- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- e2-661-820/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12268-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- L. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos patikslintą ieškinį atsakovei L. J. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės PSDF biudžetui padarytą 309,66 EUR žalą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad ieškovas gavo tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Valstybinė ligonių kasa gavo iš Kipro kompetentingos institucijos sąskaitas, patvirtinančias, kad atsakovei Kipre buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl jos buvo apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Lietuvoje išduotos Europos sveikatos draudimo kortelės Kipro sveikatos priežiūros įstaigai. Už atsakovei suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nes atsakovė nepranešė apie draustumo statuso pasikeitimą kortelę išdavusiai teritorinei ligonių kasai. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala – 309,66 EUR. Atsakovė ieškovo patirtų išlaidų neatlygino. Dėl šių faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas ieškinys laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovei pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliktas 2020 m. sausio 18 d. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2020 m. vasario 19 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovė nepateikė atsiliepimų į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovei laikotarpiu 2017 m. lapkričio 8 d. – 2017 m. lapkričio 27 d. Kipre buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Už atsakovei suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovė buvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu tik 2017 m. lapkričio 23 – 27 dienomis. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, LR Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (LR Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (LR Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių ryšių skyrius, vadovaudamasis Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1K-327 patvirtintu Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu Europos Sąjungos šalyse gautų išmokų natūra kompensavimo tvarkos aprašu, patikrino, ar atsakovė sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu buvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu ir turėjo Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK). Asmuo, kuriam išduota ESDK, pasikeitus draustumo statusui apie tai privalo informuoti teritorinę ligonių kasą, tačiau atsakovė to nepadarė. Atsakovė, nevykdydama jai įstatymo nustatytos pareigos praneši apie draustumo statuso pasikeitimą, nebūdama apdrausta ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų dėl jai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė PSDF biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais– ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovui dėl neteisėto pasinaudojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 309,66 EUR žalos atlyginimo (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).
Taip pat ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (309,66 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinį, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas patenkino ieškinį visiškai, todėl valstybei iš atsakovės priteistina 15 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo, sudaro 12,84 EUR, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patenkinti ieškinį.
Priteisti atsakovės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (į. k. 188783796) 309,66 EUR (tris šimtus devynis eurus ir 66 euro centus) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 309,66 EUR (trijų šimtų devynių eurų ir 66 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 27,84 EUR (dvidešimt septynis eurus ir 84 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB Lietuvos skyriuje LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.