Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-769-290-2013

2013 m. lapkričio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistajam A. D., jo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, nukentėjusiajai B. M. D., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl 2013 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirta pagal BK 145 str. 1 d. – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d., subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ str. ir 75 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios B. M. D..

Nukentėjusiosios B. M. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistojo jai priteista 73,06 Lt (septyniasdešimt trys litai 6 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 5 000 Lt (penki tūkstančiai litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. už tai, kad 2012 m. gegužės 11 d. apie 19.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, išplūdo savo žmoną B. M. D. necenzūriniais žodžiais, grasino pastarąją nužudyti, sakydamas, kad „tau jau greitai nieko nebereikės, buto nei tau, nei tavo anūkams“, „pamatysi kas tau bus“, „ruoškis laidotuvėms“, „čia bus kraujo“ bei rodydamas, kad jo grasinimai realūs, vieną kartą alkūne sudavė nukentėjusiajai į krūtinę, dėl ko ji nugara trenkėsi į baro stalą, ir vieną kartą spyrė jai į kairę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu grasino B. M. D. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. už tai, kad 2012 m. gegužės 11 d., apie 19.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, vieną kartą alkūne sudavė savo žmonai B. M. D. į krūtinę, dėl ko ji nugara trenkėsi į baro stalą ir vieną kartą spyrė jai į kairę koją, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas krūtinėje, kairėje šlaunyje, dėl ko ji ilgai sirgo, tokiu būdu smurtaudamas padarė savo šeimos nariui – žmonai B. M. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Asmuo gali būti pripažintas kaltu ir nubaustas, tik įrodžius jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (ar nusikalstamų veikų) padarymo, t. y. visoje kaltinimo apimtyje. Tai reiškia, jog būtina įrodyti visas aplinkybes, kurios yra nurodytos kaltinamajame akte pateiktame kaltinime, visus nusikalstamos veikos sudėties požymius – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius – ir tų įrodymų turi būti pakankamai padaryti išvadai, jog asmuo yra kaltas ar nekaltas.

Įrodinėjant grasinimą nužudyti, išreikštą žodžiu, svarbu tiksliai nustatyti, kokiais žodžiais tas grasinimas pasireiškė ir kaip tie žodžiai paveikė nukentėjusį asmenį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu A. D., neigė, grasinęs B. M. D. fiziniu susidorojimu. Pati B. M. D. ikiteisminio tyrimo metu savo apklausose nurodė, jog A. D. sakęs, kad ji ruoštųsi laidotuvėms, kad ji neturės savo gyvenimo, nes jo berniukai žino, ką reikia padaryti ir kaip kalbėti teisme, ji pamatys, kas jai bus, čia bus kraujo, liepė negalvoti, kad jos dukrai ir anūkams bus labai gerai, jai jau greitai nieko nebereikės, nei buto, nei jai, nei jos anūkams, ji pamatys, kas jai bus. Teisminio nagrinėjimo metu B. M. D. nurodė, jog jis grasino jai žodžiais: „tavęs nebus“, „bus daug kraujo“. Sulyginus su kaltinimu, nuteistojo nuomone, matyti, jog teismas pilnai nepatikrino B. M. D. parodymų.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta B. M. D. nė vienu žodžiu neapibūdino, kaip ji suprato A. D., anot jos, pasakytus kaltinime išvardintus žodžius. Visa B. M. D. apklausa – jos gyvenimo kartu su kaltinamuoju aprašymas, nuoskaudos išliejimas, tačiau mažai konkrečių duomenų apie nagrinėjamą atvejį. Nuteistojo nuomone, todėl B. M. D. parodymai buvo nenuoseklūs, be to, bauginamas žmogus turėtų siekti atsiskyrimo nuo jį skriaudžiančio kito žmogaus, siekti ramybės, tačiau, nors ir turėdama realią galimybę apsigyventi atskirai (pvz. pardavus butą, pasidalinus gautus pinigus ir įsigijus atskirą gyvenamąją patalpą, ko iš esmės visą laiką santuokos nutraukimo byloje A. D. ir siekė), to net nebandė padaryti. Net ir darant prielaidą dėl išsakytų grasinimų, negalima neginčytinai teigti, jog buvo reali grėsmė, jog tai bus padaryta, ir būtent taip tuos žodžius suprato B. M. D.. Grėsmės nerealumo faktą patvirtina ir tai, kad po įvykusio konflikto A. D. nuėjo miegoti, o atvykę policijos pareigūnai jo į policijos įstaigą nevežė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių. jog jis sudavė B. M. D. alkūne į krūtinę vien tam, kad parodytų, jog jo grasinimai yra realūs.

