Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Big City“ ir atsakovo IĮ „Reklamos injekcija“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Big City“ ieškinį atsakovui IĮ „Reklamos injekcija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo IĮ „Sava reklama“, ir atsakovo priešieškinį dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Teismas nepagrįstai atmetė tikimybę, kad per 2 savaites galėjo atsirasti visos reklaminės plėveles trūkumai. Visų pirma, 2 savaitės yra pakankamas laiko tarpas trūkumams atsirasti, o visų antra, teismas neatsižvelgė į ieškovo dublike išdėstytą poziciją, kodėl ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą ir dėl kokių priežasčių defektaciniai aktai nesutampa. Tokia situacija susiklostė todėl, kad po teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos paaiškėjo, kad vis tik buvo sugadinta ne 49 kv. m. reklaminės plėvelės, o 240 kv. m., t.y. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo dieną ieškovas nebuvo pastebėjęs, kad iš tiesų yra sugadinta 240 kv. m. reklaminės plėvelės, šį faktą ieškovas aptiko vėliau, jau po teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos, todėl paaiškėjus naujoms aplinkybėms ieškovas surašė naują defektacijos aktą, nurodydamas didesnę pinigų sumą, reikalingą pašalinti atsakovo atliktų darbų trūkumus. Ieškovas teismui pateikė nuotraukas, įrodančias, kad iš tiesų sugadinta ne 49 kv. m., o 240 kv. m. reklaminės plėveles, todėl nėra pagrindo abejoti, kad reklaminės plėvelės sugadinta mažiau, nei nurodo ieškovas.

Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovas nė karto nekvietė atsakovo apžiūrėti atsiradusius trūkumus. Priešingai, ieškovas 2010 m. lapkričio 26 d. ir 2011 m. balandžio 13 d. atsakovui pateikė 2 pretenzijas, kuriose nurodė, kad jog atsakovo atlikti darbai yra nekokybiški ir suteikė jam 5 dienų terminą trūkumams pašalinti, tačiau atsakovas į minėtas pretenzijas nesureagavo, trūkumų neapžiūrėjo bei jų neištaisė.

Teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad nesurašius abipusio darbų priėmimo - perdavimo akto, ieškovas netenka teisės remtis trūkumų faktu. Ieškovas į atsakovą dėl nekokybiškai atliktų reklaminės plėvelės klijavimo darbų kreipėsi jau po darbų priėmimo fakto, o ne priimdamas atlikus darbus. Ieškovas iš atsakovo priėmė darbus dar iki pirmosios pretenzijos pateikimo dienos. Ieškovas nurodė, jog defektai atsirado garantiniu laikotarpiu, t.y. atsakovo suteiktos 5 m. garantijos metu, o ne darbų priėmimo - perdavimo metu. Ieškovas net nesistengė remtis trūkumų faktu kaip kad nurodo teismas. Trūkumams paaiškėjus per garantinį terminą, vykdytojas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Taigi ieškovas pasinaudojo sutartinės garantijos teikiamais privalumais ir kreipėsi į atsakovą su reikalavimu pašalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius atliktų darbų defektus.

Teismas teiginys, kad ieškovas su atsakovu nebendradarbiavo, neatitinka tikrovės. Priešingai, ieškovas 2010 m. lapkričio 26 d. ir 2011 m. balandžio 13 d. atsakovui pateikė 2 pretenzijas, kuriose nurodė, kad atsakovo atlikti darbai yra nekokybiški ir suteikė jam 5 dienų terminą trūkumams pašalinti. Ieškovas stengėsi šią situaciją išspręsti taikiai ir racionaliai, tačiau atsakovas į ieškovo siūlymus nereagavo, todėl atsakovui neliko nieko kito kaip tik kreiptis į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo defektų šalinimo darbų išlaidas avansu.

