- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- eI-2597-342/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01350-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- P. G.
- Atsakovas
- Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus, Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- T. S.
- Advokatai
- Žilvinas Brazaitis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimutės Jokubauskaitės ir Remigijaus Armino,
atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovams Marijui Dargiui ir Vitalijai Mardasaitei,
2016 m. spalio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. S. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
panaikinti 2016-05-05 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovė) raštą (atsakymą) Nr. SD-3-5707 „Dėl pranešimo” (toliau – ir skundžiamas aktas);įpareigoti atsakovą atlikti tyrimą dėl nelegalaus darbo bei dėl nelaimingo atsitikimo darbe;priteisti pareiškėjui iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Teigia, jog pareiškėjas 2016-04-15 kreipėsi į atsakovę su pranešimu „Apie nelegalų darbą ir nelaimingą atsitikimą darbe”, kuriame nurodė, jog 2014-12-13 naktį ūkininkui T. S. priklausančioje lentpjūvėje, adresu (duomenys neskelbtini), sprogus kietojo kuro krosnies šildymo katilui, buvo sunkiai sutrikdyta pareiškėjo sveikata, informavo, kad dėl minėto įvykio Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), bei atkreipė dėmesį, jog ikiteisminiame tyrime buvo gautas atsakovės 2015-11-26 pranešimas Nr. SD-3-14544 „Dėl duomenų pateikimo”, kuriame nurodyta, kad atsakovė neatliko tyrimo dėl nelegalaus darbo bei nelaimingo atsitikimo darbe. Pažymi, jog atsakovė 2015-11-26 pranešime tokią savo poziciją grindė tuo, jog tarp pareiškėjo ir T. S. buvo susiklostę ne darbo, bet civiliniai teisiniai santykiai. Mano, jog atsakovė minėtą išvadą padarė remdamasis deklaratyviais ir objektyviais įrodymais nepatvirtintais T. S. teiginiais, jog pareiškėjas dirbo pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, nors iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių liudytojų R. G., O. E., T. V., T. V. bei pareiškėjo apklausos protokolų matyti, kad pareiškėjas niekada jokių kvitų nėra gavęs ir ant jų pasirašęs. Akcentuoja, jog ūkininkui dirbo apie 2 – 4 metus, visą laiką iš darbdavio gavo neapskaitomą ir nedeklaruotą darbo užmokestį, niekada nebuvo instruktuotas kaip saugiai elgtis su sudėtingais pramoniniais įrenginiais. Pabrėžia, jog ikiteisminiame tyrime nustatyta, jog ūkininkui nelegaliai be pareiškėjo dirbo mažiausiai dar du asmenys. Nurodo, jog 2016-05-11 pareiškėjas gavo skundžiamą aktą, kuriame nurodytos jau visiškai kitokios aplinkybės: atsakovė teigia, jog reikiamas tyrimas buvo atliktas, tačiau neįteikus T. S. administracinio teisės pažeidimo protokolo, buvo praleistas senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 35 straipsnyje. Mano, jog atsakovė paprasčiausiai teisinasi, nes iš įrodymų visumos matyti, jog įstatymu nustatytas savo funkcijas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai, t. y. iš viso jų neatliko. Pažymi, jog atsakovas į prokurorą, prašydamas ikiteisminio tyrimo medžiagos, pirmą kartą kreipėsi praėjus trims mėnesiams po nelaimingo įvykio dienos, po ko, gavęs visą medžiagą, dar tris mėnesius nesiėmė reikiamų veiksmų ir apie neatliktą tyrimą ikiteisminio tyrimo įstaigą informavo tik 2015-07-16, kuomet įstaiga nusiuntė atsakovui dar vieną užklausą. Akcentuoja, jog atsakovas, gavęs 2015-11-05 pakartotinę užklausą, pateikė 2015-11-26 pranešimą Nr. SD-3-14544 „Dėl duomenų pateikimo”, kuriame išdėstytos pozicijos nepagrindė jokiais įrodymais, dėl ko ikiteisminio tyrimo institucijai teko pakartotinai kreiptis į atsakovę, reikalaujant įrodymų. Nurodo, jog 2016-01-07 atsakovė pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams T. S. bei pareiškėjo paaiškinimus, T. S. vienašališkai surašyto ir pasirašyto žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito kopiją. Akcentuoja, jog atsakovė nesikreipė į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – ir VSDFV) tam, kad įsitikintų, ar pareiškėjas dirbo pagal minėtus kvitus. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo institucija kreipėsi į VSDFV, iš kurios pateiktų duomenų nustatė, jog pareiškėjas pagal minėtą tvarką nedirbo. Akcentuoja, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkta ir daugiau įrodymų, patvirtinančių nelegalų darbą, saugos reikalavimų pažeidimus. Mano, jog atsakovė galėjo ir privalėjo patikrinti informaciją registruose bei įsitikinti, kad įmonėje ir anksčiau buvo atliekama priešinga teisei veika (neveikimas), dėl kurios galėjo kilti pavojus žmogaus gyvybei. Daro išvadą, jog atsakovė į susiklosčiusią situaciją privalėjo reaguoti ypatingai rimtai ir pasistengti tyrimą atlikti nedelsiant ir kruopščiai, tačiau tokios pareigos neatliko, o tik teisinosi kaskart vis nurodydamas skirtingas aplinkybes. Apibendrina, jog skundžiamas aktas priimtas nepagrįstai, nes jame nurodyti faktai neatitinka objektyvių surinktų įrodymų, nebuvo atliktas reikiamas tyrimas, nebuvo bendradarbiauta su ikiteisminio tyrimo įstaiga, VSDFV, kitais asmenimis, institucijomis. Pažymi, jog pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog atsakovė turėjo galimybę bei bendravo su T. S., todėl argumentai dėl negalėjimo įteikti administracinio teisės pažeidimo protokolo yra abejotini. Akcentuoja, jog pasiteisinimas dėl senaties termino praleidimo patvirtina atsakovė aplaidumą. Nurodo, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas riboja administracinę nuobaudą skiriančių institucijų galimybę šią nuobaudą skirti pažeidėjui, tačiau ne galimybę medžiagą perduoti tyrimą atliekančiai institucijai ar teismui. Mano, jog suėjęs senaties terminas yra tik atsakovės pasiteisinimas dėl aplaidžiai atliktų pareigų, tačiau jis netrukdo teismui išspręsti bylos iš esmės.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašo patenkinti skundą jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2016-04-18 pareiškėjo atstovas advokatas Žilvinas Brazaitis kreipėsi į atsakovę su prašymu atlikti tyrimą dėl ūkininko T. S. nelegaliai įdarbintų asmenų bei nelaimingo atsitikimo darbe. Pažymi, jog 2016-05-05 informacinio pobūdžio raštu Nr. SD-3-5707 atsakovei buvo suteikta informacija apie anksčiau atliktus veiksmus bei tyrimą. Mano, jog minėtas atsakovės pranešimas pareiškėjui nesukelia jokių teisių ar pareigų, jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, todėl savaime toks raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Taip pat teigia, jog 2014-12-12 gavus pranešimą apie nelegalų darbą ir nelaimingą įvykį lentpjūvėje, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius pradėjo tyrimą, kurio metu organizuota darbo patikrinimo grupė, kurią sudarė vyriausieji inspektoriai M. D. ir S. S. Pažymi, jog su pareiškėju nebuvo galimybės susisiekti ir aiškintis įvykio aplinkybių, kadangi jis buvo išvežtas į Kauno klinikas. Akcentuoja, jog tyrimo metu buvo bendrauta bei gauti paaiškinimai iš nukentėjusiojo brolio R. G., dukros S. G., sugyventinės O. E., kreiptasi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinį skyrių tarnybinės pagalbos apklausiant bei gaunant paaiškinimus iš nukentėjusiojo, kuris ne kartą atsisakė teikti paaiškinimą tiek žodžiu, tiek raštu. Teigia, jog kooperatinės bendrovės „S ir K” direktorius ūkininkas T. S. tyrimo metu aprodė katilinę, paaiškino, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis ten atsidūrė, pateikė T. V. bei P. G. vardu užpildytus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, kurių pagal vėliau atliktą analizę P. G. nepasirašė. Nurodo, jog susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, priimtas sprendimas surašyti T. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą. Paaiškina, jog siekiant surašyti ir įteikti administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo bandyta susisiekti su T. S., tačiau jis į skambučius daugiau nebeatsiliepė, o kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių, neatvyko. Akcentuoja, jog buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį komisariatą dėl T. S. pristatymo, tačiau jis į skyrių pristatytas nebuvo. Teigia, jog ir toliau buvo siunčiami pranešimai T. S. dėl atvykimo į skyrių, bet jo surasti nepavyko. Nurodo, jog 2014-11-05 gavus raštą iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato dėl informacijos pateikimo, buvo apklaustas P. G., kuris paaiškinimuose nurodė, jog dirbo pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą. Po gauto paaiškinimo atsakovė pateikė atsakymą, jog nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas nevykdytas, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas nesurašytas. Atkreipia dėmesį, jog minėtas atsakymas nėra susijęs su administracinio teisės pažeidimo tyrimo eiga, nes ir toliau buvo ieškoma T. S. Mano, jog 2016-04-18 pareiškėjo pranešimas apie nelegalų darbą ir nelaimingą atsitikimą darbe atsakovei pateiktas praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus. Daro išvadą, jog išnaudojus visas galimas priemones, T. S. administracinėn atsakomybėn patraukti nepavyko, nes suėjo senaties terminai, įtvirtinti ATPK 35 straipsnyje, todėl taip pat nebuvo galimybės atlikti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo.
Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu palaiko atsiliepimo argumentus ir prašo prašymą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. S. nepateikė atsiliepimo į prašymą, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina iš esmės trečiajam suinteresuotam asmeniui T. S. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas pažymi, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos ABTĮ (2016-06-02 Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, prašymas nagrinėtinas pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ nustatytas procesines taisykles.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl 2016-05-05 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus rašto (atsakymo) Nr. SD-3-5707 teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl skundžiamo rašto (atsakymo) kaip individualaus administracinio akto
Atsakovas atsiliepimu teigia, kad skundžiamu 2016-05-05 informacinio pobūdžio raštu Nr. SD-3-5707 atsakovui buvo suteikta tik informacija apie anksčiau atliktus veiksmus bei tyrimą, tačiau pareiškėjui šis raštas nesukelia jokių teisių ar pareigų, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas savo ruoštu 2016-06-10 pateikė atsakovui užklausimą, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma atsakyti į klausimą, ar skundžiamas aktas yra informacija, ar priimtas P. G. atžvilgiu administracinis aktas. Atsakovas 2016-06-13 raštu Nr. SD-3-7650 teismui nurodė, jog skundžiamas aktas yra atsakymas į pareiškėjo kreipimąsi. Tokiu atveju, teismas, remdamasis bylos medžiaga, skundžiamu aktu bei atsakovo paaiškinimu, daro išvadą, jog 2016-05-05 raštas (atsakymas) yra individualus administracinis aktas, dėl kurio teisėtumo bei pagrįstumo ir yra kilęs šis ginčas.
Dėl skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo
Iš skundžiamo atsakovo rašto, t. y. atsakymo į pareiškėjo 2016-04-15 pranešimą, kuriuo buvo prašoma atlikti tyrimą dėl ūkininko T. S. nelegaliai įdarbintų asmenų ir pareiškėjo patirto nelaimingo atsitikimo darbe, turinio matyti, jog atsakovas, 2014-12-16 gavęs pranešimą apie nelaimingą atsitikimą darbe, atliko tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo fakto; tyrimo metu atlikus visus reikalingus veiksmus ir atlikus surinktų duomenų analizę, nustatyta, jog pas T. S. dirbo asmenys, nesudarę darbo sutarties; pateikta informacija, kad T. S. nustatyto pažeidimo pagrindu nepavyko patraukti administracinėn atsakomybėn, kadangi suėjo senaties terminas, numatytas ATPK 35 straipsnyje. Taigi, skundžiamu raštu atsakovas pareiškėjui nurodo, jog tyrimas dėl nelegalaus darbo yra atliktas, tačiau institucija dėl to, jog suėjo ATPK 35 straipsnyje įtvirtintas senaties terminas, negali surašyti T. S. administracinės teisės pažeidimo protokolo, kurio pagrindu išnagrinėjus teisme administracinio teisės pažeidimo bylą ir teismui nustačius nelegalaus darbo faktą, būtų galima pradėti tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuoja praktika ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo, nes tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama (žr., pvz., LVAT 2007-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007). Vadovaujanti ATPK 250 straipsnio 7 punktu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie tikėtina padarytą pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2010-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010).
Nagrinėjamu atveju buvo padarytas vienas tęstinis pažeidimas – asmenys buvo darbinami nelegaliai, todėl nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. T. S. galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas 2014-12-16 atsakovui gavus pranešimą apie 2014-12-13 įvykusį įvykį (nelaimingą atsitikimą darbe). Teismas daro išvadą, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas šios bylos atveju skaičiuojamas būtent nuo administracinės teisės pažeidimo užfiksavimo dienos, t. y. 2014-12-16. Tokiu atveju, 2015-06-16 suėjo ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas administracinei nuobaudai skirti.
Pažymėtina, jog ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė ne ilgiau nei vieneriems metams pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal teismų praktiką sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Šios bylos atveju, 2015-06-16 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus nutarimu iki 2015-12-16 buvo pratęstas T. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas. Taigi, išnaudojus visas galimybes, t. y. pratęsus terminą, ir nepavykus paskirti administracinės nuobaudos, 2015-12-16 suėjo senaties terminas taikyti administracinę nuobaudą dėl numatyto pažeidimo padarymo.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, jei administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienas sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o priežastys dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, jokios reikšmės neturi (žr., pvz., LVAT 2007-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007, 2010-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N575- 1253/2010 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad teismas negali panaikinti senaties termino suėjimo. Aiškinant šias teisės nuostatas, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas T. S. nustatytų aplinkybių pagrindu pasibaigė 2015-12-16, ir šio termino atsakovas pagal galiojančius teisės aktus negalėjo nei pratęsti, nei atnaujinti, todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė T. S. patraukimą administracinėn atsakomybėn bei nesurašė administracinės teisės pažeidimo protokolo, nes tokie veiksmai suėjus senaties terminui būtų buvę beprasmiai.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastaroji Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). LVAT ne kartą akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016). Vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į teisės aktus, reguliuojančius konkretų teisinį santykį, nes individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Taigi, sprendžiant klausimą dėl individualaus teisės akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai, bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016).
Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamo akto turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis raštas yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovas 2016-05-05 raštu (atsakymu) Nr. SD-3-5707 informavo pareiškėją, kad tyrimą dėl nelegalaus darbo institucija atliko ir jo pagrindu nusprendė taikyti administracinę nuobaudą, tačiau suėjus senaties terminui, nustatytam ATPK 35 straipsnyje, administracinė teisena buvo nutraukta. Šiame individualiame administraciniame akte išvardintos aplinkybės, kurioms esant toks sprendimas buvo priimtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame akte pateiktas teisinis jo priėmimo pagrindas, yra aiškūs motyvai, kuriais vadovaudamasis atsakovas po atlikto tyrimo nesurašė administracinės teisės pažeidimo protokolo ir nepaskyrė administracinės nuobaudos, nurodyta priimto skundžiamo teisės akto apskundimo tvarka. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas paminėta pirmiau ir įvertinusi skundžiamą aktą pagrįstumo aspektu, konstatuoja, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl atsakovo reikalavimas panaikinti atsakovo raštą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl kitų pareiškėjo teiginių
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu taip pat nurodo, jog atsakovo atstovai veikė aplaidžiai, nerūpestingai, delsdami, galimai neatliko jokio reikiamo tyrimo, nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo įstaiga, kitais asmenimis ir institucijomis, o skundžiamame rašte nurodyti faktai neatitinka objektyvios tikrovės. Iš esmės pareiškėjas tokiais savo teiginiais išdėstė poziciją, kad tyrimas buvo neatliktas arba netinkamai atliktas.
Teismas konstatuoja, kad į bylą pateikti įrodymai (Užduoties kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), surinkti liudytojų paaiškinimai, patikrinimo aktai ir pan.) patvirtina, jog atsakovas tyrimą dėl nelegalaus darbo atliko bei nusprendė taikyti administracinę nuobaudą, tačiau tolimesni atsakovo veiksmai (administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymas, nuobaudos skyrimas, kreipimasis į teismą), suėjus senaties terminui, tapo negalimi, todėl pareiškėjo teiginiai, jog tyrimas galimai buvo neatliktas yra nepagrįsti.
Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl netinkamai vykdyto tyrimo, atsakovo aplaidumo vykdant tyrimą ar nebendradarbiavimo, teismas pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne valstybės tarnautojų veiksmai (neveikimas) atliekant tyrimą bei bandant patraukti trečiąjį suinteresuotą asmenį administracinėn atsakomybėn, bet skundžiamo akto teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas iškėlė administracinę bylą, nesutikdamas su tuo, kaip atsakovas išsprendė jo pateiktą pareiškimą - pateiktame teismui skunde formuluojamas prašymas panaikinti skundžiamą aktą ir įpareigoti atsakovą atlikti tyrimą. Pareiškėjas šioje byloje netikslino savo skundo, neprašė ištirti pareigūnų veiksmų teisėtumo atliekant tyrimą, netraukė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pareigūnų, kurie atliko minėtą tyrimą. Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktais kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. LVAT yra pažymėjęs, jog nagrinėjamo ginčo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus ir tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2007-03-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).
Atsižvelgiant į tai teismas neišeina už pareiškėjo reikalavimo ribų ir nevertina pareigūnų veiksmų (neveikimo) vykdant minėtą tyrimą, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje, kaip jau buvo minėta, pagal pareiškėjo suformuluotą reikalavimą vertintinas rašto Nr. SD-3-5707 teisėtumas ir pagrįstumas.
Teismas taip pat pažymi, jog pareiškėjui šiuo teismo sprendimu jokiu būdu neužkertama galimybė galbūt jo pažeistas teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka (baudžiamajame procese). Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje T. S. kaltinamas pagal Baudžiamojo Kodekso 176 straipsnio 1 dalį (darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas). Pareiškėjas P. G. yra nukentėjusysis minėtoje baudžiamojoje byloje. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nukentėjusiajam atsiras teisė į patirtos žalos atlyginimą (tiek turtinės, tiek neturtinės), bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimą ir pan.
Taigi, įvertinusi visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamas raštas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus jo formai ir turiniui, todėl remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki 2016 07 01). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 44 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, bei nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. S. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.