Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, Linai Beniušienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei S. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. leido dirbti barmenei –padavėjai bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepranešus SODRAI prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios:

ji, 2015-01-09 23:27 val., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, leido dirbti S. T. barmenės-padavėjos pareigose bendrovei priklausančiame muzikos klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kuri prie baro patikrinimo metu aptarnavo muzikos klubo lankytojus. S. T. su bendrovės direktore S. Ž. prieš pradedant dirbti aptarė darbo sąlygas t.y. susitarė, kad dirbs barmenės-padavėjos pareigose, kad bus mokamas valandinis atlyginimas už išdirbtas valandas bei bus aprūpinta darbo priemonėmis. Bendrovė apie S. T. įdarbinimą VSDFV Klaipėdos skyriui pranešimą pateikė 2015-01-09 10.20 val. ir tą pačią dieną, t.y. 2015-01-09 nuo 22.00 val. leido pradėti darbą. Tuo S. Ž. pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. ir 99 str. 6 d, t.y. buvo dirbamas nelegalus darbas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. Ž. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015-01-09 d. „(duomenys neskelbtini)“ klube apie pusę 12 nakties buvo vykdomas VMI patikrinimas. Tų pačių metų vasario 27 d. ji VMI susipažino su operatyvaus patikrinimo pažyma. Susižinojo, kad jai gresia administracinė atsakomybė dėl S. T.. Darbo sąlygos su S. T. buvo aptartos dar 2014 m. pabaigoje. Jų buhalterinę apskaitą vykdo bendrovė „Patikimos erdvės“. Ji sausio 8 d. 16 val. buhalterei nusiuntė žinutę, kad nuo sausio 9 d. reikia įdarbinti S. T. ir nurodė pastarosios asmens kodą. Šią žinutę ji buvo pateikusi ir VMI. Po to paskambino buhalterei ir paklausė, ar gavo jos siųstą žinutę, ar viską suprato. Ją patikino, kad S. T. įdarbinta. Ji ir kitą dieną skambino, kadangi jie dirba per savaitę tik 2 dienas. Viskas vyko ketvirtadienį, o penktadienį ji vėl paskambino ir ją patikino, kad S. T. įdarbinta. Jai nekilo jokių abejonių, kad žmogus neįdarbintas. Apie tai, kad buhalterė VSDFV apie S. T. įdarbinimą pranešė tik kitą dieną, ji sužinojo vėliau. Darbo sutartį ji paruošė 8 dieną, S. T. ją pasirašė 9 d., nes įvedus eurą, keitė kasos aparatą ir apmokė juo dirbti mergaitę tik 9 dieną, todėl ir darbo sutartį pasirašė 9 dieną, nors buhalterei duomenis siuntė 8 dieną, nurodydama S. T. asmens kodą. Darbo sutartis buvo pasirašyta, Sodrai buvo pranešta. S. T. draudimas skaičiuojamas nuo 9 dienos, todėl jokių abejonių nėra, kad ji jau skaitėsi dirbanti. S. T. dirbo pagal darbo grafiką, buvo sumokėtas darbo užmokestis, mokesčiai, nebuvo nelegalaus darbo. Jų bendrovė netoleruoja ir netaiko nelegalaus darbo. Jie dirba nepilnus 7 sezonus, yra apie 40 sutarčių, įdarbina visus žmonės, laikosi įstatymų.

Liudytoja S. T. paaiškino, kad pokalbius dėl darbo su bendrovės direktore pradėjo vesti dar prieš naujus metus. Ji tuo metu dirbo kitoje vietoje. Kalbėjo su S. Ž. apie darbo sąlygas, sutarė, kad po naujų metų dirbs pas S. Ž.. Nuo sausio 9 d. pradėjo dirbti. Darbuotis turėjo savaitgaliais. Sutartį pasirašė sausio 9 d., penktadienį, sutartyje parašyta, kad pradeda dirbti nuo sausio 8 d. ar nuo sausio 9 d., dabar nepamena. Žino, kad tą pačią dieną pasirašė darbo sutartį ir pradėjo dirbti. Sutarė su darbdave, kad susitiks sausio 8 d., tada pasirašys darbo sutartį, bet sutartą dieną ji negalėjo atvykti dėl asmeninių problemų, todėl atvyko kitą dieną. Kai vyko patikrinimas, buvo du inspektoriai, jie patikrino kasą. Ji tikrintojams pardavė gėrimus ir jie labai greitai užėjo už kasų, patikrino kasą. Kada jai buvo išduotas darbo pažymėjimas ir ar inspektoriai prašė to pažymėjimo, neprisimena. Paaiškinimo iš jos niekas neėmė, klausė jos dėl darbo sutarties, ji pasakė, kad darbo sutartis pasirašyta.

