Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. (toliau – pareiškėjo) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir palikti galioti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2016-05-09 ir vyriausiosios prokurorės 2016-06-01 nutarimai,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2014-11-11 Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 225 str. 3 d. dėl didesnės nei 250 MGL vertės kyšio galimo reikalavimo ir priėmimo. Ikiteisminio tyrimo metu įtarimas buvo pareikštas L. L., tačiau atlikus eilę procesinių veiksmų, Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras M. R. 2016-05-09 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė BPK 212 str. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę padarius BK 225 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Pareiškėjui šį nutarimą apskundus aukštesniajam prokurorui, Panevėžio apygardos vyriausioji prokurorė N. G. 2016-06-01 nutarimu skundą atmetė.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nutartimi jo skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo taip pat atmestas ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2016-05-09 ir vyriausiosios prokurorės 2016-06-01 nutarimai palikti galioti.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2016-05-09 ir vyriausiosios prokurorės 2016-06-01 nutarimus kaip nepagrįstus. Mano, kad teismo išvados yra nelogiškos ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjas nesutinka, kad byloje atlikti visi būtini veiksmai ir išnaudotos visos galimybės surinkti įrodymus, kurie pagrįstų L. L. įvykdytą nusikalstamą veiką. Jo manymu, nebuvo atlikti jokie veiksmai bandant pašalinti byloje esančius prieštaravimus. Mano, jog teismo nutartyje nurodyti teiginiai apie jo ir K. G. parodymų nenuoseklumą, prieštaravimus prieštarauja jo teismui pateiktame skunde išdėstytiems argumentams ir faktams. Pažymi, kad tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina jo ir K. G. parodymus ir paneigia L. L. parodymus. Teigia, kad byloje buvo būtina patikrinti ne galimas santaupas, o nuo kyšio gavimo momento turėtas L. L. šeimos išlaidas, patikrinant banko paskolų dokumentus, paimant banko sąskaitų išrašus, atsiskaitymus bankinėmis kortelėmis, sąskaitas – faktūras už būsto remonto paslaugas. Pareiškėjo manymu, tik nustačius šias aplinkybes galima teigti, kad minėtas asmuo nepanaudojo gauto kyšio savo reikmėms.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismas ir prokuroras savo sprendimuose nepasisakė dėl to, kad L. L. nebuvo pareikštas įtarimas dėl 2013 m. gruodžio mėn. jos iš pareiškėjo reikalautų ir gautų kaip kyšio 5 žąsų, 2 vištų (600 Lt vertės) bei 200 Lt. Pažymi, kad šis epizodas prokuroro nutarime net teisiškai neįvertintas ir neaptartas, o teismas, aplenkdamas prokurorus – jiems nepriėmus jokio procesinio sprendimo dėl to, nurodė apie jo nepasitvirtinimą, tuo peržengdamas savo kompetencijos ribas.

Pareiškėjas, akcentuodamas L. L. priimtus jo skundžiamus sprendimus, skundu prašo atnaujinti jam pasibaigusį tyrimą ir nutraukti ikiteisminį tyrimą tuo pačiu – BPK 212 str. 2 p. numatytu, o ne BK 227 str. 5 d. pagrindu.

Skunde be kita ko pažymima, kad dėl VMI pateiktos deklaracijos neatitikimo tikrovei prokuroras buvo įpareigotas iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 172¹⁰ str. ir perduoti ją VMI, tačiau toks sprendimas nepriimtas, kas prieštarauja bendriesiems teisės tikslams, principams bei ATPK 255 str.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepimu į pareiškėjo skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nutarties prašo pastarąjį atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti galioti. Mano, kad ši teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teigia, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl tyrimo metu neatliktų visų būtinų veiksmų, nepašalintų prieštaravimų yra nepagrįsti, ikiteisminis tyrimas jam BK 227 str. 5 d. pagrindu nutrauktas pagrįstai.

Skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas, atliktas ir vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimo L. L. kyšininkavimo. Nesutikdamas su tokia šio ikiteisminio tyrimo baigtimi, jis skunde iš esmės ginčija prokurorų bei teismo išvadas, susijusias su surinktų įrodymų vertinimu, pateikia savo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimo versiją, teigia apie nevisapusiškai atliktą ikiteisminį tyrimą. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepagrįsti.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš LR Konstitucijos 118 str. 1 d. nuostatos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri be kita ko sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tarp jų ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Prokuroras yra vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis išimtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei jį kartu su baudžiamąja byla perduoti teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kartu pažymėtina, kad prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo ar jo atstovo advokato pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. BPK 170 str. 5 d. yra įvirtinta nuostata, kad net aukštesnysis prokuroras, kuris šiaip turi teisę pavaldžiam prokurorui duoti privalomus nurodymus byloje, negali duoti nurodymo priimti konkretų procesinį sprendimą. Taigi, nuspręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinai bylą kontroliuojančio prokuroro kompetencija. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Aukštesnės instancijos teismas, nustatęs pažeidimus, gali tik nurodyti juos pašalinti.

