstybinės našlių pensijos permoka.

VSDFV sprendimuose bei 2015-07-13 rašte yra nurodyta, kad našlių pensijos bei valstybinės našlių pensijos permokos susidarė dėl jos kaltės, kadangi jos 1995 ir 1997 metais pateiktas (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos su V. L. liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės, nes remiantis Vilniaus m. savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, pareiškėjos santuoka buvo anuliuota (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, jog jai kreipusis į VSDFV ši nurodė, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus skyriaus sprendimų.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškina, jog su V. L. buvo susituokę nuo (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Vilniaus rajono civilinės metrikacijos biure. Jiems gimė penki vaikai. Iki pat vyro mirties (duomenys neskelbtini) metais gyveno kartu, augino vaikus, naudojosi visomis daugiavaikei šeimai valstybės sutektomis garantijomis bei lengvatomis. 1972 ar 1973 metais jiems buvo skirtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki pat vyro mirties. Pažymi, kad pagal tuometinį teisinį reglamentavimą, toks butas negalėtų būti skirtas, jeigu santuoka būtų buvusi anuliuota. Taipogi, šį faktą pagrindžia Ordino knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas įrašas apie V. L. namų adresą, kuriame yra nurodytas šis butas bei jos išdavimo data ((duomenys neskelbtini)) iš kurios seka, kad butas buvo paskirtas jų šeimai iki(duomenys neskelbtini). Apie tai, kad santuoka neva buvo anuliuota po dviejų metų nuo jos sudarymo, jai nieko nebuvo žinoma iki pat 2015-05-16, kai gavo VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-05-12 sprendimus bei 2015-05-13 raštą. Nei velionis vyras, nei kiti asmenys, nei valstybės institucijos niekada nieko apie tai nebuvo pranešę. Priešingai, 1997-02-04 Agrarinei tarnybai buvo pateiktas pranešimas Nr. 10-76 apie sudarytą santuoką. Ant šio pranešimo yra uždėtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus antspaudas, patvirtinantis, kad ši įstaiga yra susipažinusi su šio pranešimu turiniu. Be to, praėjus 2 mėn. nuo jos su V. L. santuokos sudarymo, jiems gimė vaikas, kurio gimimo liudijime ji ir V. L. yra nurodyti kaip vaiko tėvai.

Mano, kad ir pačiam V. L. nebuvo žinoma apie santuokos anuliavimą, kitaip jis tikrai nebūtų visą gyvenimą nuo jos slėpęs tokios svarbios aplinkybės, o ji savo ruožtu, būdama sąžininga, apdairi ir atsakinga, tikrai nebūtų kreipusis dėl valstybinės našlių pensijos bei našlių pensijos skyrimo. Pareiškėja pažymi, jog yra sąžiningai įsitikinusi, kad 24 metus (iki vyro mirties) buvo santuokoje, ir po to jau daugiau nei 30 metų yra našlė. Todėl 1995 ir 1997 metais kreipdamasi dėl valstybinės našlių pensijos bei našlių pensijos skyrimo, vykdydama VSDFV nurodymus, pateikė visus reikalingus dokumentus (sutuoktinio mirties liudijimą, duomenis apie tai, kad jis yra nuo okupacijų nukentėjęs asmuo ir kt.), tarp jų - ir vienintelį turimą bei žinomą santuoką liudijantį dokumentą - minėtą (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimą I-IIIK) Nr. (duomenys neskelbtini). Šio dokumento (ir atitinkamai - jo liudijamos santuokos galiojimo) tikrumu yra įsitikinusi ir šiandien. Laiko visiškai nepagrįstais ir nieko neįrodytais VSDFV kaltinimus, kad 1995-12-21 pateikiama santuokos su V. L. liudijimą nebuvo sąžininga ir nuslėpė aplinkybę, kad santuoka buvo anuliuota.

Pažymi, jog santuokos akte sudarytame, (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CMS, yra įrašas: aktas anuliuotas, remiantis N. Vilnios raj. Liaudies teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) pagal raštą Nr. 458 nuo 1962-09-05 bei yra herbinis antspaudas. Tačiau nei nurodyto teismo sprendimo, nei minėto 1962-09-05 rašto Nr. 458, jai nėra pateikta. Neaišku, ar velionis vyras dalyvavo priimant nurodytą teismo sprendimą, ar jam iš viso buvo žinoma apie santuokos pripažinimo negaliojančia ir anuliavimą.

