- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-28
- Bylos Nr.
- 2-658/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- UAB „Otlit“
- Atsakovas
- UAB „Otlit“
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Otlit“ direktorės J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties dalies, kuria UAB „Otlit“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“ civilinėje byloje Nr. B2-2903-450/2009 pagal ieškovės UAB „Otlit“ direktorės J. P. ieškinį atsakovui UAB „Otlit“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretysis asmuo – AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, būdama UAB “Otlit” vadovė, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašydama iškelti bankroto bylą UAB “Otlit”, administratoriumi paskirti UAB „Vantolina“. Ieškovė nurodė, kad 2005 – 2006 m. įmonė įsigijo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), siekdama statyti gyvenamuosius namus bei komercine patalpas, paėmė 11000983,76 Lt paskolų iš akcininkų, 31786940 Lt paskolą iš AB SEB banko, vystant projektą sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl projekto vystymo, tačiau pasikeitus rinkos sąlygoms ir kitoms aplinkybėms, buvo apribotos įmonės galimybėms vykdyti komercinę veiklą, susijusią su turimais žemės sklypais, esančiais vieninteliu realiu įmonės turtu, su kuriuo ir buvo siejamas realių pajamų gavimas. Kadangi šiuo metu įmonė realiai turtu naudotis negali (jis įkeistas bankui, areštuotas pan.), ilgą laiką negauna jokių pajamų, negali grąžinti paskolų akcininkams ir bankui, vykdyti kitų finansinių įsipareigojimų, tęsti tolimesnės veiklos, todėl jai keltina bankroto byla. Ieškovė taip pat nurodė, kad įmonės turto vertė sudaro 36040477 Lt, ilgalaikio turto – UAB „Varnės Rezidencija“ akcijų vertė – 2500 Lt, tuo tarpu bendrovės įsipareigojimai sudaro 44184291 Lt, t.y. viršija turimą turtą.
Tretysis asmuo AB SEB bankas taip pat prašė iškelti atsakovui UAB „Otlit“ bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Nurodė, kad UAB „Otlit“ yra AB SEB banko skolininkė, bendrovės skola sudaro 30392836,42 Lt, todėl AB SEB bankas yra didžiausias įmonės hipotetinis kreditorius, kuriam įkeistas bendrovės nekilnojamasis turtas, bankas jau pradėjęs išieškojimą iš įkeisto turto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškinį patenkino – iškėlė UAB „Otlit“ bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Teismas nurodė, kad iš naujausio UAB “Otlit” 2009 m. kovo 9 d. Balanso duomenų, įmonės turto, įskaitant ilgalaikį finansinį turtą (akcijas) vertė sudaro 41018596 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 45329985 Lt, įmonė nuo 2009 m. pradžios jau patyrė 1782166 Lt nuostolį. Kaip matyti iš teismui pateikto UAB „Otlit“ kreditorių sąrašo, dauguma kreditorinių įsiskolinimų sumokėjimo terminų jau yra suėję. Atsakovo balanso ir kitų finansinių dokumentų bei byloje esančių rašytinių įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršija ne tik pusę atsakovo turimo turto vertės, bet visą atsakovo turimo turto vertę, atsakovas neatsiskaito su kreditoriais, dėl nuostolingos ūkinės-komercinės įmonės veiklos tikėtis pajamų gavimo bei atsiskaitymo su kreditoriais ateityje nėra pagrindo, teismas konstatavo, kad UAB “Otlit” yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla, skirtinas administratorius. Spręsdamas administratoriaus skyrimo klausimą teismas nurodė, kad ieškovė administratoriumi siūlo skirti UAB „Vantolina“, tretysis asmuo AB SEB bankas administratoriumi siūlo skirti UAB „Admivita“, byloje taip pat yra gauti UAB „Finansinių partnerių grupė“ ir UAB „Būrai“ sutikimai administruoti UAB “Otlit”. Nors visos šios kandidatūros atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, joms pritarė LR Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, tačiau pasinaudodamas LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. įtvirtinta diskrecijos teise bei prerogatyva pasirinkti administratorių, kuris geriausiai užtikrintų bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, o taip pat siekiant išvengti galimo interesų konflikto pačiam įmonės vadovui siūlant savo administratoriaus kandidatūrą bei taip užtikrinti bankroto proceso nešališkumą ir objektyvumą, teismas UAB „Otlit“ administratoriumi mano esant tikslinga paskirti didžiausio įmonės kreditoriaus AB SEB bankas pasiūlytą kandidatą - UAB „Admivita“. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti šios įmonės kompetentingumu bei gebėjimu tinkamai ir efektyviai atlikti įmonės administratoriaus funkcijas, užtikrinti bankrutuojančios bendrovės, jos kreditorių interesų, o taip pat ir įmonės turto, apsaugą, tai pat neturi pagrindo teigti, kad kitos administratorių kandidatūros - UAB „Būrai“ ir UAB „Finansinių partnerių grupė“ galėtų šias funkcijas atlikti geriau ir efektyviau.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB “Otlit” vadovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties dalį dėl administratoriaus skyrimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vantolina“. Atskirąjį skundą ieškovė grindžia šiais motyvais:
1. AB SEB bankas nepateikė įrodymų, jog skolininkas buvo įspėtas apie kreipimąsi į teismą, kaip to reikalauja ĮBĮ nuostatos, todėl darytina išvada, kad AB SEB bankas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus, o nesant teisinio pagrindo kreiptis į teismą, neturėjo teisės ir siūlyti administratoriaus kandidatūros.
