Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

parengiamajame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei E. T., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, bei pagal atsakovės E. T. priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei E. T., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, bei pagal atsakovės E. T. priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Teisinės taikos atkūrimas tarp ginčo šalių yra vienas pagrindinių civilinio proceso tikslų, todėl įstatymas suteikia šalims teisę užbaigti bylą taikos sutartimi, o teismą įpareigoja visais atvejais imtis priemonių šalims sutaikyti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 2 straipsnis). Aiškindamas taikos sutarties sampratą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys - 2010 m. kovo 15 d. nutartis Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. nutartis Nr. 3K-3-354/2008, kt.).

Šiuo atveju šalys ginčą išsprendė taikiai, pretenzijų neliko, šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, todėl šalių prašymas dėl bylos užbaigimo taikiai ir taikos sutarties patvirtinimo tenkinamas, o civilinė byla Nr. e2-8324-950/2021 nutraukiama (CPK 2 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šalių pateiktos taikos sutarties tekstas įtraukiamas į teismo nutarties rezoliucinę dalį su redakciniais taisymais, kurie nekeičia šalių susitartų sąlygų teisinės reikšmės.

Šalims sudarius taikos sutartį, ieškovui grąžinama 75 procentai jo sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Paduodant ieškinį, ieškovas 2021 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymu už pareikštus materialinius reikalavimus sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 75,00 Eur žyminį mokestį. Šiuo atveju, šalims sudarius taikos sutartį, ieškovui grąžinama 56,25 Eur (75,00 Eur × 75 proc. = 56,25 Eur) žyminio mokesčio dalis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 87 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, 140 straipsnio 4 dalis).

Paduodant priešieškinį, atsakovė žyminio mokesčio nemokėjo (2021 m. gegužės 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu). Todėl patvirtinus byloje taikos sutartį, iš atsakovės valstybei priteistina 25 proc. mokėtino žyminio mokesčio, t.y. 18,75 Eur ((100 × 75 proc. × 25 proc. = 18,75) (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Šalys taikos sutartyje (5 punkte) susitarė, kad kiekvienos iš šalių civilinėje byloje turėtos atstovavimo išlaidos ir kitos išlaidos nekompensuojamos ir lieka jas patyrusiai šaliai.

Teismas pažymi, kad atsakovei buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir dėl šių išlaidų šalys negali spręsti pačios, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą, taip pat priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Byloje pateikta 2021 m. rugpjūčio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuri liudija, kad byloje susidarė 378,00 Eur išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Taikos sutartimi buvo išspręstas šalių ginčas, taikus susitarimas priimtas abiem šalims padarius tam tikras nuolaidas, todėl toks šalių elgesys, kuomet jos derėjosi, gera valia išsprendė kilusį ginčą ir sudarė taikos sutartį, taip nedidindamos bylinėjimosi išlaidų sumos, siekdamos greito ir ekonomiško civilinės bylos išnagrinėjimo, laikytinas sąžiningu ir tinkamu. Atsižvelgiant į nurodytą šalių elgesį, pasiekto taikaus susitarimo sąlygas, paties ginčo pobūdį ir mąstą, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra priteistinos (CPK 3 straipsnio 1 dalis ir 7 dalis, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 99 straipsnis, 185 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai iš šalių, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Įsiteisėjus teismo patvirtintai šalių pateiktai taikos sutarčiai, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi ir 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.983 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi ir 4 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti ieškovo R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje nustatyta nepilnamečio vaiko R. T., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta, nustatant, kad nepilnamečio vaiko R. T., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta toliau nustatoma su jo tėvu R. T..

2. Šalys susitaria pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje numatytas išlaikymo teikimas R. T. nustatant, kad iš E. T. nepilnamečio vaiko R. T., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisiama po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis piniginėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos. Sprendimo dalis, kurioje numatyta, kad R. T. teikia išlaikymą sūnui R. T. po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis piniginėmis išmokomis, panaikinama.

3. Šalys susitaria pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje numatytas nepilnamečių vaikų ir E. T. bendravimas, nustatant tokią atsakovės E. T. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:

3.1. R. T. ir T. T. bendrauja su mama E. T. kiekvieną metų nelyginės savaitės savaitgalį, vaikus paimant penktadienį 19.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. E. T. įsipareigoja, kad bendraujant su vaikais, bus atliktos visos ugdymo įstaigos užduotos užduotys ir namų darbai.

3.2. R. T. ir T. T. pageidavimu vaikai bendrauja su mama E. T. bet kurią darbo dieną, atsižvelgiant į vaikų įprastą dienotvarkę ir užimtumą užklasinėse veiklose. Apie bendravimo laiką E. T. informuoja R. T. likus ne mažiau kaip 24 val. iki susitikimo SMS pranešimu. Tokiu atveju, t.y. suderinus vaikų susitikimą su mama iš anksto, vaikai pasiimami iš jų buvimo vietos ir grąžinami į jų gyvenamą vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.