Nesutinka su reikalavimu sumokėti per dvidešimt metų susidariusią pensijų permoką. Sprendžiant reikalavimo grąžinti pensijų permoką pagrįstumo klausimą, nėra pakankama konstatuoti patirtus nuostolius, bet taip pat yra būtina nustatyti, ar ji 1995 ir 1997 metais teikdama dokumentus valstybinės našlių pensijai bei našlių pensijai gauti, veikė neteisėtai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo prasme), ar jos veiksmais sąlygotas nurodytos žalos (pensijų permokos) atsiradimas, ar yra jos kaltės, teikiant santuokos liudijimą, kurio tikrumu ir teisėtumu neturėjo jokio pagrindo abejoti.

Pažymi, kad skiriant valstybinio socialinio draudimo (valstybinės socialinio draudimo našlių) pensiją, 1997 metais galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 50 punkte nuostatos numatė pensijas skyrusio asmens (VSDFV) įpareigojimą veikti aktyviai. VSDFV teritorinis skyrius, 1997 m. priimdamas sprendimą skirti valstybinio socialinio draudimo našlių pensiją, o 1995 m. -nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją, turėjo elgtis rūpestingai ir apdariai, t. y. patikrinti, ar pateiktuose dokumentuose, taip pat ir (duomenys neskelbtini) santuokos liudijime I-IIHO Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys yra teisingi, - tokius įgaliojimus VSDFV numatė tuo metu galioję teisės aktai. Šiame liudijime pateiktus duomenis tuo metu buvo galima patikrinti lygiai taip pat, kaip ir dabar, praėjus 20 metų. Visiškai nesuprantama, kodėl VSDFV, 18 metų mokėdama našlių pensiją, ir 20 metų - valstybinę našlių pensiją, šias pensijas perskaičiuodama ir t.t, ne karto nesuabejojo pateiktų duomenų apie jos santuoką teisingumu, ir tik praėjus dviem dešimtmečiams, ėmėsi skundžiamuose sprendimuose minimo audito.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į patikslintą skundą (b.l. 167-169) su juo nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog 1995 m. pateikdama prašymą skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją E. L. pridėjo Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau - CMS) (duomenys neskelbtini) išduotą sutuoktuvių liudijimą I-?? Nr. (duomenys neskelbtini) apie santuoką su V. L. bei Vilniaus rajono Šumsko apylinkės Tarybos CMS (duomenys neskelbtini) išduotą V. L. mirties liudijimą II-OK Nr. (duomenys neskelbtini). 1997-06-03 E. L. kreipėsi dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo. VSDFV Vilniaus rajono fondo skyrius 1997 m. birželio 3 d. VSDFV Vilniaus rajono fondo skyriaus sprendimu Nr. 1138 nuo 1997-07-01 pareiškėjai paskyrė socialinio draudimo našlių pensiją.

Pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir pateiktų dokumentų bei informacijos teisingumu, todėl netikrino pateiktų dokumentų išdavimo pagrįstumo. Nuostatų 50 punkte (redakcija, galiojusi prašymų pateikimo skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir socialinio draudimo našlių pensijas metu), kuris minimas skunde, nustatyta Fondo valdybos teritorinių skyrių teisė (o ne įpareigojimas) tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai, neatleidžia asmenų nuo pareigos būti sąžiningais, rūpestingais ir teikti teisingą informaciją, reikalingą sprendimams dėl teisės į pensiją priimti.

