- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- ATP-53-491/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02787-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Suinteresuotas asmuo
- A. V.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl 2014 m. gruodžio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) nubaustas : pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d. – 2500 Lt (724 Eur) bauda; pagal ATPK 127 str. 2 d. – 1500 Lt (343 Eur) bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – administraciniu areštu 25 paroms su transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos griežčiausia apimant švelnesnes, ir Pažeidėjui paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 25 parų areštas su transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2014-08-23 1.10 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame kelio vingyje į kairę pusę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (šios teisės nėra įgijęs), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkę į dešinėje kelio pusėje stovintį gyvenamąjį namą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu nukentėjo I. R., kuriai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, priklausantis A. V. ir D. S. priklausantis gyvenamasis namas. Tokiais savo veiksmais Pažeidėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 p. ir 219 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. V. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Nurodo, kad nesutinka su ta skundžiamo apylinkės teismo nutarimo dalimi, kuria nutarta konfiskuoti jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Tvirtina, kad teismas neobjektyviai ir neteisingai įvertino įrodymus, todėl padarė klaidingas išvadas. Liudytojų D. L., M. N. ir A. N. parodymais yra prieštaringi, o prieštaravimai nėra pašalinti. Pažymi, jog liudytoja F. N. ir nukentėjusioji I. R. paneigė aplinkybes dėl automobilio savininko buvimo tuo metu, kai automobilis išvažiavo. Liudytojų D. V. ir M. N. parodymai yra teisingi ir jais apylinkės teismas privalėjo vadovautis. Pažeidėjas taip pat tvirtina nepažįstantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, o tokio asmens nebuvo ir įvykio dieną vykusios šventės metu. Beje, tokio asmens nematė ir nukentėjusioji D. S., t. y. namo, į kurį buvo atsitrenkta, savininkė, kuri visus kitus automobiliu važiavusius asmenis matė, įsidėmėjo, apibūdino bei atpažino. Be to, po eismo įvykio A. L. jam siūlė atlyginti padarytą žalą (sumokėti 5000 Lt dalimis), o įvykio metu automobiliu važiavę asmenys yra draugai, kurie susitarė duoti tarpusavyje sutampančius parodymus. Reikšminga ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi jokio turto ir pajamų bei yra eilę kartų baustas administracine tvarka, todėl net ir priteisus jo žalą, patirtą konfiskavus automobilį, nuostoliai nebus atlyginti. Taigi galima daryti neabejotiną išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra tas, kuris išties padarė užfiksuotus pažeidimus. Tačiau šių aplinkybių netyrė ir plačiau jų nesiaiškino nei policijos pareigūnai, nei apylinkės teismas, dėl ko byloje nėra nustatyta objektyvi tiesa bei kas leidžia tvirtinti, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Kartu apeliantas pabrėžia, jog jis nei Pažeidėjui, nei kitiems asmenims savo automobilio raktelių nedavė ir juo naudotis neleido. Priešingos aplinkybės nepatvirtino nė vienas liudytojas. Papildomai pažymi, jog dar įvykio naktį, pastebėjęs, kad dingo jo automobilis, kreipėsi į policijos pareigūnus, o vėliau taip pat domėjosi, ar dėl to vyksta tyrimas. Taigi apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad jis davė vairuoti automobilį kitiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) – viršininkas V. M. prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniu skundu A. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ įvykio naktį būtų buvęs pagrobtas. A. V. tvirtina, jog jis niekam neleido naudotis jo automobiliu, todėl ši transporto priemonė negali būti konfiskuota. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, susipažinęs su pateiktu apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą, sprendžia jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutarė konfiskuoti A. V. transporto priemonę, kadangi byloje išties nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šis automobilis įvykio metu buvo paimtas prieš teisėto savininko valią.