Nagrinėjamu atveju, susipažinęs su skundžiama teismo nutartimi ir ikiteisminio tyrimo medžiaga aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo dėl galimo kyšininkavimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2016-05-09 ir vyriausiosios prokurorės 2016-06-01 nutarimų panaikinimo, su šiuo vertinimu sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos matyti, kad pareiškėjas 2014-11-11 kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybą dėl galimo L. L. kyšio reikalavimo iš jo ir jo davimo jai. Pareiškėjo teigimu, L. L. reikalavo iš jo 230000 Lt už nuosavybės teisių atkūrimą, ir jis 2014-02-03 jai davė 100000 Lt.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų siekiant ištirti pareiškėjo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytas galimo L. L. nusikalstamo elgesio aplinkybes. Šių duomenų pagrindu skundžiamuose prokurorų nutarimuose bei apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog neginčytinų, pakankamų duomenų, pagrindžiančių L. L. veiksmuose BK 225 str. 3 d. įtvirtintos veikos sudėties buvimą, byloje nėra. Tokia išvada yra teisinga, motyvuota ir pagrįsta.

Matyti, kad pareiškėjas davė L. L. kaltinančius parodymus, o pati L. L. savo kaltę ir pareiškėjo parodymus visada neigė. Nors pareiškėjo teigimu, jo parodymus patvirtina kiti tyrimo metu surinkti duomenys – jo nurodytų asmenų K. G., V. G., Ė. M. P., N. M. parodymai, taip pat rašytiniai dokumentai, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog tai tėra subjektyvus, nepasitenkinimą jam nepalankia ikiteisminio tyrimo pabaiga išreiškiantis suinteresuoto asmens vertinimas, neįgalinantis keisti skundžiamoje teismo nutartyje bei prokurorų nutarimuose padarytas išvadas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kurios yra pagrįstos ir motyvuotos. Minėta, kad tik prokuroras gali nuspręsti dėl konkrečių įrodymų įrodomosios galios ir jų pakankamumo kaltinimui pagrįsti.

Skundžiamoje teismo nutartyje teisingai pastebėta, kad pagrindiniai tiesioginiai įrodymai dėl galimo pareiškėjo nurodyto kyšininkavimo yra jo paties ir K. G. parodymai. Analizuojant pareiškimo, apelianto apklausų metu duotų parodymų turinį matyti, kad keletas aplinkybių jo nurodomos nenuosekliai, jas vis tikslinant, taip pat vis papildant savo parodymus naujomis kyšininkavimo aplinkybėmis. Pareiškėjo nurodomų asmenų – K. G., V. G., Ė.M. P., N. M. – parodymų analizė taip pat rodo jų nenuoseklumą, atskleidžia tarp jų, įskaitant ir pareiškėjo parodymus, esančius prieštaravimus, galimą jų derinimą vieną prie kitų, kas kelia labai pagrįstų abejonių jų patikimumu. Bylos duomenys, priešingai apelianto skundo teiginiams, patvirtina, kad prieštaravimai minėtų asmenų parodymuose bandyti šalinti papildomų jų apklausų metu, tačiau jie išliko ir prokuroro nutarime jie buvo tinkamai įvertinti. Be to, prokuroras 2016-05-09 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisingai pastebėjo, kad visi pastarieji nurodyti asmenys yra artimuose, ilgalaikiuose, draugiškuose santykiuose su pareiškėju, todėl jų parodymai kritikuotini ir jų objektyvumo kontekste. Esant prieštaringiems parodymams, nesant objektyvių, patikimų įvykio liudytojų ar kitų pareiškėjo parodymus patvirtinančių duomenų, pagrinde tik proceso baigtimi suinteresuoto asmens parodymais kaltė negali būti grindžiama. Jokių kitų objektyvių duomenų, išskyrus pareiškėjo ir aukščiau nurodytų asmenų kritiškai vertintinus parodymus, patvirtinančių L. L. atlikus kyšininkavimo inkriminavimui būtinus objektyvius veiksmus, šioje byloje nėra.