VSDFV Vilniaus skyrius, nustatęs keletą neteisėto našlių pensijų paskyrimo atvejų dėl šių pensijų gavėjų kaltės, siekdamas išvengti pensijų permokų, atliko našlių pensijų paskyrimo teisėtumo patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra duomenų apie E. L. santuoką su V. L.. Patikslinus minėtą aplinkybę, buvo gauta informacija, kad Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriaus sudarytame (duomenys neskelbtini) santuokos tarp E. L. (M.) ir V. L. akto įraše Nr. 76 yra žyma, kad ši santuoka yra anuliuota Naujosios Vilnios rajono liaudies teismo 1962 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu. Asmenys, nutraukę santuoką, nelaikomi sutuoktiniais ir po vieno iš jų mirties kitas nelaikomas našliu ir neturi teisės į našlių pensiją. Taigi, buvo nustatyta, kad 1995-12-21, teikdama prašymą skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją ir 1997-06-03, teikdama prašymą skirti socialinio draudimo našlių pensiją už V. L., E. L. nuslėpė aplinkybę, kuri turėjo lemiamą įtaką teisei į našlių pensiją nustatyti, kad santuoka su šiuo asmeniu Naujosios Vilnios rajono liaudies teismo 1962 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu buvo anuliuota. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais pareiškėjai nuo 2015-04-01 buvo nutrauktas nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos mokėjimas ir nuo 2015-05-01 - socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimas. Siekiant gauti dokumentą, patvirtinantį pareiškėjos santuokos su V. L. anuliavimo faktą, buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities archyvą, kuris 2015-07-03 raštu Nr. (8.12) V5-1155 pateikė nutarčių dėl V. L. ir E. M. santuokos pripažinimo negaliojančia kopijas. Remiantis šiais faktais konstatuoja, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija nuo 1995-01-01 iki 2015-03-31 ir socialinio draudimo našlių pensija nuo 1997-07-01 iki 2015-04-30 pareiškėjai buvo paskirtos ir mokamos neteisėtai, kadangi V. L. mirties dieną nebuvo E. L. sutuoktinis, todėl, jam mirus, E. L. nebuvo jo našlė ir teisės į minėtas pensijas neturėjo. Pareiškėjos skundo teismui argumentai, neva patvirtinantys bendro gyvenimo faktą, ir dokumentai apie pareiškėjos gyvenimą su V. L. tuo pačiu adresu nesudaro ir negali sudaryti pagrindo laikyti, kad ji V. L. mirties dieną buvo jo sutuoktinė, o jam mirus – jo našlė.

Pareiškėja buvo įspėta iki 2015m. liepos 31 d. geranoriškai grąžinti našlių pensijos permoką, tačiau to nepadarė, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 11-57-92 ir 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 11-57-93 nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. pradėtas vykdyti išieškojimas iš pareiškėjai mokamos valstybinės socialinio draudimo senatvės (toliau – senatvės) pensijos po 20 procentų kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 3136,98 Eur dydžio socialinio draudimo našlių pensijos permoka ir valstybės biudžetui - 6125,5 Eur dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permoka.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo VSDFV atsiliepimu į pradinį pareiškėjos skundą su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjos skundo teiginiai, kad pačiam V. L. nieko nebuvo žinoma apie santuokos anuliavimą, neatitinka faktinių aplinkybių.

Prie Vilniaus skyriaus atsiliepimo pateikti teismų sprendimai ir nutartys civilinėse bylose akivaizdžiai pavirtina, kad V. L., kuris byloje buvo atsakovas, žinojo apie teismuose nagrinėjamas bylas pagal Vilniaus rajono prokuroro ieškinį dėl jo (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos su pareiškėja E. M. (E. L. mergautinė pavardė) pripažinimo negaliojančia. V. L., prašydamas pripažinti negaliojančia jo ir R. I. (L.) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, buvo ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-259/62 (nutartis 1962 m. liepos 30 d.). Vilniaus rajono liaudies teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-898/61 pagal Vilniaus rajono prokuroro ieškinį atsakovui V. L., 1961 m. gegužės 26 sprendimu V. L. ir E. M. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką pripažino negaliojančia. V. L., nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, jį apskundė kasacine tvarka Lietuvos TSR Aukščiausiajam teismui. Pagal V. L. kasacinį skundą Lietuvos TSR Aukščiausiajame teisme civilinėje byloje Nr. 33-2447 buvo priimta 1961 m. birželio 22 d. nutartis, kuria V. L. kasacinis skundas buvo patenkintas ir byla perduota Vilniaus rajono liaudies teismui nagrinėti iš naujo. Naujosios Vilnios rajono liaudies teisme nagrinėjant iš naujo civilinę bylą Nr. 2-259/62 dėl V. L. ir E. M. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos pripažinimo negaliojančia ir nustačius, kad pagal ieškovo V. L. skundą nagrinėjama kita byla, kurioje jis prašo teismo pripažinti negaliojančia jo pirmą santuoką su R. I. (R. L. mergautinė pavardė), 1961 m. lapkričio 29 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal V. L. ieškinį dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos pirmos santuokos su R. I. pripažinimo negaliojančia. Liaudies teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-259/62, 1962 m. liepos 30 d. nutartimi nusprendė V. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl jo ir R. I. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos pripažinimo negaliojančia atmesti. Naujosios Vilniaus rajono liaudies teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-898/261, 1962 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nusprendė V. L. ir E. M. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką laikyti negaliojančia.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, pakartodami skunde nurodytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovės posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir pareiškėjos skundą prašė atmesti.

Trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, neatvyko. Atsiliepime prašė bylą nagrinėti VSDFV atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, Vilniaus skyrius) sprendimų, kuriais buvo nustatyta pareiškėjai E. L. paskirtų ir mokamų valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permoka, pradėtas permokos išieškojimas, taip pat dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Valdyba), priimtų ginčą išnagrinėjus privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalių, jų atstovų paaiškinimais ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog 1995-12-21 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus rajono skyrių, pateikdama prašymą skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją (b.l. 44-45). Teikdama minėtą prašymą pridėjo Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau - CMS) (duomenys neskelbtini) išduotą sutuoktuvių liudijimą I-?? Nr. (duomenys neskelbtini) apie santuoką su V. L. bei Vilniaus rajono Šumsko apylinkės Tarybos CMS (duomenys neskelbtini) išduotą V. L. mirties liudijimą II-OK Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 48,50). VSDFV Vilniaus rajono skyriaus 1995-12-21 sprendimu Nr. 1993 pareiškėjai nuo 1995-01-01 buvo skirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija (b.l.51). 1997-06-03 pareiškėja kreipėsi dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo (b.l. 46-47). VSDFV Vilniaus rajono skyriaus 1997-06-03 sprendimu Nr. 1138 nuo 1997-07-01 pareiškėjai paskira socialinio draudimo našlių pensija (b.l. 52). VSDFV Vilniaus skyrius, nustatęs, jog pensijai skirti buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis dokumentas, 2015-04-28 sprendimu Nr. PE-SP3-5951 nuo 2015-05-01 nutraukė našlės pensijos mokėjimą pareiškėjai (b.l. 56). Tos pačios dienos sprendimu Nr. PE-SP3-5953, kuris buvo pakeistas 2015-07-01 sprendimu Nr. PE-SP3-8584, nuo 2015-04-01 nutraukė nukentėjusių asmenų valstybinės našlės pensijos mokėjimą (b.l. 57,58).

VSDFV Vilniaus skyrius 2015-05-12 sprendimu Nr. 11-56-134 (b. l. 12), pakeistu 2015-07-09 sprendimu Nr.11-56-167 (b.l. 15) nustatė, kad laikotarpiu nuo 1997-07-01 iki 2015-04-30 susidarė 3136,98 Eur socialinio draudimo našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjo kaltės, nes jis kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo, nuslėpė aplinkybes, turinčias įtakos teisei į šią išmoką nustatyti, t. y. pateikė (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos su V. L. liudijimą, nors remiantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS skyriaus duomenimis santuokos aktas tarp E. L. ir V. L. buvo anuliuotas (duomenys neskelbtini) Naujosios Vilnios rajono liaudies teismo sprendimu. Vilniaus skyrius 2015-05-12 sprendimu Nr. 11-56-135 (b. l. 113), pakeistu 2015-07-09 sprendimu Nr.11-56-166 (b.l. 14) nustatė, kad laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 2015-03-31 dėl tų pačių aplinkybių susidarė 6125,50 Eur valstybinės našlių pensijos permoka.

VSDFV 2015-07-16 sprendimu Nr. (6.5)I-4847 (b. l. 7-9) pareiškėjos skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-05-12 sprendimų Nr. 11-56-134, Nr. 11-56-135 ir jų 2015-07-09 pakeitimų Nr.11-56-166 ir Nr.11-56-167 atmetė, nurodydamas, kad Vilniaus skyrius teisingai nustatė, jog socialinio draudimo našlių pensijos permoka ir valstybinės našlių pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, nes kreipdamasi dėl pensijų skyrimo ji nuslėpė aplinkybę, kuri turėjo lemiamą įtaką teisei į našlių pensiją nustatyti.

