- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- I-708-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02426-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. A. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-5)
Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo skundą palaikė. Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Vilniuje iš viso buvo laikomas du kartus, tačiau tikslių laikotarpių neprisimena. Teismo posėdyje prašė skundą nagrinėti už 2013-2015 metų laikotarpį, o 2017-01-16 teismo pateikto prašymo nepalaikė. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo kalinamas netinkamomis, nežmoniškomis, žeminančiomis sąlygomis. Neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos buvo perpildytos, ankštose kamerose buvo laikoma po 6-8 asmenis, pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Tualetai kamerose nebuvo atitverti nuo gyvenamosios patalpos ir neužtikrino privatumo. Pasivaikščioti pareiškėjas buvo vedamas tik vieną valandą per parą, o esant blogam orui pareigūnai atsisakydavo išvesti į lauką. Patalpose buvo drėgna, šalta, veisėsi parazitai, kenkėjai. Dėl minėtų aplinkybių patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, depresiją, pažeminimą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 9-12) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2013-2015 metų laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikomas vieną kartą – nuo 2013-03-14 iki 2013-03-19. Pareiškėjas buvo laikomas Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 30. Konkrečių duomenų, kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo laikoma patalpoje nėra, tačiau įprastai toje pačioje palatoje visos lovos nebūna užimtos. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje teritorijoje laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso reikalavimų. Pažymėjo, kad įstaigos sanitarinių patalpų būklė atitinka nustatytus reikalavimus, sanitarinių mazgų sienelės siekia 1,5 m. Patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus ir dažniau, o visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Pažymėjo, kad patalpose oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitiko ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro išduotą Leidimą – Higienos pasą, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi ligoninės veiklai vykdyti. Akcentavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį ir skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė) netinkamomis sąlygomis 2013-2015 metų laikotarpiu.
Atsakovo atstovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Ligoninėje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi 2016 m. lapkričio 24 d. (b. l. 7), todėl skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas praleido senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą ir pan. Pažymėtina, kad jei pareiškėjas jautė nepatogumus, išgyvenimus ar sveikatos pablogėjimą, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, taip pat ir teismo posėdžio metu, pareiškėjas nepateikė prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-11-23 taikytina trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.
Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-11-24 iki 2015-12-31.
Iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2013-11-24 iki 2015-12-31) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomas nebuvo, iš esmės to neneigė ir pats pareiškėjas. Minėtą aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo gydymo stacionare istorija (b. l. 15). Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas S. A. ginčo laikotarpiu (2013-11-24 iki 2015-12-31) Ligoninėje nebuvo kalinamas, nėra pagrindo pripažinti, kad jo kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, dėl ko pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu
nusprendžia:
Pareiškėjo S. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.