Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei L. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovė advokatė Domicelė Baltrušaitienė pareiškėjo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, iš esmės rėmėsi motyvais, išdėstytais pareiškime.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka, nes asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 m. okupacijų teisinį statusą, taip pat ir politinio kalinio, ne teismo tvarka pripažįsta (nustato), pažymėjimus išduoda ir jų apskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir bylą nutraukti.

Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovė į bylos nagrinėjimą neatvyko. Teismo šaukimas įteiktas tinkamai ir laiku. 2012-10-31 gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti šio asmens atstovui nedalyvaujant. Šalis teismui pateikė atsiliepimą (b.l. 21-22), kuriame nurodė, kad prieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepatenka į asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. nurodytą sąrašą, todėl negali būti pripažintas politiniu kaliniu.

Liudytojas A. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis dirbo milicijoje apylinkės inspektoriumi. Ne vieną kartą už antitarybinę veiklą vežė A. P. į Švėkšnos psichiatrijos ligoninę, kur jam buvo taikomas priverstinis gydymas.

L. L.-B. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis nuo 1964m. iki 1991 metų dirbo milicijoje Kretingos skyriuje vairuotoju. Ne kartą vežė saugumiečių pristatytą A. P. į Švėkšnos psichiatrijos ligoninę. Dėl kokių priežasčių pastarasis buvo vežamas- nežino.

Motyvuojamoji dalis

Byla pagal pareiškėjo pareiškimą nutrauktina.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas, vadovaudamasis 1990-05-02 „Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams“ teisių atkūrimo įstatymo 1 str., pareiškėjui A. P. 1997-02-14 bei 1997-02-28 išdavė pažymėjimus, kad jis buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas pagal LTSR BK 144 str. 1 d., išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1963-iki 1996-bei nuo 1968-iki 1997-, yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir atkuriamos visos jo pilietinės teisės (b.l. 8-9). 1999-06-09 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės įsakymu Nr. 71 pareiškėjas A. P. pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 m. okupacijų teisinio statuso įstatymo 6 str. 1.1 p. buvo pripažintas nuo okupacijų nukentėjusiojo-represuoto asmens teisinis statusas bei išduotas šį statusą atitinkantis pažymėjimas. 2000-03-30 pareiškėjas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pateikė prašymą išduoti politinio kalinio pažymėjimą. 2001-11-13 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė įsakymu Nr. 137 pareiškėjui A. P. nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – politinio kalinio teisinio statuso nepripažino. 2002-02-26 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu netenkino pareiškėjo A. P. skundo dėl 2001-11-13 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės įsakymo Nr. 137 panaikinimo ir paliko galioti 2001-11-13 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė įsakymą Nr. 137 (b.l. 12).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK 444 ir 445 str. įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškėjas įrodinėjo minėtą faktą savo paaiškinimais, liudytojų parodymais. Pareiškėjas nurodė, kad aktyviai dirbo propagandinį darbą. Būdamas laisvėje buvo nuolat sekamas ir įvairiais būdais persekiojamas. Už minėtą veiklą kelis kartus gydytas Švėkšnos psichoneurologinėje ligoninėje bei įkalintas laisvės atėmimo įstaigose laikotarpiais 1963 iki 1996 ir nuo 1968iki 1997-.

Pagal 1997-06-30 Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 4 str. 1 d. 8 p. politiniais kaliniais pripažįstami asmenys, dėl politinių motyvų neteisėtai priverstinai gydyti psichiatrinėje gydymo įstaigoje. To paties įstatymo 9 str. 2 p. nustatyta, kad asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinį statusą pripažįsta, pažymėjimus išduoda ir jų apskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445 str. ir įstatymų nustatyta neteisminė šio fakto nustatymo tvarka, civilinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 9 p).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Civilinę bylą Nr. 2-1348-666/2012 pagal A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis, išbuvęs įkalintas laisvės atėmimo vietose Lietuvos Respublikoje laikotarpiais nuo 196 iki 1966 ir nuo 1968-iki 1973-, buvo politinis kalinys, nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Kretingos rajono apylinkės teisme.