VSDFV Vilniaus skyrius 2015-07-29 sprendimu Nr. 11-57-92 (b. l. 16) nusprendė nuo 2015-08-01 išieškoti iš E. L. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos po 10 procentų pensijos kiekvieną mėnesį iki valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bus atlyginta 3136,98 Eur dydžio valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 1997-07-01 iki 2015-04-30 dėl to, kad E. L. 1997-06-03 pateikdama prašymą skirti valstybinio socialinio draudimo našlių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį V. L., neinformavo, kad santuokos aktas buvo anuliuotas (duomenys neskelbtini) Naujosios Vilnios rajono liaudies teismo sprendimu ir tai turėjo įtakos teisei į valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją nustatyti. Tais pačiais argumentais 2015-07-29 sprendimu Nr.11-57-93 (b.l. 17) Vilniaus skyrius nusprendė nuo 2015-08-01 išieškoti iš E. L. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos po 10 procentų pensijos kiekvieną mėnesį iki valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bus atlyginta 6125,50 Eur dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 1997-07-01 iki 2015-03-31.

VSDFV 2015-09-24 sprendimu Nr. (6.5)I-6316 (b. l. 10-11) atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl pensijų permokų nustatymo, nurodydama, jog dėl jos pasisakė 2015-07-16 sprendime, o skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-07-29 sprendimų Nr. 11-57-92 ir Nr. 11-57-93, kuriais nuspręsta išieškoti pensijų permoką, panaikinimo atmetė, nurodydama, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo 18 straipsnyje ir 36 straipsnio 6 dalį teritorinių skyrių direktorių ir jų pavaduotojų teisė priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų sumų išieškojimo neapribojama kokiu nors terminu.

Pažymėtina, jog pareiškėja, paduodama skundą bei jo patikslinimą, neginčijo VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-04-28 sprendimų Nr. PE-SP3-5951 ir Nr. PE-SP3-5953, kuriais buvo nutrauktas socialinio draudimo našlių pensijos ir nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos mokėjimas, taip pat iš esmės nekvestionavo faktinių aplinkybių ir jų įvertinimo tuo aspektu, jog ji neturėjo teisės į našlių pensijas, tačiau nesutiko su sprendimais dėl našlių pensijos permokų išskaičiavimo iš jos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, nurodydama, jog minėta permoka susidarė ne dėl jos kaltės, nes apie tai, jog santuoka buvo anuliuota po dviejų metų nuo jos sudarymo, jai nebuvo žinoma iki pat VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-05-12 sprendimų gavimo; kreipdamasi dėl valstybinės našlių pensijos bei našlių pensijos skyrimo buvo sąžiningai įsitikinusi, kad 24 metus (iki vyro mirties) buvo santuokoje, ir po jo mirties yra našlė.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo pensijos įstatymas (toliau – Pensijos įstatymas), Valstybinių pensijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau Nuostatai). Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos skyrimo metu galiojusios Valstybinių pensijų įstatymo redakcijos 14 straipsnyje buvo nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytų nukentėjusiųjų asmenų sutuoktiniams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta tuo metu galiojusiame Pensijų įstatymo 34 straipsnyje, reguliuojančiame socialinio draudimo našlių pensijas. Socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo metu galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 45¹ straipsnyje buvo nustatyta, kad teisę gauti socialinio draudimo našlių pensiją už mirusį iki 1995-01-01 sutuoktinį turi našlė arba našlys, atitinkantys kitas tame straipsnyje nustatytas sąlygas. Iš šių teisės normų turinio matyti, jog našlys yra mirusio asmens sutuoktinis.

Administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja ir V. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-24, 131-132). Atsakovui atliekant patikrinimą dėl našlių pensijų skyrimo pagrįstumo buvo gauta informacija, kad Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriaus sudarytame (duomenys neskelbtini) santuokos tarp E. L. (M.) ir V. L. akto įraše Nr. 76 yra žyma, kad ši santuoka yra anuliuota Naujosios Vilnios rajono liaudies teismo 1962 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu (b.l.53,54,135-136). Vilniaus apskrities archyvas 2015-07-03 raštu Nr. (8.12) V5-1155 atsakovo prašymu pateikė nutarčių dėl V. L. ir E. L. santuokos pripažinimo negaliojančia kopijas (b.l. 70-81, 139-160). Naujosios Vilniaus rajono liaudies teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-898/261 pagal Vilniaus rajono prokuroro ieškinį atsakovui V. L., (duomenys neskelbtini) nutartimi nusprendė V. L. ir E. M. (pareiškėjos pavardė iki santuokos sudarymo) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką laikyti negaliojančia, kadangi ji buvo sudaryta V. L. nenutraukus anksčiau sudarytos santuokos su R. I. – L. (b.l. 149-151). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog, kaip pagrįstai pripažino atsakovas, kreipimosi dėl minėtų pensijų skyrimo metu pareiškėjos ir V. L. santuoka buvo pripažinta negaliojančia, ji nebuvo V. L. sutuoktinė, todėl neturėjo teisės į našlių pensijas.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų; išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos; jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka (2 dalis). Šio įstatymo 36 straipsnio, įtvirtinančio Fondo administravimo įstaigų teises, 6 dalis nustato, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, 100 punktas nustato, jog Pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje ir 64 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, taip pat kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka nustačius, kad asmuo pateikė dokumentus su suklastotais ar neteisingais duomenimis, turinčiais įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, pensijos permokos išieškomos socialinio draudimo skyriaus direktoriaus sprendimu – ne daugiau kaip 20 procentų pensijos per mėnesį. Vadovaujantis šiomis teisės normomis buvo priimti ginčijami sprendimai dėl našlių pensijų permokos išieškojimo iš pareiškėjos.

Teisėjų kolegija, vertindama Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų kompetenciją neteisėtai išmokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo klausimu, pažymi, jog teisinis reguliavimas, įtvirtintas Draudimo įstatymo 18 straipsnyje bei 36 straipsnio 6 dalyje, taip pat Pensijų įstatymo 44 straipsnyje, aiškiai nustato, jog galimybė išieškoti iš socialinio draudimo išmokų gavėjo susidariusią atitinkamų išmokų permoką yra saistoma atitinkamos sąlygos – minėta permoka turi būti susidariusi dėl išmokų gavėjo kaltės. Pagal nagrinėjamoje administracinėje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, atsakovo nuomone, pareiškėjos kaltė pasireiškė būtent tuo, kad ji nuslėpė informaciją, jog neatitinka sąlygų, būtinų teisei į našlių pensijas įgyti, t.y. 1995 ir 1997 m. prašymuose skirti našlių pensijas neteisingai nurodė, jog V. L. iki jo mirties buvo jos sutuoktinis, nors ši santuoka buvo pripažinta negaliojančia dar (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 pažymėjo, jog teisė į pensiją, o būtent – jos turtiniai aspektai, sietini su asmens nuosavybės teise, o vertinant susidariusios socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo (išskaičiavimo) iš asmens gaunamų socialinio draudimo išmokų galimybę, pripažintina, jog sprendžiama dėl asmens teisių, kurioms pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, jog įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokos išieškojimo iš asmens, būtina išsamiai, atidžiai ir rūpestingai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, užtikrinus, be kita ko, suinteresuoto asmens teisę būti išklausytam. Priešingu atveju atitinkamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu. Šioje byloje kolegija taip pat pabrėžė, kad sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti pakankamą asmens kaltę dėl susidariusios našlių pensijos permokos, viešojo administravimo institucijai keliami reikalavimai suponuoja tai, jog asmens kaltės buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, jog tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir/ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui, nes nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, be kita ko, pastebėjo, jog nurodytos išvados negali paneigti tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnį (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija), apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti, kadangi akivaizdu, jog minėtos pareigos vykdymas, ypač tais atvejais, kai asmuo ne pateikia tam tikrą neteisingą informaciją, o tam tikrų duomenų iš viso nepateikia, yra saistomas asmens žinojimo ir/ar galimybės žinoti apie būtinybę tokius duomenis pateikti, jų įtaką socialinio draudimo išmokų skyrimui ir pan.