ATPK 30 str. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 130 str. 1 d. redakcijoje, galiojusioje pažeidimų padarymo ir apylinkės teismo nutarimo priėmimo metu, buvo numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo 4000 iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Bylos duomenys rodo, kad įvykio naktį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. buvo švenčiamas D. V. gimtadienis, kuriame liudininkų teigimu dalyvavo apie 30 – 40 žmonių. Matyti ir tai, kad šioje šventėje dalyvavo apeliacinį skundą padavęs A. V., kurio automobiliu 2014-08-23 apie 1.10 val. buvo padarytas eismo įvykis, iš kurio jo dalyviai pasišalino. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė Pažeidėjas, vairuodamas A. V. automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu šis automobilis neabejotinai atitinka ATPK 26 str. 1 d. numatytus požymius ir yra pažeidimo padarymo priemonė. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus už ATPK 130 str. 1 d. nurodytą pažeidimą numatytą galimybę konfiskuoti transporto priemonę, darytina išvada, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, konfiskavimo klausimas buvo pagrįstai nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Esminis klausimas, sprendžiant šio automobilio konfiskavimo klausimą, yra tas, ar šia transporto priemone įvykio metu buvo disponuojama prieš savininko valią. Apylinkės teismas, įvertinęs liudytojų parodymus bei įvykio vakaro aplinkybes, padarė išvadas, kad A. V. automobilis nebuvo pavogtas ar pagrobtas, o kartu – ir kad juo nebuvo disponuojama prieš savininko valią. Su tokia apylinkės teismo išvada, priešingai nei tvirtina A. V., nėra pagrindo nesutikti.
Nukentėjusioji I. R. 2014-09-05 savo paaiškinime ir apklausiama pirmosios instancijos teisme išsamiai nurodė įvykio aplinkybes ir patvirtino, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkas A. V. įvykio vakarą buvo prie automobilio ir pats leido juo naudotis (35, 62 b. l.). Aplinkybę, kad įvykio metu automobilio savininkas leido naudotis šia transporto priemone ir tam nesipriešino, nurodė ir liudytojas D. L. (28, 76 – 77 b. l.). Liudytojai A. N. ir M. N. taip pat tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad A. V. leido naudotis jo automobiliu ir tam nesipriešino, nors buvo šalia savo transporto priemonės (27, 33 – 34, 77 – 78, 78 – 79 b. l.). Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas D. V. parodė, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ rakteliai iš pradžių iš jo tėvo buvo atimti, tačiau po kurio laiko jam grąžinti. Vėliau, jam pamačius, kad kieme nebėra automobilio, paklausė tėvo, kas išvažiavo su šia mašina. Tėvas nurodė, kad išvažiavo jo (D. V.) draugai ir jeigu sudaužys, tai patys ir apmokės (76 b. l.). Taigi liudytojai akivaizdžiai patvirtino, kad įvykio vakarą pats A. V. neprieštaravo, kad kiti asmenys naudotųsi jo automobiliu ir žinojo, kad juo išvažiavo jo sūnaus draugai, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“ įvykio metu buvo naudojamasi be savininko žinios. Netikėti pirmiau išdėstytais liudytojų parodymais apygardos teismas neturi pagrindo, juo labiau kad liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o jų parodymai iš esmės tarpusavyje sutampa. Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina A. V., šių liudytojų parodymų netikslumai nėra esminiai ir nepaneigia aplinkybės, jog jis nežinojo, kad jo automobiliu naudojasi kiti asmenys. Pirmiau aptartų asmenų parodymai kaip tik paneigia A. V. parodymus, kad jis nieko nežinojo apie tai, kad jo automobiliu išvažiavo dalis gimtadienio šventėje dalyvavusių asmenų. Tokiu būdu yra visiškai įrodyta, kad A. V. automobiliu buvo naudotasi transporto priemonės savininko leidimu ir jam apie tai žinant.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-04-08 nutarime „Dėl ATPK 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Be to, pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008). Papildomai pažymėtina tai, kad apygardos teismas nevertina apeliacinio skundo argumentų, jog A. V. neturės galimybės išsireikalauti žalos atlyginimo iš Pažeidėjo, kadangi jis niekur nedirba ir neturi turto. Sprendžiant klausimą dėl pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimo yra vertinama tai, ar turto savininkas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad jo turtu nebūtų netinkamai pasinaudota, ar, juo labiau, padarytas pažeidimas. Tačiau nėra vertinama, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turės pakankamai galimybių atlyginti konfiskuojamo daikto savininko nuostolius, kadangi šis klausimas nepatenka į administracinio teisės pažeidimo tyrimo ir nagrinėjamo sritį.
Apygardos teismas pabrėžia ir tai, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas, nubausdamas Pažeidėją rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, ir priėmė visiškai pagrįstą ir motyvuotą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti grąžinama iš naujo tirti ar nagrinėti, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes objektyviai tiesai byloje nustatyti ir surinkti visus reikšmingus duomenis.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai taikė ATPK 26 str. 1 d. nuostatas ir pagrįstai bei teisėtai nutarė konfiskuoti A. V. automobilį. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti 2014 m. gruodžio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.