Teismas yra visiškai neteisus teigdamas, kad nėra jokio pagrindo iš atsakovo priteisti didesnę sumą, nes tai prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi reali ieškovo patirta ar galimai ateityje atsirasianti žala neįrodyta. Priešingai, teismo atsisakymas priteisti iš atsakovo didesnę sumą prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi paaiškėjus naujoms aplinkybėms (paaiškėjo, kad trūkumų yra daugiau nei buvo pastebėta pirmojo defektacijos akto surašymo metu), ieškovas praranda teisę į nuostolių atlyginimą. Be to, ieškovas pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas nekokybiškai atliko reklaminės plėveles klijavimo darbus bei pateikė visus įrodymus, patvirtinančius būsimas jo išlaidas, kurios bus patiriamos šalinant atsakovo atliktų darbų trūkumus, vadinamas nuostoliais, kurių atlyginimą avansu numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.61 str. 1 d.

Apeliacinį skundą grindė argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu (CPK 185 str.), ir dėl to neteisėtai bei nepagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio.

Skundžiama sprendimo dalimi teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį nurodydamas, kad atsakovas yra galimai atsakingas dėl galimai nekokybiškai atliktų darbų. Nors teismas pažymėjo, kad reikiamų dokumentų (reklaminės plėvelės įsigijimą patvirtinančių dokumentų) nepateikė būtent ieškovas, kas apsunkino galimybę atsakovui įrodinėti trūkumų susidarymo priežastis (II tomas, b.l. 11,17,18), tačiau esant tokiai situacijai byloje nepagrįstai nurodė, kad abi šalys - ieškovas ir atsakovas po lygiai yra atsakingos už susidariusią padėtį, t.y. ieškovas dėl panaudotos klijavimui galimai nekokybiškos plėvelės, o atsakovas dėl galimai nekokybiškai atliktų darbų. Konstatuotina, kad teismas nenustatė atsakovo kaltės dėl galimai nekokybiškai atliktų darbų, todėl privalėjo tenkinti priešieškinį ir priteisti skolą už suteiktas paslaugas bei palūkanas iš ieškovo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai pripažino atsakovą atsakingu už tai, kad ieškovas ir trečiasis asmuo vengė teismui pateikti reklaminės plėvelės įsigijimą ir kokybę patvirtinančius dokumentus, nors pats atsakovas šių dokumentų niekada neturėjo (medžiagų įsigijimas niekada nebuvo derintas su atsakovu), todėl raštu prašė pateikti tokius dokumentus ir proceso šalių, ir teismo. Atsakovas, įvykdęs visus sutartinius įsipareigojimus, 2010 m. spalio 06 d. išrašė ir pateikė ieškovui sąskaitą-faktūrą 9100 Lt sumai už atliktus klijavimo darbus Vilkyškių pieninėje. Sąskaitoje buvo nurodytas ir jos apmokėjimo terminas - 2010-10-06. Nepaisant to ieškovas vengė atsiskaityti su atsakovu, ir apmokėjo laikotarpiu iki 2010-11-19 tik 5100 Lt bei liko skolingas 4000 Lt. Nėra pagrindo teigti, kad darbai nebuvo atlikti tuo metu, kai atsakovas 2010-10-06 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas kreipėsi į AB „Vilkyškių pieninė“, prašydamas suteikti informaciją, ar šių paslaugų užsakovas AB „Vilkyškių pieninė“ kada nors yra pateikusi kokias nors pretenzijas bendrovei „Big City“ dėl 204 kv.m nekokybiško plėvelės apklijavimo. 2012-09-10 dalyvaujant AB „Vilkyškių pieninė“ atstovui J. G. ir IĮ „Reklamos injekcija“ direktoriui V. K. buvo apžiūrėtos 5 talpyklos, iš viso 240 kv.m Vilkyškių miestelyje, ir nustatyta, kad AB "Vilkyškių pieninė" turi pretenzijų tik dėl 31,284 kv.m reklaminės plėvelės įtrūkimų. Byloje yra pateiktas 2011-05-25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-25 d. priimtas ir įsiteisėjęs teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-4305-223/2011, kuriuo UAB "Big City" jau priteisti iš IĮ "Reklamos injekcija" nuostoliai už 49 kv.m reklaminės plėvelės įtrūkimų. Šios apžiūros metu 2012-09-10 d. surašytas Objekto apžiūros aktas ir pateiktas pirmosios instancijos teismui akivaizdžiai patvirtina, kad AB "Vilkyškių pieninė" niekada nereiškė pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo už neva tai 240 kv.m nekokybiškai apklijuotą reklaminės plėvelės plotą bendrovei "Big City", todėl atitinkamai UAB "Big City" neturėjo teisės reikalauti tokio dydžio nuostolių atlygimo iš IĮ "Reklamos injekcija". 2012-09-10 d. objekto apžiūros aktas, akivaizdžiai patvirtinantis bendrovės "Big City" piktnaudžiavimą procesine teise kreiptis į teismą ir jos reiškiamo teisme ieškinio nepagrįstumą, buvo atsisakytas prijungti prie bylos pirmosios instancijos teismo, todėl apeliantas ji teikia kartu su apeliaciniu skundu ir prašo jį prijungti prie bylos medžiagos.

Teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo nepagrįstai atsisakė priteisti iš ieškovo skolą ir palūkanas, iš esmės vadovavosi ne faktinėmis bylos aplinkybėmis ir joje esančiais įrodymais, bet prielaida, kad neva tai atsakovas dėl galimai nekokybiškai atliktų darbų atsakingas už susidariusią situaciją. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turėtų būti naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Dėl apelianto UAB „Big City“ apeliacinio skundo.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str.). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas (teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas), nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2010-01-15 pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. BC 10/01/15, pagal kurios 1.1 p. atsakovas IĮ „Reklamos injekcija“ įsipareigojo teikti įvairiapusės reklamos gamybos paslaugas, o ieškovas jas priimti ir apmokėti pagal PVM sąskaitą – faktūrą. Sutarties sąlygomis buvo nustatyta, kad vykdytojas teiks reklamos gamybos paslaugas užsakovui (1.1.p.), individualiai kiekvienam gaminiui bus nustatoma kaina (2.2.p.), vykdytojas suteiks kiekvienam gaminiui garantiją (3.6.p.). Taip pat šalys 2010-09-07 pasirašė priedą - užsakymą prie sutarties BS 10/01/15, pagal kurio 1.1 p. atsakovas įsipareigojo pagal pateiktą vizualizaciją, pateiktus maketus ir iš anksto suderintas medžiagas apklijuoti 5 talpyklas, iš viso 240 kv. m, Vilkyškių miestelyje. Ieškovas UAB „Big City“ įsipareigojo atsiskaityti per 3 dienas nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo (I tomas, b.l. 5-7). Visos minėtosios sutarčių sąlygos yra būdingos rangos sutarties sąlygoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius vertino kaip rangos santykius. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atmestinas apelianto argumentas, kad pagal šalių pasirašytos sutarties sąlygas atliktini darbai turi būti vertinami kaip paslaugos teikimas, nes vykdytojas įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą iš ieškovo medžiagų ir perduoti darbų rezultatą, kuriam taikytini garantiniai įsipareigojimai, t.y. atlikti numatytus statybos darbus.

Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė reikalavimą priteisti 23 020 Lt skolą, susidariusią dėl atliktų darbų defektų per garantinį laikotarpį, yra nepagrįsti. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. CK 6.664 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jų atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nepaneigia ieškovo, reikalaujančio atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, pareigos įrodyti žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jos dydį.