Pareiškėjo parodymų apie L. L. reikalavimo forma pasireiškusį vertimą perduoti jo nurodytą sumą pinigų taip pat nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. Todėl atsižvelgęs į tai, kad kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais, be to, pripažinus, jog sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai, prokuroras 2016-05-09 nutarimu visiškai motyvuotai pripažino, kad duomenų L. L. kaltei dėl inkriminuotos veikos pagrįsti šiuo atveju nepakanka.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia apie nepakankamą L. L. šeimos turtinės padėties, o būtent – išlaidų analizę, ir dėl to būtinus atlikti papildomus veiksmus. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti visi galimi L. L. šeimos turtinę padėtį atskleidžiantys duomenys, atlikta pakankamai išsami jų analizė bei tyrimas, šie duomenys prokuroro tinkamai įvertinti kitų duomenų kontekste priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo veiksmus atspindintys dokumentai rodo, jog, priešingai apelianto subjektyviam mąstymui, ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis. Pripažinti, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį atliko netinkamai, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu apelianto subjektyvūs samprotavimai, teiginiai apie vienokių ar kitokių duomenų netinkamą vertinimą nesąlygoja kitokio nei prokurorų nutarimuose ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodyto duomenų vertinimo bei nepaneigia jų išvadų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokurorų nutarimuose esančios išvados pakankamai motyvuotos, logiškos, jų, kaip jau minėta, iš esmės revizuoti ir savaip vertinti teismas neturi įgaliojimų.

Pareiškėjas skunde kelia klausimą dėl, jo manymu, nepagrįstai L. L. nepareikšto įtarimo dėl 2013 m. gruodžio mėn. jos iš pareiškėjo reikalautų ir gautų kaip kyšio 5 žąsų, 2 vištų (600 Lt vertės) bei 200 Lt. Kaip matyti, pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pareiškėjas apie šį kyšininkavimo epizodą neužsiminė ir apie jį parodė tik vėlesnių apklausų metų. Ikiteisminio tyrimo duomenys rodo, kad minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo tirtos, tačiau ir jas patvirtinančių surinktų duomenų nepakankamumas, įvertinus viso ikiteisminio tyrimo baigties teisinį pagrindą, sąlygojo, kad įtarimas ir dėl šių pareiškėjo nurodomų aplinkybių L. L. nebuvo pareikštas. Įtarimo nepareiškimas esamoje situacijoje nesudaro pagrindo prokuroro veiksmus vertinti kaip netinkamus baudžiamojo proceso reikalavimų aspektu. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šis epizodas prokuroro nutarime teisiškai neįvertintas ir neaptartas, nes prokuroras 2016-05-09 nutarimo 13 lape (antra pastraipa) aiškiai išdėstė poziciją dėl tyrimo metu nepasitvirtinusių minėtų aplinkybių. Todėl atitinkamai kaip nepagrįsti vertintini ir skundo teiginiai apie ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijos ribų peržengimą, skundžiamoje nutartyje pasisakant apie galimo aukščiau nurodyto kyšininkavimo (dėl naminių paukščių ir 200 Lt) aplinkybes.

Skunde pabrėžiama apie jam – pareiškėjui, atlikto ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą. Apelianto manymu, L. L. ikiteisminį tyrimą nutraukus BPK 212 str. 2 p. nurodytu pagrindu, tokiu pat pagrindu nutrauktinas ikiteisminis tyrimas ir prieš jį, prieš tai jį atnaujinus. Tačiau aukštesnysis teismas pastebi, kad atskirų ikiteisminių tyrimų atlikimas dėl to paties įvykio, įvertinus inicijuotus bei vykdytus atskirus procesus dėl skirtingų galimų nusikalstamų veikų, savaime nesąlygoja vienodos tyrimų baigties ir jos teisinio pagrindo. Šiuo atveju atskirų ikiteisminių tyrimų A. K. ir L. L. nutraukimas skirtingais teisiniais pagrindais yra logiškas ir baudžiamojo proceso normų reikalavimų nepažeidžia.

Skunde be kita ko teigiama apie VMI prokurorui duoto įpareigojimo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 172¹⁰ str. neįvykdymą. Šiuo klausimu teismas nepasisako, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Taigi, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo atliktas iš esmės išsamiai, atlikti būtini procesiniai veiksmai, prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje įvertintos pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam jo nurodytų faktų įvertinimui. Todėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2016-05-09 ir vyriausiosios prokurorės 2016-06-01 nutarimus bei dėl jų priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-16 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.