3.3. Pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną - sūnūs praleidžia kartu su E. T., vaikus paimant sekmadienį 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną - sūnūs praleidžia kartu su tėvu R. T..

3.4. Lyginiais metais metines šventes - pirmą Šv. Kalėdų ir pirmą Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia kartu su motina, antrąją su tėvu, o nelyginiais metais - pirmą Šv. Kalėdų ir pirmą Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia kartu su tėvu, antrąją su motina. Motina vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos šventės pirmą dieną 10.00 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.; Naujų metų lyginius metus sutinka su tėvu, nelyginius metus su motina. Motina vaikus pasiima iš jų buvimo vietos gruodžio 31 d. 19.00 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.00 val.

3.5. R. T. ir T. T. atsižvelgiant į vaikų norą, esant jų sutikimui, praleidžia su mama mokyklines rudens atostogas. Vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos atostogų pirmą dieną 10.00 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą atostogų paskutinę dieną iki 18.00 val.

3.6. R. T. ir T. T. atsižvelgiant į vaikų norą, esant jų sutikimui, praleidžia su motina pusę žiemos atostogų laiko. Vaikus mama pasiima pirmą atostogų dieną 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą praėjus pusei atostogų laiko iki 18.00 val.

3.7. R. T. ir T. T. atsižvelgiant į vaikų norą praleidžia su mama pusę vasaros atostogų laiko: su mama vaikai bendraus kas savaitę, t.y. vieną savaitę praleis su mama, o kitą savaitę praleis su tėvu. Vaikų mama įsipareigoja raštu (el. paštu ar SMS žinute) ne vėliau kaip likus 2 mėn. iki vasaros atostogų, suderinti atostogų laiką su vaikų tėvu, nurodant pageidaujamas atostogų savaites, atsižvelgiant į vaikų norą, esant jų sutikimui, ir užimtumą užklasinėje veikloje (stovyklos, varžybos, kelionės ir pan.). Šalys susitaria, kad pirmąją atostogų savaitės dieną vaikų motina įsipareigoja pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos 10.00 val. ryte ir septintą dieną vaikus grąžinti į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 val.

3.8. Šalys privalo viena kitą nedelsiant informuoti apie nustatyto bendravimo laiko pasikeitimą, taip pat apie planuojamas vaikų išvykas į užsienį, jeigu jos sutampa su kito iš tėvų bendravimo tvarkoje numatytu laiku.

3.9. Susirgus vaikui (įvykus traumai ar kitaip sutrikus sveikatai) apie vaiko sveikatos sutrikdymą R. T. ir E. T. informuoja vienas kitą SMS žinute per protingą terminą.

3.10. Vaikai R. T. ir T. T. bendrauja su motina atsižvelgiant į jų nuomonę ir interesus, esant jų sutikimui, o vaikų suplanuotų atostogų į užsienį metu, bendravimo tvarka aukščiau išdėstytuose punktuose netaikoma.

3.11. E. T. įsipareigoja užtikrinti, kad buvimo pas ją metu vaikai atliks visas ugdymo įstaigos užduotis ir namų darbus, kurie turi būti parengti dienai, einančiai po vaikų buvimo pas E. T. dienos.

4. Šalys susitaria pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje numatyta, kad vaikų ugdymo įstaigas Kauno mieste parenka ir keičia E. T. savo nuožiūra. Apie jų parinkimą ir pakeitimą informuoja R. T. raštu (SMS pranešimu, elektroniniu laišku ar pan.) per 1 dieną. Šalys vaikų gydymo įstaigas parenka ir keičia bendru sutarimu nustatant, kad Vaikų ugdymo įstaigas ir gydymo įstaigas parenka ir keičia R. T. savo nuožiūra. Apie jų parinkimą ir pakeitimą informuoja E. T. raštu (SMS pranešimu, elektroniniu laišku ar pan.).

5. Šalys susitaria, kad kiekvienos iš šalių civilinėje byloje turėtos atstovavimo išlaidos ir kitos išlaidos nekompensuojamos ir lieka jas patyrusiai šaliai. Ieškovas R. T. neapmoka Valstybės turėtų išlaidų atsakovės E. T. advokato pagalbai apmokėti.

6. Šalys susitaria, kad teismo turėtas dokumentų siuntimo išlaidas (jeigu tokių bus) padengia šalys lygiomis dalimis.

7. Ši Sutartis įsigalioja, įsigaliojus Kauno apylinkės teismo nutarčiai dėl šios taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo.

8. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo, ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo tvarka bei pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalyje, bei prašo teismo patvirtinti taikos sutartį bei civilinę bylą Nr. e2- 8324-950/2021 nutraukti.

9. Ši taikos sutartis sudaryta trimis vienodos juridinės galios egzemplioriais, po vieną egzempliorių kiekvienai šaliai ir vieną - pateikti Kauno apylinkės teismui.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-8324-950/2021.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 18,75 Eur (aštuoniolikos eurų ir 75 ct.) žyminio mokesčio dalį. Išaiškinti atsakovei, kad žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi ir 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos apskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.