Kaip jau buvo minėta pareiškėja neginčija aplinkybės, kad jos ir V. L. santuoka teismo buvo pripažinta negaliojančia, tačiau neigia šią aplinkybę žinojusi ir nuslėpusi kreipimosi į Vilniaus skyrių dėl našlių pensijų paskyrimo metu, t.y. neigia savo kaltę dėl permokos susidarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys sudaro pagrindą pripažinti pareiškėjos argumentus pagrįstais. Minėta, jog pareiškėjos ir V. L. santuoka buvo pripažinta negaliojančia Naujosios Vilniaus rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-898/261 pagal Vilniaus rajono prokuroro ieškinį atsakovui V. L. (b.l. 149-151). Iš teismo nutarties matyti, jog šios bylos nagrinėjime pareiškėja nedalyvavo. Nėra duomenų, jog ji būtų buvusi šios bylos proceso dalyvė. Pareiškėjos sutuoktinis V. L. byloje buvo atsakovu, tačiau nutartyje nėra duomenų, jog jis dalyvavo posėdyje teismui priimant nutartį dėl jo ir pareiškėjos santuokos pripažinimo negaliojančia. Iš Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) akto įrašo Nr. 76 ir jame esančios žymos apie santuokos anuliavimą taip pat negalima spęsti apie tai, jog pareiškėjai tikrai buvo žinoma apie jos ir V. L. santuokos pripažinimą negaliojančia. Duomenų, jog pareiškėja apie šį teismo sprendimą dėl santuokos pripažinimo negaliojančia būtų informuota (jai išsiųstas sprendimas ar pranešimas) byloje nėra. Tokių įrašų nėra ir pareiškėjos turimame bei atsakovui pateiktame Sutuoktuvių liudijime (b.l.131-132). V. L. mirties akto įraše nurodoma, jog jo šeimyninė padėtis – vedęs, pastoviai nuo 1975 m. gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l.137-138), kuris kaip skunde paaiškino pareiškėja buvo skirtas jų šeimai ir kuriame ji su V. L. gyveno iki vyro mirties. Atsakovo nurodomos aplinkybės, jog V. L. buvo ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-259/62 (nutartis 1962 m. liepos 30 d.) ir prašės pripažinti negaliojančia jo ir R. I. (L.) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, taip pat nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, jog pareiškėja žinojo apie kitoje byloje priimtą sprendimą dėl jų santuokos pripažinimo negaliojančia. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiškėja, pateikdama 1995 ir 1997 m. prašymus galėjo nežinoti apie santuokos pripažinimą negaliojančia ir sąžiningai klysti dėl jos ir V. L. santuokos galiojimo. Atsakovo argumentai, jog VSDFV skyrius neturi galimybių patikrinti visus asmenų teikiamus dokumentus ir duomenis, be to, teisės aktuose įtvirtinta teisė, o ne pareiga tikrinti asmenų teikiamus duomenis ir dokumentus, nagrinėjamu atveju pripažintini teisiškai nereikšmingais. Valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra viešojo administravimo institucija, kompetentinga priimti sprendimus socialinių išmokų skyrimo ir mokėjimo klausimais, todėl yra atsakinga už priimtų sprendimų teisėtumą. Tai, jog pareiškėjos pateikti dokumentai nesukėlė abejonių, nepaneigia viešojo administravimo institucijos atsakomybės. Pažymėtina ir tai, jog nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkantį dokumentą – santuokos liudijimą. Nagrinėjamu atveju, santuokos liudijimo, (duomenys neskelbtini) išduoto Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriaus I-?? Nr. (duomenys neskelbtini), tikrumu abejoti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai pareiškėjai perkėlė visą atsakomybę už savo priimtų sprendimų teisėtumą. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja yra kalta dėl susidariusios permokos, nes nėra pakankamų ir patikimų duomenų, jog ji žinojo apie teisiškai reikšmingą aplinkybę dėl santuokos su V. L. pripažinimo negaliojančia ir teikdama prašymus dėl našlių pensijų skyrimo šią aplinkybę sąmoningai nuslėpė nuo atsakovo siekdama sprendimų dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos ir valstybinės nukentėjusiųjų asmenų našlės pensijos skyrimo.

Ši išvada lemia, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, 36 straipsnio 6 dalį, Valstybinių socialinio draudimo pensijų nuostatų 99, 101 punktus, pareiškėjai permokėtų pensijų suma iš jos negali būti išieškoma, nes byloje nepakanda duomenų konstatuoti, jog našlių pensijos permokos susidarė dėl pareiškėjos kaltės, todėl tiek ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai dėl permokos išieškojimo, tiek ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-09-24 sprendimas Nr. (6.5)I-6316 „Dėl 2015-09-11 skundo“ negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais. Dėl šių argumentų sprendimai naikintini, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o pareiškėjos patikslintas skundas šioje dalyje tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-05-12 sprendimus Nr. 11-56-134, Nr. 11-56-135 ir jų 2015-07-09 pakeitimus Nr.11-56-166 ir Nr.11-56-167 dėl našlės pensijos permokos nustatymo bei VSDFV 2015-07-16 sprendimą Nr. (6.5)I-4847, priimtą ikiteismine ginčo spendimo tvarka išnagrinėjus jos skundą dėl minėtų Vilniaus skyriaus sprendimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Aiškindamas minėtą nuostatą, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį.

Ginčijamais Vilniaus skyriaus 2015-05-12 ir 2015-07-09 sprendimais Nr. 11-56-134, Nr. 11-56-135, Nr.11-56-166 ir Nr.11-56-167 nustatyta pareiškėjai išmokėtų pensijų permoka, nurodytos permokų susidarymo priežastys, sprendimų teisiniai pagrindai, sprendimo apskundimo tvarka, pateikiama išvada, jog permokos susidarė dėl pareiškėjos kaltės. Šiais sprendimais atsakovas nustatė tam tikras faktines aplinkybes, jog pareiškėjai neturint teisės į našlių pensijas, susidarė atitinkamo dydžio našlių pensijų permoka, taip pat kad permoka susidarė dėl jos kaltės. Šiais sprendimais, nors ir nurodyta atsakovo pozicija, jog tam tikra našlių pensijų permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, nenustatytos jokios pareigos pareiškėjai, susijusios su permokų susidarymo faktu. Tai reiškia, jog sprendimais nesuformuluoti viešojo administravimo institucijos – atsakovo, kompetentingo priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo, – valdingi patvarkymai, jais nenustatytos, nepakeistos ir nepanaikintos pareiškėjos teisės ar pareigos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-09-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 konstatuota, jog tokie sprendimai savo esme yra tarpiniai sprendimai, nesukeliantys pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių ir negalintys būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog nurodyta išvada negali būti vertinama kaip ribojanti ar paneigianti asmens teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos principą, nes argumentai dėl tokio pobūdžio sprendimų, jų galimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, gali būti reiškiami ir vertinami nagrinėjant ginčą dėl galutinio sprendimo (galutinių sprendimų). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu administracinė byla dalyje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-05-12 sprendimų Nr. 11-56-134, Nr. 11-56-135 (jų 2015-07-09 pakeitimų Nr.11-56-166, Nr.11-56-167) bei ikiteismine ginčo spendimo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą priimto VSDFV 2015-07-16 sprendimo Nr. (6.5)I-4847 panaikinimo nutrauktina, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė detalių apskaičiavimų, patvirtinančių byloje patirtas išlaidas. Todėl, atsižvelgus į LVAT praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas adm. byloje Nr. A62–1367/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 101 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-07-29 sprendimus Nr. 11-57-92 „Dėl E. L. valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ ir Nr. 11-57-93 „Dėl E. L. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos išieškojimo“.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-09-24 sprendimą Nr. (6.5)I-6316 „Dėl 2015-09-11 skundo“.

Administracinės bylos dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-05-12 sprendimų Nr. 11-56-134 „Dėl E. L. valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo“, Nr. 11-56-135 „Dėl E. L. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos nustatymo“ ir jų 2015-07-09 pakeitimų Nr.11-56-166 ir Nr.11-56-167 bei VSDFV 2015-07-16 sprendimo Nr. (6.5)I-4847 „Dėl 2015-06-16 skundo“ panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėIveta PelienėDonatas Vansevičius