Ieškovas defekto fakto nustatymui pateikė 2011-06-02 jo paties pasirašytą defektacijos aktą, kuriame konstatuota, jog sugadintas visas 240 kv.m lipdukas, ir pridėjo objekto nuotraukas. Atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, atsakovas pateikė 2012-09-10 objekto apžiūros aktą, pasirašytą darbų užsakovo AB „Vilkyškių pieninė" ir IĮ „Reklamos injekcija“, kuriuo konstatuota, kad neatitinkantis kokybės reikalavimų yra 31,284 kv.m ploto lipdukas ir darbo trūkumus galima ištaisyti atsilupusios juostos plotyje (2t.b.l.92). Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo pateiktosios objekto nuotraukos nepagrindžia 240 kv.m lipduko sugadinimo, defektacijos akte jokių duomenų apie sugadinimo požymius ar jų neatitikimus kokybės reikalavimams taip pat nėra nurodyta, todėl ieškovo teiginys dėl nekokybiško darbo 240 kv.m plote nėra įrodytas. Jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę, bet bylos nagrinėjimo metu ekspertas nurodė, kad surinkti byloje duomenys nesudaro jam galimybės atsakyti į keliamus klausimus. Tuo tarpu pats ieškovas savo rašytose 2010-11-26, 2011-04-13 pretenzijose atsakovui ir 2011-05-18 defektacijos akte taip pat nurodė, kad sugadinto lipduko yra 49 kv.m plote. Panevėžio miesto apylinkės teismui 2011-05-25 išdavus teismo įsakymą dėl 7780,30 Lt išieškojimo iš IĮ „Reklamos injekcija“, kai išieškojimo pagrindas buvo ta pati 2010-01-15 paslaugų teikimo sutartis Nr. BC 10/01/15 ir 2011-05-18 defektacijos aktas, ieškovas nedelsiant 2011-06-02 surašė defektacijos aktą, kuriame jau nurodomas sugadintas lipdukas 240 kv.m plote, t.y. visas, kiek jo buvo užklijuota. Nors apeliantas ir nurodo aplinkybes, kurioms esant ir per dvi savaites galėjo išryškėti nekokybiškas darbas visame plote, tačiau kolegija, vertindama 2012-09-10 objekto apžiūros aktą, pasirašytą darbų užsakovo AB „Vilkyškių pieninė" ir rangovo IĮ „Reklamos injekcija“, sprendžia, kad daugiau negu po metų apžiūrėjus objektą ir nustačius defektus netgi mažesniame, negu pradiniame variante nurodė ieškovas, plote, labiau tikėtina, kad defektai yra atsiradę ne visame 240 kv.m plote. Taigi, ieškovui neįrodžius ieškinyje nurodomų defektų atsiradimo 240 kv.m plote per garantinį laikotarpį fakto, jo reikalavimas pagrįstai buvo atmestas. Visi kiti apelianto argumentai, kai jau yra konstatuotas reikalavimo dėl defektų atsiradimo fakto nepagrįstumas, nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui, todėl kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl apelianto IĮ „Reklamos injekcija“ apeliacinio skundo.