2. AB SEB bankas pareiškime nurodė, kad pagal turimą darbo patirtį tiek su UAB „Admivita“, tiek su UAB „Būrai“ manome, kad bet kuris iš šių administratorių būtų pajėgus geriausiai, efektyviausiai ir kvalifikuotai bei nešališkai vykdyti savo pareigas šioje bankroto byloje. Apeliantės nuomone, šis teiginys kelia abejonių dėl paskirto administratoriaus UAB „Admivita“ nešališkumo UAB „Otlit“ bankroto byloje. Bankroto byloje administratoriumi negali būti skiriama bendrovė, kuri palaiko gerus ryšius su bent vienu iš kreditorių, kad ir didžiausiu. Todėl nė viena iš AB SEB bankas pasiūlytų bendrovių neturėjo būti skiriamos UAB „Otlit“ bankroto administratoriumi, o turėjo būti paskirta UAB „Vantolina“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB SEB bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą tretysis asmuo grindžia šiais argumentais:
1. Siūlant bankroto administratoriaus kandidatūrą nėra būtina būti įvykdžius ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos pranešti įmonei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. AB SEB bankas į bylą įstojo pagal ieškovės ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.
2. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų dėl paskirto administratoriaus šališkumo ir nepagrįstai teigia, kad jis gins tik vieno iš kreditorių interesus. Priešingai remiantis teismų praktika įmonės direktoriaus pasiūlyto administratoriaus kandidatūra leidžia abejoti dėl jo tinkamumo.
3. AB SEB bankas kreditorinis reikalavimas vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę kreditorinių reikalavimų, todėl AB SEB bankas turės lemiamą įtaką priimant vienokius ar kitokius sprendimu kreditorių susirinkime – tarp jų ir įgalioti susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį ar neįgalioti.
4. UAB „Admivita“ jau yra atlikusi eilę darbų, o naujo administratoriaus skyrimas vilkintų bankroto procedūrą, kadangi jau perimtas turtas vėl turėtų būti perduotas naujam administratoriui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Apeliantė skundžia tik Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankrutuojančios įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka ( ĮBĮ 11 str. 1 d.). Jis valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, taip pat privalo ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Taigi, bankroto proceso eigoje administratorius turi įstatyme apibrėžtus plačius įgaliojimus. Nuo administratoriaus veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas.
Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, būtina siekti, kad jis ne tik gebėtų maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, bet ir išvengtų konfliktų su kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės savininkais dėl kreditorių ir įmonės interesų tinkamo atstovavimo. Dėl administratoriaus svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Ši teisė reiškia, kad teismui įstatymas suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Tokia teisė užtikrina galimybę priimti racionalų, pagrįstą, protingą bei pateisinantį tuos tikslus, dėl kurių ši diskrecijos teisė suteikta, sprendimą, parenkant nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių. Administratoriaus paskyrimo klausimu priimtas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir paremtas įstatymu, todėl teismo diskrecijos teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Nors teismas nėra suvaržytas teikiamais pasiūlymais skirti administratoriumi vieną ar kitą asmenį, tačiau, pasirinkdamas iš kelių siūlomų kandidatų, privalo išdėstyti argumentus, dėl kurių atmeta kitas pasiūlytas administratoriaus kandidatūras. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti sklandžią bankroto proceso eigą.
Apeliantė neginčija UAB „Admivita“ tinkamumo administruoti UAB „Otlit“ dėl šios bendrovės kvalifikacijos, patirties stokos, o tik nurodo, kad UAB „Admivita“ vykdydama UAB „Otlit“ bankroto procedūras gali būti šališka, nes ją pasiūlė tretysis asmuo AB SEB bankas, kuris palaiko gerus ryšius su UAB „Admivita“.
Tačiau byloje nėra jokių įrodymų dėl galimo UAB „Admivita“ šališkumo UAB „Otlit“ bankroto. Apeliantė teismui pateikia tik prielaidas, kuriomis teismas vadovautis negali, todėl šis apeliantės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, jog remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad AB SEB banko kreditorinis reikalavimas sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorinių reikalavimų sumos, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas išvengti ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių, atsižvelgė į didžiausio kreditoriaus pasiūlymą.
Nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog AB SEB bankas neturėjo teisės siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros, nes bankas nebuvo įvykdęs ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos pranešti įmonei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio antrąją dalį, pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą, be kitų ĮBĮ 5 straipsnyje nurodytų asmenų, gali ir kreditoriai. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartimi kreditorius AB SEB bankas įtrauktas į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus (b. l. 151), todėl jis turėjo teisę pasiūlyti bankroto įmonės administratoriaus kandidatūrą (ĮBĮ 11 str. 2 d.).
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria UAB „Otlit“ administratoriumi paskirta UAB „Admivita“ yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.