Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-708-485/2015

Teisėja Jūratė Petraškienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00780-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2015 m. spalio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistajam J. A. V., jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei, nukentėjusiajam J. K., liudytojai V. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. K. apeliacinį skundą dėl 2015 m. birželio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo

Jonas A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam J. K. padarytą turtinę žalą (171,54 eurus) ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

J. K. iš Jono A. V. priteista 171,54 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt vienas euras ir 54 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų (vienas tūkstantis eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš Jono A. V. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 174,99 eurai (vienas šimtas septyniasdešimt keturi eurai ir 99 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Algirdas J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 1 d., už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 15.00 val. bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam J. K. į kairį šoną, tokiu būdu padarė jam vieną gilią durtinę-pjautinę kairio šono žaizdą pažasties vidurio linijoje dešimtame tarpšonkauliniame tarpe, tuo nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo J. K. sveikatą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis parašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo J. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendis skundžiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės nuteistajam J. A. V. ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 2, 4 d.).

Nukentėjusiojo J. K. apeliaciniame skunde nesutinkant su nuteistajam J. A. V. paskirta bausme, nenurodoma ar nukentėjusysis ginčija paskirtos bausmės rūšį ar jos dydį, skunde prašoma padidinti nuteistojo teisinę atsakomybę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio Jonas A. V. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymą. Minėto straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. A. V. laisvės apribojimo bausmę tokį savo sprendimą tinkamai argumentavo, nurodė, kokių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad švelniausia bausmės rūšimi bus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su šia teismo argumentacija. Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, įvertinęs nusikaltimo sunkumą, pobūdį bei pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiojo elgesį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę – padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą - laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmę nustatė artimą vidurkiui. Pažymėtina ir tai, kad J. A. V. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, nusikaltimą padarė, būdamas pensijinio amžiaus, administracine tvarka nebaustas, o BK 55 str. nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant per 3 mėnesiu mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. K. nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. tikrai nėra per švelni ar aiškiai neteisinga, priešingai, yra proporcinga padarytos veikos pobūdžiui, nuteistojo asmenybei bei pavojingumui. Nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai veikai, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone griežtinti ją nėra jokio pagrindo.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo, J. K. prašo padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 3500 eurų. Skundžiamu Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. K. teismas priteisė 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti priteisto civilinio ieškinio dalies teisingumu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t.y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jas išanalizavo ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Apeliantas prašo priteisti 3500 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistojo J. A. V. nusikalstamos veikos nukentėjusysis J. K. patyrė fizinį skausmą, stresą, pažeminimą, dėl padarytos durtinė-pjautinės kairio šono žaizdos su raumenų pažeidimu nukentėjusysis kentė skausmą, gydėsi ligoninėje, jam buvo atlikta operacija. Apylinkės teismas, pagrįstai, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė ir į nuteistojo sunkią materialinę padėtį (pensijinio amžiaus, gaunama pensija yra tik 140 eurų dydžio) bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, ir, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pripažino nukentėjusiojo ieškinį per dideliu ir jį tenkino iš dalies. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo pareikštas 3500 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti iki 1000 eurų sumažintas pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos. Nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, nukentėjusiojo apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkintinas, o skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-06-02 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Nuteistąjį apeliacinės instancijos teisme gynė advokatė Elena Gylienė. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad gynėjo dalyvavimas nepriklausomai nuo nuteistojo valios apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą ir teisę turėti advokatą, todėl advokato paslaugos apeliacinėje instancijoje nuteistajam suteikiamos nepaisant jo valios. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 21,65 EUR, patirtos advokatei E. Gylienei teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. A. V. apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo Jono A. V. nepriteisti.