Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens N. K. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑377-156/2014 pagal ieškovų E. S. ir J. S. ieškinį atsakovams A. K. ir VĮ „Registrų centras“, tretiesiems asmenims AB DNB bankas, AB Turto bankas, Šiaulių m. savivaldybės administracija, VMI prie LR FM, antstoliai T. U., A. B., E. R. ir V. Š., N. K., A. B. dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo ir nekilnojamojo turto registrų įrašų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų E. S. ir J. S. ieškinį atsakovams A. K. ir VĮ „Registrų centras“, tretiesiems asmenims AB DNB bankas, AB Turto bankas, Šiaulių m. savivaldybės administracija, VMI prie finansų ministerijos, antstoliai T. U., A. B., E. R. ir V. Š., N. K., A. B. dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo ir nekilnojamojo turto registro įrašų panaikinimo.

Nagrinėjant bylą teisme šalys – ieškovai ir atsakovai teismui pateikė taikos sutartį, kurioje nurodė, kad šalys, atsižvelgdamos į tai, kad A. K. nesinaudojo gyvenamuoju namu (nevaldo ir niekada nevaldė jo), o vieninteliai faktiniai gyvenamojo namo valdytojai ir naudotojai yra ieškovai, kurie jame ir gyvena bei deklaravę savo ir savo vaikų gyvenamąją vietą, abipusių nuolaidų būdu pasiekė bendrą sutarimą bei, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42, 140 straipsniais ir kt., Radviliškio rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-377-156/2014 sudarė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje, kuria patvirtino taikos sutartį, viename iš taikos sutarties punktų nustatė, jog ieškovų atsakovui mokėtina kompensacija už teisės į nekilnojamąjį turtą atsisakymą pervedama į atsakovo asmeninę sąskaitą, nors pastarasis yra susituokęs, turtas priklausė atsakovui ir apeliantei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Apeliantės manymu, ji turi teisę pusę kompensacijos gauti asmeniškai, todėl byloje, pasak apeliantės, ji turėjo būti patraukta atsakove.

Visų pirma, pagal CPK 47 str. 1 d. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, taigi jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo paties teisinės padėties pablogėjimo. Pagal CPK 46 str. 1 d., tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, tai reiškia, jog toks dalyvaujantis byloje asmuo formuluoja atskirus materialinius reikalavimus dėl kurių bylą nagrinėjantis teismas pasisako, juos tenkindamas arba atmesdamas, ir priimtas teismo sprendimas turi tiesioginius teisinius padarinius jo teisėms ir pareigoms. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį ar sudaryti taikos sutartį. Atsižvelgus į šias įstatymo nuostatas, apeliantė, bylos šalių buvusi patraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo susipažinusi su byla, jai buvo pranešta apie teismo posėdžius, todėl bet kurioje bylos stadijoje galėjo pareikšti prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir taip kartu su bylos šalimis siekti sudaryti jos interesų nepažeidžiančią taikos sutartį, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo, kas iš esmės rodo, jog apeliantę jos procesinė padėtis tenkino.

Be to, pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Dėl to šioje civilinėje byloje ieškovų įsipareigota sumokėti kompensacija už turtą, kuris, kaip teigia apeliantė, buvo A. K. ir N. K. bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat turėtų būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl aplinkybė, kad taikos sutartyje nurodyta vieno iš sutuoktinių banko sąskaita, į kurią turi būti pervedamas sutuoktinių bendras turtas (piniginės lėšos), nedaro šio taikos sutarties punkto neteisėtu. Kadangi apeliantė nurodo, jog jos sutuoktinis turi asmeninių įsipareigojimų ir pervedant lėšas į jo sąskaitą pažeidžiamos apeliantės teisės, pažymėtina, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Todėl apeliantė, manydama, kad jos teisės į turtą yra pažeidžiamos dėl sutuoktinio asmeninių įsipareigojimų, gali kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas, individualizavimo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, skundžiama 2014-08-11 nutartimi patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį, apeliantės teisių nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-08-11 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.