Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

11. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje, apie kurio vietą ir laiką informuotas tinkamai, trečiojo asmens atstovas neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodamas tuo, jog santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Šalys, kaip sutuoktiniai, pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti, mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliais ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo. Pažymėjo, kad jau 17 metų nebeveda bendro ūkio, nuo 2007 m. liepos mėn. gyvena atskirai, nebendrauja. Prašo, kad santuoka būtų nutraukta neišskiriant nei vienos iš šalių kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

14. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

15. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus apie tai, kad atsakovė randama tik paskelbus paiešką, ieškovo paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl šalių, kaip sutuoktinių, pareigų nesilaikymo bei santuokinio gyvenimo nesusiklostymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

16. Ieškovas ieškiniu prašė palikti jai prigimtinę pavardę „B.“, atsakovei palikti santuokinę pavardę „B.“. Iš teismui pateikto santuokos sudarymo įrašo matyti, kad iki santuokos ieškovė turėjo pavardę „L.“, todėl nesant pareikšto prašymo palikti atsakovei iki santuokos sudarymo turėtą santuokos sudarymo įraše nurodytą pavardę „L.“, atsakovei paliekama jos santuokoje turėta pavardė „B.“, o ieškovui - jo prigimtinė pavardė „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

17. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, duomenų, kad toks būtų reikalingas, byloje nenustatyta, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

19. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu.

20. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-383-794/2023). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva. Remiantis viešųjų registrų duomenimis santuokos metu pagal 1992-03-24 Pirkimo-pardavimo sutartį sutuoktiniai įgijo butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 51,83 kv. m. bendras plotas. Santuokos metu šalys įgijo 2 (dvi) transporto priemones: 2017-07-29 pirkimo sutarties pagrindu buvo įsigyta ir ieškovo vardu įregistruota transporto priemonė CADILLAC DE VILLE, 1977 m. pagaminimo metai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas, (duomenys neskelbtini), vertė - 100 Eur; 2019-08-10 pirkimo sutarties pagrindu buvo įsigyta ir ieškovo vardu įregistruota transporto priemonė CHRYSLER PT CRUISER, 2002-07-31 m. pirmosios registracijos data, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas, (duomenys neskelbtini), vertė - 100 Eur. Nors butas registruotas atsakovės vardu, o transporto priemonės – ieškovo vardu, šis turtas įgytas santuokos metu, todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas prašė padalinti santuokoje įgytą butą paliekant atsakovei, o transporto priemones – ieškovui. Savo reikalavimą motyvavo tuo, kad bute jau seniai nebegyvena, nori, kad butas liktų vaikams, pats turi gyvenamąją plotą, o transporto priemonės pagal savo vertę yra tinkamos tik sunaikinti. Teismas, įvertinęs ieškovo poziciją, daro išvadą, kad minėto turto padalijimas ieškovo nurodytu būdu nepažeis šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinio reikalavimai dėl turto padalijimo tenkinami visiškai.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

21. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). CK 3.109 str. 1 d. 3 p., kuriame numatyta, kad prievolės, susijusios su namų ūkio išlaikymu, yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

22. Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Patikslintame ieškinyje ieškovas prašė pripažinti atsakovės J. B. asmenine prievole po santuokos nutraukimo susidariusius įsiskolinimus už butui (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas (viso skola sudaro 1646,93 Eur) kreditoriams AB “Vilniaus šilumos tinklai“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą Nr.eL2-10331-868/2021, priteista 255,53 Eur skola ir 37,56 Eur palūkanų (neišieškota skolos ir palūkanų suma sudaro 293,09 Eur ir 118,52 Eur vykdymo išlaidų suma 2024-02-01 dienai), pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų įsakymą Nr. eL2-3824-1148/2022, priteista 749,78 Eur skola, 57,99 Eur palūkanų, 17 Eur delspinigių ir 12,13 Eur bylinėjimosi išlaidų (neišieškota skolos ir palūkanų suma sudaro 836,90 Eur ir 208,63 Eur vykdymo išlaidų suma 2024-02-01 dienai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-34452-808/2019, išieškoma suma 1519,42 Eur (vykdomoji byla Nr. 0240/20/00546), SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ pagal Regionų administracinio teismo įsakymą Nr. eLI-7919-931/2022, priteista 128,90 Eur skola/neišieškota skola sudaro 128,90 Eur ir 60,89 Eur vykdymo išlaidų suma 2024-02-01dienai), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdoma vykdomoji byla Nr. 0178/20/01769 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-34452-808/2019, išieškoma suma 5,58 Eur; (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, vykdomoji byla Nr. 0040/18/00121 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-26263-871/2017, išieškoma suma 709,95 Eur. Tretieji asmenys (kreditoriai) AB “Vilniaus šilumos tinklai“ ir SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ su tokiu reikalavimu nesutiko, prašė pripažinti šias prievoles solidariomis šalių prievolėmis. Kreditoriai į bylą daugiau duomenų apie esamus šalių įsipareigojimus nepateikė, todėl teismas pasisako tik dėl prievolių, apie kurių egzistavimą yra byloje surinkti įrodymai, padalijimo (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, nors prašė pripažinti aukščiau esančias prievoles asmeninėmis, ieškovas į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad jų susidarymo metu faktiškai nebegyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl visos prievolės, susijusios su bendrąja jungtine nuosavybė esančio turto – buto, (duomenys neskelbtini), išlaikymu ir kylančios pagal aukščiau išvardintus vykdomuosius dokumentus pripažintinos solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis, pagal kurias po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė turi atsakyti solidariai.

23. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

24. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštaravo, kad J. B. prievolė, vykdoma vykdomoji byla Nr. 0178/20/01769 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-34452-808/2019, išieškoma suma 5,58 Eur, būtų pripažinta asmenine atsakovės prievole, todėl esant ieškovo prašymui pripažinti šią prievole asmenine atsakovės prievole, trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pritarimui tokiai pozicijai bei prievolės pobūdžiui (bylinėjimosi išlaidos), teismas sprendžia, kad ši atsakovės J. B. prievolė po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovės J. B. prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

26. Byloje pateiktas 2023 m. gruodžio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (8.1Mr)ATP-C-2023-11690, pagal kurį ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai proporcingai priteistinos iš atsakovės. Atsižvelgiant į ieškovo atstovo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tai, jog teismas iš dalies tenkino reikalavimą dėl prievolių padalijimo, kuris žyminiu mokesčiu nėra apmokamas, bei vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktu, 8 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 109 Eur už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką ir 22 Eur reikalavimą dėl turto padalijimo, iš viso 131 Eur žyminio mokesčio.

27. Vadovaujantis 2024 m. lapkričio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. APD-2024-11763 duomenimis, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro – 827,04 Eur. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 16,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys iš esmės patenkintas visiškai, išskyrus reikalavimą dėl prievolių padalijimo ieškovo norimu būdu, kurį ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė spręsti teismo nuožiūra, iš atsakovės valstybės naudai taip pat priteistina 827,04 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 16,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 4889) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui J. B. palikti jo prigimtinę pavardę „B.“, J. B. – jos santuokoje turėtą pavardę „B.“.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo atsakovės J. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 51,83 kv. m. bendras plotas, o ieškovo J. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti transporto priemones CADILLAC DE VILLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir CHRYSLER PT CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovės J. B. prievole atsakovės J. B. prievolę kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-34452-808/2019, nuo 2024-04-25 išieškoma suma 5,58 Eur (vykdomoji byla Nr. 0178/20/01769).

Po santuokos nutraukimo pripažinti solidariomis ieškovo J. B. ir atsakovės J. B. prievolėmis atsakovės J. B. prievoles:

1) AB „Vilniaus šilumos tinklai“ , j. a. k. 124135580, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-34452-808/2019, nuo 2020-03-09 išieškoma suma 1519,42 Eur (vykdomoji byla Nr. 0240/20/00546);

2) AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų įsakymą Nr. eL2-3824-1148/2022, nuo 2024-04-25 išieškoma suma 836,90 Eur (vykdomoji byla Nr. 0068/22/01658);

3) AB “Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą Nr.eL2-10331-868/2021, nuo 2024-04-25 išieškoma suma 293,09 Eur (vykdomoji byla Nr. 0068/21/00910);

4) SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, j. a. k. 304195262, pagal Regionų administracinio teismo įsakymą Nr. eLI-7919-931/2022, nuo 2024-04-25 išieškoma suma 128,90 Eur (vykdomoji byla Nr. 0068/23/00821);

5) (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, j. a. k. 302593965, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-26263-871/2017, nuo 2019-09-02 išieškoma suma 709,95 Eur (vykdomoji byla Nr. 0040/18/00121).

Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 131 Eur (vieną šimtą vieną eurą) žyminio mokesčio ir 16,57 Eur (šešiolika eurų 57 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 827,04 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus 04 ct) valstybės naudai išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5630. Sumokėjus nurodytą sumą, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Regitrų centras“, AB „Regitra“, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.