Pagal 2010-01-15 paslaugų teikimo sutarties 1.1. punktą atsakovas IĮ "Reklamos injekcija" įsipareigojo teikti įvairiapuses reklamos gamybos paslaugas, o ieškovas jas priimti ir apmokėti pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Pagal 2010-09-07 pasirašyto priedo - užsakymo prie sutarties BS 10/01/15 1.1. punktą atsakovas įsipareigojo pagal pateiktą vizualizaciją, pateiktus maketus ir iš anksto suderintomis medžiagomis apklijuoti 5 talpyklas, iš viso 240 kv.m. Vilkyškių miestelyje, o ieškovas įsipareigojo atsiskaityti per 3 dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo. Atsakovas PVM sąskaitą faktūrą 9100 Lt sumai ieškovui išrašė 2010-10-06 (b.l.115). Byloje nėra ginčo, kad visi darbai buvo atlikti, kad ieškovas pagal minėtą sąskaitą nesumokėjo atsakovui 4000 Lt. CK 6.655 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Pagal byloje esančius įrodymus vertintina, kad atsakovo sąskaitos pateikimo ieškovui metu darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku, nes pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas atliko priedo 1.1. punkte numatytus darbus, tačiau garantiniu laikotarpiu išryškėjo atliktų darbų defektai. Dėl atliktų darbų defektų ir jų šalinimo išlaidų klausimas iš esmės buvo išspręstas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-25 teismo įsakymu (civilinė byla Nr. L2-4305-223/2011), bei atmestinas reiškiamas reikalavimas dėl darbų defektų šalinimo išlaidų nagrinėjamoje byloje. Taigi, ieškovui nėra teisinio pagrindo nemokėti atsakovui pagal sutartį numatytų sumų, nes garantiniu laikotarpiu nurodomų atsiradusių defektų ir jų šalinimo išlaidų klausimas yra išspręstas. Pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinio reikalavimą tuo pagrindu, kad atsakovas galimai nekokybiškai atliko darbus, o nepaneigus darbų nekokybiškumo fakto situacija laikytina proporcingu ieškovo nuostolių padengimu atsakovo sąskaita, ir padarė išvadą, kad priteisti didesnę sumą iš atsakovo nėra jokio pagrindo, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi reali ieškovo patirta ar galimai ateityje atsirasianti žala neįrodyta. Todėl ieškinį ir priešieškinį atmetė. Tokia teismo išvada yra neteisėta, nepagrįsta ir pati sau prieštaraujanti, nes tiek darbų defektai, tiek nekokybiško darbo šalinimo išlaidos turi būti įrodyti ir nustatyti. Nenustačius jokio pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo didesnę defektų šalinimo išlaidų sumą, negu jau yra priteista minėtoje civilinėje byloje Nr. L2-4305-223/2011, nelieka nei faktinio, nei teisinio pagrindo nenustatytus ieškovo nuostolius padengti atsakovo sąskaita, t.y. atmesti jo priešieškinio reikalavimą. Visos skundžiamame teismo sprendime ir atitinkamai apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl klijuojamos plėvelės kokybės, dėl rangovo pareigos įspėti užsakovą, jeigu gauta iš užsakovo plėvelė netinkama ar blogos kokybės (CK 6.659 str.), dėl galimų grėsmių atliekamo darbo tinkamumui naudojant pateiktos plėvelės medžiagos kilmę ir kokybę ir pan., bei atitinkamai dėstomi motyvai gali būti vertinami kaip įrodymai, nagrinėjant rangovo atsakomybės klausimą dėl darbų defektų, nustatytų per garantinį laikotarpį. Tuo tarpu prievolės pagal pasirašytą sutartį ir jos priedą vykdymui, kai iš esmės nebuvo ginčo dėl darbų atlikimo ir perdavimo nustatytu laiku, minėtosios aplinkybės neturi įtakos, nes darbų priėmimo-perdavimo metu darbų trūkumai nebuvo nustatyti, todėl ieškovui tenka pareiga sumokėti atsakovui už atliktą darbą pagal sutartį (CK 6.200 str.). Dėl nustatytų aplinkybių nurodytais pagrindais tenkintinas apelianto skundas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas priešieškinis, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo priešieškinis tenkintinas. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti 4000 Lt skolą, 455,43 Lt palūkanų, bei 8,05 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas nustato kitokį palūkanų dydį. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 455,43 Lt palūkanų suma. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2d.). Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai, šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Todėl pagal CK CK 6.37 str. 2d. už priteistą sumą mokėtinos CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teismo priteisiamos iš antrosios šalies, tame tarpe ir žyminis mokestis, kurį šalis įmoka paduodama apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis turėjo 134 Lt išlaidų žyminio mokesčio dalyje ir 5545,83 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 134 Lt išlaidų žyminio mokesčio dalyje už apeliacinį skundą ir 1512,50 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje. Trečiasis asmuo IĮ „Sava reklama“ pateikė įrodymus dėl 2500 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl iš ieškovo priteistinos 7326,33 Lt bylinėjimosi išlaidos atsakovui, 2500 Lt bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui. Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 62 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą panaikinti dalyje, kuria priešieškinis atmestas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą priešieškinį tenkinti.

Priteisti IĮ „Reklamos injekcija“ iš UAB „Big City“ 4000 Lt skolos, 455,43 Lt palūkanų pagal sutartį, 7326,33 Lt bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-02-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti IĮ „Sava reklama“ iš UAB „Big City“ 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš UAB „Big City“ į valstybės biudžetą 62 Lt pašto išlaidų (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija). .

Likusioje dalyje, kuria ieškinys atmestas, sprendimą palikti nepakeistą.