Liudytoja N. G. paaiškino, kad buvo toks faktas, S. Ž. siuntė jai sms žinutę, kad yra įdarbinama S. T.. Sausio 9 dieną, 10 val. ji apie įdarbinimą informavo Sodrą. S. Ž. nurodė, kad S. T. pradės dirbti 9 dieną. Po darbo ji neturėjo galimybės pranešti apie įdarbinimą Sodrai. Sodra atsiuntė patvirtinimą, kad ta mergaitė įforminta. Išeina 2 valandos nelegalaus darbo-tai absurdas, Sodra buvo informuota, mokesčiai sumokėti, tabeliai sustatyti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. DK 98 str. inter alia nustatyta, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Kaip matyti, atsakomybę pagal ATPK 41³ str. 1 d. užtraukia alternatyvios veikos – rašytinės darbo sutarties su darbuotoju nesudarymas arba nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad S. T. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame klube „Roxi“ nepranešus prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios VSDFV skyriui apie jos darbo pradžią. Nors administracinėn atsakomybėn trakiama S. Ž. teigia, kad duomenis apie S. T. įdarbinimą VSDFV skyriui buhalterė turėjo pateikti 2015-01-08 d., o ne sekančią dieną, tačiau tai jos atsakomybės nešalina. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. inter alia nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Todėl S. Ž., būdama atsakinga už asmenų įdarbinimą, privalėjo būti itin atidi ir rūpestinga ir S. T. leisti pradėti dirbti tik įsitikinus, jog apie pastarosios įdarbinimą VSDFV skyriui pranešta tinkamai ir yra suėję nustatyti darbo pradžios terminai. Liudytoja apklausta bendrovės buhalterė N. G. paaiškino, kad ji neturėjo galimybės po darbo valandų tinkamai įforminti S. T. įdarbinimo, todėl VSDFV skyriui apie tai pranešė sekančios dienos rytą (b. l. 48). Šios liudytojos paaiškinimus patvirtina ir 2015-05-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame matyti, kad S. Ž. SMS žinutę apie S. T. įdarbinimą išsiuntė tik 16:12 val. (b. l. 46), todėl akivaizdu, kad S. Ž. tokiu laiku siųsdama duomenis dėl įdarbinimo turėjo numatyti ir galimas pasekmes. Surinktų įrodymų visuma: operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 7-10), S. T. paaiškinimas (b. l. 11), muzikos klubo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo grafikas (b. l. 12), VSDFV Klaipėdos skyriaus registro skyriaus pažyma (b. l. 14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis (b. l. 16-17), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 18-20) patvirtina, kad S. Ž. veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK41³ sudėties požymiai.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasi ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad šis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Tai, kad S. Ž. neturėjo tyčios nuslėpti privalomus mokesčius už darbuotoją S. T., patvirtina tiek darbo sutartis, tiek pranešimas VSDFV Klaipėdos skyriaus registro skyriui (b. l. 14, 16-17). Liudytoja apklausta S. T. paaiškino, kad dėl darbo su S. Ž. pradėjo tartis dar 2014 m. pabaigoje, darbo sutartis turėjo būti pasirašyta 2015-01-08, tačiau dėl atitinkamai susiklosčiusių aplinkybių, ji darbo sutartį galėjo pasirašyti tik sekančią dieną, t.y. 2015-01-09 (b. l. 41). Atsižvelgiama ir į tai, kad S. T. darbą pradėjo tik nuo 2015-01-09 22 val., todėl akivaizdu, kad šis teisės pažeidimas yra formalus, savo pobūdžiu nėra pavojingas ar ytin šiurkštus, todėl laikytinas mažareikšmiu. Atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidimu žala valstybei nepadaryta, byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat nėra duomenų, kad S. Ž. praeityje būtų buvusi bausta už panašaus pobūdžio teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad net ir minimali nuobauda, numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, todėl teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Atsižvelgiant į nutarime nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, S. Ž. asmenybę, teismas daro išvadą, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą S. Ž. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, S. Ž. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 41 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutarė:

S. Ž. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.