Nors teismas vadovavosi ir liudytojos R. P. parodymais, tačiau apklausos metu ji nieko negalėjo pasakyti apie 2012-05-11 įvykį, tik patvirtino faktą, jog jos motina, nukentėjusioji B. M. D., dažnai skųsdavosi dėl tariamai vartojamo jos atžvilgiu smurto.

Teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai, kurie 2012-05-11 atvyko pagal iškvietimą, nurodė, jog, jiems atvykus, B. M. D. pareiškimo nerašė, apie grasinimus nieko nesakė.

Iš nukentėjusiosios B. M. D. pareiškimo matyti, jog į policijos įstaigą dėl 2012-05-11 įvykio ji kreipėsi tik 2012-06-01, t. y. praėjus beveik 3 savaitėms po įvykio, tada, kai buvo pradėtas atlikinėti medicininis jos tyrimas. Iš VTMT prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad 2012-05-14, t.y. praėjus 3 dienoms po įvykio, nurodydama, jog girtas vyras jai sumušė kairę krūtinės ląstos pusę ir kairę šlaunį. Sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada, nėra neabejotina, nes kyla klausimas, ar dėl dviejų kraujosruvų gali būti nesunkiai sutrikdoma sveikata.

Teismas turi nuosprendį grįsti tik teisme patikrintais kaltinančiais ar teisinančiais duomenimis (LR BPK 20 str., LR BPK 301 str. 1 d.), ir, kadangi šie duomenys pilna kaltinimo apimtimi nebuvo patikrinti, negalima jais remtis kaip pakankamais ir patikimais.

Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paraleliai vyko santuokos nutraukimo procesas, ginčas dėl turto padalijimo, todėl tokioje privačioje byloje, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymus jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios, jos atstovės ir prokurorės prašymus nuteistojo apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo A. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. numato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismo patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog teismas, pripažindamas A. D. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 145 str. 1 d., įstatymo reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus bei teisingai juo įvertino.

Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka su teismo išvada, jog A. D. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų yra visiškai įrodyta. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiosios, liudytojų R. P., V. Z., E. S., iš dalies paties nuteistojo A. D. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde ir siekia savo kaltę menkinti, ginčydamas ją tariamai nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais ar savo neatsargumu, tačiau faktiniais bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad 2012-05-11 A. D., išplūdo savo žmoną B. M. D. necenzūriniais žodžiais, grasino pastarąją nužudyti, sakydamas, kad „tau jau greitai nieko nebereikės, buto nei tau, nei tavo anūkams“, „pamatysi kas tau bus“, „ruoškis laidotuvėms“, „čia bus kraujo“ bei rodydamas, kad jo grasinimai realūs, vieną kartą alkūne sudavė nukentėjusiajai į krūtinę, dėl ko ji nugara trenkėsi į baro stalą, ir vieną kartą spyrė jai į kairę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, grasino B. M. D. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, tuo sudarydamas sąlygas nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei vieną kartą alkūne suduodamas jai į krūtinę, dėl ko ji nugara trenkėsi į baro stalą ir vieną kartą spirdamas jai į kairę koją, tuo padarė jai poodines kraujosruvas krūtinėje, kairėje šlaunyje, dėl ko ji ilgai sirgo, tokiu būdu B. M. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. B. M. D. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo patikrinti ne tik apklausiant nukentėjusiąją, bet ir ištiriant jos pateiktus pareiškimus Dainavos policijos komisariatui (T1, b. l. 3, 5, 6). Šių duomenų visuma ir leido teismui visapusiškai įvertinti nukentėjusiosios M. B. D. parodymus, kurie tinkamai aptarti priimtame nuosprendyje. Tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji žodis žodin neatkartojo savo paaiškinimų, negali būti vertinama, kaip jos parodymų nenuoseklumas. Akivaizdu, kad nuo įvykio dienos iki nukentėjusiosios apklausos teisiamojo posėdžio metu praėjo daugiau nei metai, todėl visiškai tiksliai atsiminti prieš metus pasakytus konkrečius žodžius, nėra įmanoma.

Teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje įvertinti nukentėjusiosios parodymai bei paaiškinimai suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. D. išsakyti žodžiai bei veiksmai sudarė realią grėsmę nukentėjusiajai, o tai, kad po įvykusio konflikto nuteistasis nuėjo miegoti, o atvykę policijos pareigūnai jo į policijos įstaigą nevežė, aplinkybių buvus konfliktą ir smurto panaudojimo nepaneigia.

Atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus bei teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje patvirtinta, kad B. M. D. konstatuota poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairėje šlaunyje kurie padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2012 m. gegužės 11 d., matyti, jog sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl krūtinės ląstos sumušimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui, Ir nors nuteistasis savo skunde nurodė, kad nukentėjusioji B. M. D. į policijos įstaigą dėl 2012-05-11 įvykio kreipėsi tik 2012-06-01, t. y. praėjus beveik 3 savaitėms po įvykio, tada, kai buvo pradėtas atlikinėti medicininis jos tyrimas, tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog iš VTMT prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1394/12(02) matyti, kad 2012-05-14, t.y. praėjus 3 dienoms po įvykio, nurodydama, jog girtas vyras jai sumušė kairę krūtinės ląstos pusę ir kairę šlaunį, nukentėjusioji kreipėsi į Dainavos polikliniką, o teismo medicinos specialistė, pateikdama išvadą, rėmėsi ir paminėtos medicininės įstaigos turimais duomenimis, t. y. iš VĮ Kauno Dainavos poliklinikos gautomis nukentėjusiosios asmens sveikatos istorijos 2 kortelėmis, todėl, atsižvelgiant į atlikto medicininio tyrimo išsamumą, teismui abejonių dėl atliktos teismo medicinos specialisto ekspertizės ir nustatyto sužalojimo laipsnio, įvertinto kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, jokių abejonių nekyla.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. D. jau 2008 metais buvo nuteistas už nusikalstamą veiką padarytą savo sutuoktinės M. B. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., t. y. nukentėjusiajai jau buvo grasinęs nužudyti, panaudodamas automatinį dujinį-garsinį pistoletą, nurodydamas, kad ginklas yra tikras, todėl ir nagrinėjamu atveju, kuomet sutuoktinės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, nukentėjusioji pilnai suvokė jai reiškiamų, išsakomų grasinimų realumą ir tai vertinti paraleliai, kaip tai prašo nuteistasis, su vykusiu santuokos nutraukimo procesu, ginču dėl turto padalijimo, esant aptartoms aplinkybėms, atsižvelgiant į nukentėjusiosios ilgai, ne pirmą kartą patiriamą sutuoktinio smurtą yra ne tik neadekvatu, bet ir neįtikinama, jog šio konflikto metu nebuvo grasinama ir smurtas šiuo atveju nebuvo panaudotas.

Apelianto skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apie jo padarytas veikas, vertinami tik kaip nuteistojo gynybinė pozicija, kuria jis nuosekliai siekė švelninti savo teisinę padėtį.

Atsižvelgiant į visas šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė visus bylos duomenis, tinkamai, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas dėl A. D. kaltės.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. D., atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, į nusikalstamos veikos pasekmes, todėl, kolegijos nuomone, paskirta laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą bei taikant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, padės sulaikyti A. D. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.