- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-444-350-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 5 d. nutarties K. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartimi netenkino K. D. skundo ir 2009 m. lapkričio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) l. e. vyriausiojo specialisto pareigas komisaro inspektoriaus nutarimą (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 300 (trijų šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. D. savo kaltę 2009 m. lapkričio 8 d., 11 val. 27 min., Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavus automobilį ir įvažiavus į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 173 ir 175 punktų reikalavimus, pripažino, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Teismas nurodė, kad skirti K. D. švelnesnę administracinę nuobaudą, ko jis prašė skunde pirmosios instancijos teismui, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra pagrindo. Pažymėjo, kad Institucija, paskyrusi nuobaudą, tinkamai įvertino K. D. asmenybę, jo turtinę, šeiminę padėtį, pažeidimo pobūdį ir paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Taip pat pridūrė, kad Institucija nustatė K. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatė. Tuo tarpu to, kad K. D. reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes jo darbo pobūdis yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, išskirtine aplinkybe pagal ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas nepripažino. Kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti šį straipsnį, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose bylose, pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė. Teismas nesutiko su K. D. nurodyta aplinkybe, jog jis teisės pažeidimą padarė atsitiktinai, o tuo metu, kai jis pradėjo važiuoti užsidegė raudonas šviesoforo signalas, nes, kaip matyti iš byloje esančios filmuotos medžiagos, geležinkelio pervažoje draudžiamas šviesoforo signalas užsidegė 11 val. 27 min. 13 sek., o K. D. vairuotas automobilis prie geležinkelio pervažos privažiavo ir sustojo, o po to pradėjo važiuoti 11 val. 27 min. 53 sek., t. y. praėjus 40 sekundžių nuo draudžiamo šviesoforo signalo įsijungimo pradžios, todėl K. D. važiuodamas prie geležinkelio pervažos turėjo matyti degantį draudžiamą šviesoforo signalą ir važiuodamas per geležinkelio pervažą suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį bei norėjo taip veikti, tai yra jis teisės pažeidimą padarė tiesiogine tyčia.
II.
K. D., nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 30 – 31), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį ir Nutarimą panaikinti bei skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame nurodo, jog yra nubaustas per griežtai. Pažymi, kad atvažiavęs prie geležinkelio pervažos sustojo prie „STOP“ ženklo, tuomet pažiūrėjęs ir įsitikinęs, kad neatvažiuoja traukinys, pradėjo važiuoti. Teigia, jog iš byloje esančios filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kad jis tiesiog laiku nepamatė, kada užsidegė šviesoforo signalas, ir, galvodamas, kad jis dar nedega, pradėjo važiuoti į geležinkelio pervažą. Nurodo, jog jis buvo įsitikinęs, kad jam pradėjus įvažiuoti į sankryžą, pradėjo mirksėti šviesoforo signalas, o įvažiavus į pervažą, neliko jokios kitos išeities, kaip ją pervažiuoti. Pripažįsta, jog į pervažą įvažiavo dėl neatidumo, tačiau be tiesioginės tyčios. Mano, jog dėl to jam netikslinga skirti tokią griežtą nuobaudą, kaip vairuotojo teisių atėmimą. Pažymi, jog jau 19 metų dirba (duomenys neskelbtini) miesto ir apylinkės seniūnijos seniūnu, kurioje be (duomenys neskelbtini) miesto yra dar 28 kaimai, ir jam kiekvieną dieną tenka važiuoti ir bendrauti su visuomene ir gyventojais. Priduria, kad dėl finansinių priežasčių samdyti vairuotojo seniūnija neturi lėšų. Taip pat pažymi, kad automobilį vairuoja nuo 1967 metų, dešimt metų nėra padaręs jokių pažeidimų ir neturi jokių nuobaudų. Pabrėžia, jog ateityje pažeidimų nedarys, yra teigiamai charakterizuojamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į K. D. skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodo, kad apygardos teismas visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėjo K. D. skundą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
K. D. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje, kuriame inter alia įtvirtinta, jog įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui užtraukia vairuotojams baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių. K. D. savo kaltę dėl pažeidimo padarymo pripažįsta, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl jo kaltės padarius minėtą pažeidimą, tačiau apeliantas mano, kad buvo nubaustas per griežtai.
Nagrinėjant paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo klausimą pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri buvo padaryta įvertinus nuosekliai formuojamą teismų praktiką, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (teigiama charakteristika, automobilio reikalingumas apelianto darbui, ilgas vairavimo stažas, nuobaudų neturėjimas) išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (žr., „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis“ Nr. 3 (13), 2007 m., p. 355). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį darbiniais tikslais, todėl tai, kad K. D. automobilis reikalingas, norint tinkamai eiti seniūno pareigas, nėra laikytina išskirtine. Pridurtina, jog prielaidų švelninti jam paskirtiną nuobaudą taip pat nesudaro ir ta aplinkybė, kad K. D. jam inkriminuojamą pažeidimą padarė dėl neatidumo, ką jis nurodo savo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios K. D. vardijamos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos nuobaudą individualizuojant sankcijos ribose.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad K. D. skirta ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
K. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.