Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-25 · Civilinė byla Nr. e2S-1758-221/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-25
Bylos Nr.
e2S-1758-221/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10014-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1758-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10014-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.6; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias turtines teises: reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. vasario 20 d. paskolos sutartį Nr. 20150220 (17 000 Eur plius 6 proc. metinės palūkanos, grąžinimo terminas – 2017 m. gruodžio 31 d.), reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. sausio 24 d. paskolos sutartį (200 000 Eur plius 5 proc. metinės palūkanos, grąžinimo terminas – 2018 m. vasario 10 d.); uždrausti atsakovui naudotis AB SEB banko teikiama seifo nuomos paslauga pagal sutartį, sudarytą iki ieškinio padavimo dienos (2017 m. gegužės 9 d.); įpareigoti AB SEB banką neleisti atsakovui naudotis AB SEB banke esančiu seifu pagal sutartį, sudarytą iki ieškinio padavimo dienos (2017 m. gegužės 9 d.); įpareigoti ieškovės pasirinktą antstolį sudaryti atsakovo naudojamame seife AB SEB banke esančių pinigų ir kitų daiktų apyrašą. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo teisės yra bendras sutuoktinių turtas, kuris dalintinas nutraukiant šalių santuoką. Atsakovo naudojamame seife yra abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, todėl, prasidėjus teismo procesui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas gali seife esantį turtą paslėpti kitoje vietoje, tokiu būdu išvengdamas jo padalijimo santuokos nutraukimo byloje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – areštavo atsakovui priklausančias turtines teises: reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. vasario 20 d. paskolos sutartį Nr. 20150220 (17 000 Eur plius 6 proc. metinės palūkanos, grąžinimo terminas – 2017 m. gruodžio 31 d.), reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. sausio 24 d. paskolos sutartį (200 000 Eur plius 5 proc. metinės palūkanos, grąžinimo terminas – 2018 m. vasario 10 d.); atmetė kitą prašymo dalį.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kurio balanse yra ir reikalavimo teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, sprendė, jog yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančių turtinių teisių areštą. Teismas vertino, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui naudotis AB SEB banko teikiama seifo nuomos paslauga – yra nepagrįstos, nes nei ieškinyje, nei prašyme ieškovė nenurodė jokių objektyvių duomenų, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad seife yra saugomas bendras šalių turtas, taip pat nepateikti įrodymai, jog atsakovas turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, savo turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje ar pan. Teismas pažymėjo, kad objektyviais įrodymais nepatvirtintos ieškovės prielaidos ir spėliojimai negali būti pakankamu pagrindu civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovė nurodė visas jai žinomas aplinkybes ir pateikė visus įrodymus, kuriuos ji galėjo pateikti. Ieškovė neprivalėjo įrodinėti, kad seife yra saugomas bendras šalių turtas. Šalys santuokoje pragyveno daugiau kaip 20 metų, todėl tikimybė, kad atsakovas seife saugotų tik savo asmeninį turtą, yra mažai tikėtina. Neteisinga yra reikalauti, kad ieškovė įrodytų atsakovo ketinimus slėpti bendrą turtą. Ieškovė pareiškė reikalavimą padalinti bendrą šalių turtą, todėl yra preziumuojama, kad priešinga šalis turi priešingą interesą savo žinioje esantį neapskaitytą turtą paslėpti ir nepateikti padalinimui. Ieškovės nuomone, seife gali būti keli šimtai tūkstančių eurų. Nutartyje teismas nenurodė, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti atsakovo ketinimus paslėpti bendrus bylos šalių grynuosius pinigus, nepasiūlė jų pateikti ieškovei, pats nesiėmė priemonių surinkti tokius įrodymus. Netenkinus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė praras didelę dalį savo turto ir galimybę įrodyti, kad iš viso šalys turėjo santaupų grynaisiais pinigais.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Ieškovė kvestionuoja nutarties dalies, kuria netenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumą ir pagrįstumą, tvirtindama, kad ieškovė pateikė teismui pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, ieškovė neprivalėjo įrodinėti, kad seife yra saugomas bendras šalių turtas, taip pat atsakovo ketinimus slėpti bendrą turtą, teismas ieškovei nenurodė, kokius papildomus duomenis ji turinti pateikti, pats nesiėmė priemonių šiems duomenims surinkti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Dėl to pripažintini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė neprivalėjo įrodinėti, jog seife yra saugomas bendras šalių turtas, taip pat atsakovo ketinimus slėpti bendrą turtą.

Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai, kad teismas ieškovei turėjo nurodyti, kokius papildomus duomenis ji turinti pateikti, pats imtis priemonių šiems duomenims surinkti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui veikti ieškovės interesais, todėl, kaip minėta, aplinkybes, susijusias su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis).

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016). Šiuo atveju ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo atsakovo nesąžiningumo ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepateikė bent tikėtinų duomenų, kad atsakovas turi ketinimų slėpti bendrą šalių turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su bendru šalių turtu. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, jų neturi pagrindo konstatuoti ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 178 straipsnis), o vien deklaratyvūs ieškovės argumentai apie galimą tokios situacijos susiklostymą atsakovo nesąžiningumo nepreziumuoja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui naudotis AB SEB banko teikiama seifo nuomos paslauga – pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikytas neįrodytu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė