- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-177-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57565-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- H. N., J. A., R. N.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė, Vitalija Smolenskinė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Remeikos ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo H. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskiriant subendrintą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, taikant BK 65 straipsnio nuostatas, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams ir 16 MGL (602 eurų) dydžio bauda.
Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, nuspręsta panaikinti.
Civilinis ieškinys tenkinti visiškai ir Z. G. iš H. N., J. A. ir R. N. priteista solidariai 600 eurų žalos atlyginimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistos J. A., R. N., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. H. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule, savo ir bendrininkų naudai, įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrai su J. A., R. N. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2017 m. lapkričio 4 d. nenustatytiems bendrininkams, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paskambinus iš mobilaus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) Z. G. ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, tokiu būdu bendrininkui suklaidinus nukentėjusiąją ir apgaule įtikinus ją perduoti turtą, apie 16.15 val., vykdydamas nenustatyto bendrininko nurodymus jis atvyko pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiajai Z. G. prisistatė pareigūnu, tariamai patikrinsiančiu jos pinigus bei banko kortelę, taip iš apgaulės įtakojamos nukentėjusiosios gavo 250 eurų, 130 dolerių, 220 svarų sterlingų, kurių dalį, 241 eurus, tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini), jis veikdamas bendrai su J. A. pagal gautus nurodymus, pervedė į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 150 eurų pasiliko sau, o kitą dalį, tai yra 211 eurų, tą pačią dieną prie prekybos centro ,,Akropolis“, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė bendrininkei R. N., taip apgaule bendrininkų ir savo naudai įgijo svetimą, bendros 602 eurų vertės Z. G. priklausantį turtą.
2. Be to, H. N. nuteistas ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai įgijo, laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2017 m. lapkričio 4 d., apie 15.00 val., nenustatytam bendrininkui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, paskambinus Z. G. į jos namų telefoną iš mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), bei melagingai prisistačius policijos pareigūnu, tokiu būdu bendrininkui suklaidinus nukentėjusiąją bei apgaule išviliojus ir neteisėtai įgijus jos akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės PIN kodą, apie 16.15 val., vykdydamas nenustatyto bendrininko nurodymus jis atvyko pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiajai Z. G. prisistatė pareigūnu tariamai patikrinsiančiu jos pinigus bei banko kortelę, taip apgaule išviliojo ir neteisėtai įgijo Z. G. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo kortelę, šią kortelę bei iš bendrininko gautą šios kortelės PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti jis laikė su savimi iki 2017 m. lapkričio 4 d., kai apie 18.00 val., šią kortelę sulaužė ir išmetė (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijo, laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
3. Be to, H. N. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. lapkričio 4 d. neteisėtai užvaldęs Z. G. akcinės bendrovės ,,Swedbank“ banko kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, juos panaudojo 2017 m. lapkričio 4 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame akcinės bendrovės ,,Swedbank“ bankomate, įvesdamas šios kortelės PIN kodą, taip neteisėtai inicijuodamas finansinę operaciją, tačiau pinigų iš kortelės neišgrynindamas, kadangi sąskaita jau buvo užblokuota nukentėjusiosios prašymu.
4. Kauno apylinkės teismas, priimdamas H. N. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kaltinamajam skyrė nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis H. N. apeliaciniame skunde prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikant BK 75 straipsnio ir 64¹ straipsnio nuostatas.
4.1. Skunde nurodo, kad pilnai prisipažino, sutiko su pagreitinto proceso tvarka, nuoširdžiai gailėjosi. Stovėjo darbo biržoje, augino sūnų, tačiau jam nebuvo taikytas BK 64¹ straipsnis ar 75 straipsnis.
4.2. Skunde pažymi, jog augina dar du ne savo vaikus, yra dar gana jauno amžiaus. Pripažįsta, kad blogai pasielgė, padarydamas nusikaltimą ir vertina tai labai blogai. Buvo jaunas ir kvailas, ateityje pažada dirbti ir, kad tai daugiau nebepasikartos.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis H. N. ir jo gynėja advokatė Vitalija Smolenskienė palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
1. Nuteistojo H. N. apeliacinis skundas atmetamas.
2. Nuteistasis dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, prašo ją švelninti ir taikyti 64¹ straipsnio ir 75 straipsnio nuostatas, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
3. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo atžvilgiu pritaikyti tinkamai.
6.1. Pagal BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
6.2. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam H. N. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti tyčiniai apysunkiai savanaudiški nusikaltimai bendrininkų grupėje. Atsižvelgė į kaltininko asmenybę – kad jis, būdamas pakankamai jauno amžiaus, teisiamas jau ne pirmą kartą, visi ankstesni nusikaltimai turtinio pobūdžio, nusikalto būdamas recidyvistu. Teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visos šios aukščiau aptartos aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad nusikaltimus H. N. padarė ne atsitiktinai, kad tai yra sistemingas jo elgesys, kad jis yra linkęs nusikalsti, nerodantis noro pasitaisyti, pavojingas visuomenei asmuo, ir jo neizoliavus nuo visuomenės ir neskyrus realaus laisvės atėmimo, bausmės tikslų pasiekti nebus įmanoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti H. N. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
2. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog teismas skyrė jam per griežtą bausmę, neatsižvelgęs į tai, jog kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų jis pilnai prisipažino ir gailisi, jog nusikaltimus vykdė dėl sunkios materialinės padėties, atmestini kaip nepagrįsti.
7.1. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis H. N. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Pažymėtina, jog nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo užbaigtos, nuteistasis jas padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu. Jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymą, nenustatyta. H. N. veiksmai darant nusikalstamas veikas nebuvo mažareikšmiai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste.
3. Atmestinas ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog skundžiamu nuosprendžiu jam skiriant bausmę, turėjo būti pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
8.1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Pabrėžtina, BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima bylą išnagrinėti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018).
8.2. Nors nuteistojo įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu jam turėjo būti pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme ši byla nebuvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nagrinėjamu atveju sutrumpintas įrodymų tyrimas net ir negalėjo būti atliktas, nes tai būtų prieštaravę įstatymo reikalavimams. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme net nebuvo svarstomas klausimas dėl galimybės bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tokio klausimo nekėlė nei prokuroras, nei nuteistieji ar jų gynėjai. Taigi, byla turėjo būti išnagrinėta ir šiuo atveju buvo išnagrinėta ne taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bet bendra tvarka, todėl taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas H. N. atžvilgiu ir tuo pagrindu 1/3 mažinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo, tokio pagrindo nemato ir apeliacinės instancijos teismas.
9. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šių nuostatų taikymui pagrindų nėra.
9.1. Pažymėtina, jog pagal BK 75 straipsnio redakciją yra numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, nes spendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo ir konkretaus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo, visada turi būti prieita prie motyvuotos išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgus į reikšmingas šio instituto taikymo aplinkybes, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, kuriuo pirmosios instancijos teismas H. N. skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikant bausmės vykdymo atidėjimą, apelianto nubaudimas gali paneigti baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, formuoti nebaudžiamumo nuotaiką, nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
9.2. Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė H. N. buvo paskirta nenustačius pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis H. N. daug kartų teistas, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, neišnykus teistumui, kas, kaip jau minėta, apylinkės teismo buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kurios formuoja nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo veiksmų neteisėtumą ir teigiamų išvadų nedarymą, sistemingą nusikalstamų veikų darymą, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai šiuo aspektu yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei vertinami kaip siekis išvengti kilusių kriminalinių pasekmių, užtraukiančių apelianto laisvės suvaržymą.
10. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo H. N. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu
nutaria:
nuteistojo H. N. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.