- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-859-881/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43765-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MAD Group“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transjungta“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MAD Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-3806-235/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjungta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MAD Group“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Transjungta“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „MAD Group“ 22 657,37 Eur skolos, 8,05 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausantį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino –ieškinio sumai areštavo atsakovės kilnojamuosius ir / ar nekilnojamuosius daiktus, o turto nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis; leido atsakovei areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, su juo susijusias įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus.Teismas nurodė, kad ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuoja aplinkybėmis, kad dėl tam tikrų atsakovės veiksmų ar neveikimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė ilgą laiką piktybiškai vengia savo didelės apimties einamųjų finansinių įsipareigojimų ir nereaguoja į raginimus.Įvertinęs ieškovės reikalavimų pobūdį bei atsižvelgęs į tai, kad reikalavimas turtinis, skolos suma didelė, teismas sprendė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės gali pasunkinti byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jo vykdymą visiškai negalimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „MAD Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Ne visa ieškinio suma yra pagrįsta. Kaip nurodyta atsiliepime į ieškinį, ieškinio suma pagrįsta tik dėl 10 429,50 Eur sumos, o likusiai ieškinio sumai – 12 227,87 Eur, yra taikytinas ieškinio senaties terminas. Taigi atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei pusei ieškinio sumos jau yra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, šia apimtimi nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Atsakovė tikėtinai yra skolinga tik 10 429,50 Eur, o ši suma atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, nėra laikytina didelė.Nėra pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmai ar tariamas neveikimas galėtų apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovė yra geranoriškas asmuo, linkęs grąžinti ieškovei skolos dalį, dėl kurios jau buvo vedamos derybos. Šios derybos buvo vedamos net ir po ieškinio atsakovei įteikimo dienos. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo manyti, kad atsakovė yra linkusi nuslėpti savo turtą, jį išeikvoti, perduoti, atlikti nusikalstamą šio turto sunaikinimą ar dar kitaip stengtis dirbtinai sumažinti savo galimus įsipareigojimus ieškovei.Nors areštuojama suma atsakovei kaip juridiniam asmeniui ir nelaikytina didelė, tačiau finansiškai jautrioje atsakovės veiklos srityje (transporto sritis, ekspedijavimas) net ir tokia areštuojama suma gali sukelti neigiamas pasekmes, kas neprisidėtų prie geranoriško skolos grąžinimo. Vertinant tiek atsakovės, tiek ieškovės turtinį interesą šiame ginče, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas būtų pats racionaliausias ir teisingiausias sprendimas. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškinio sumai areštuotas atsakovo turtas.Remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Apeliantės teigimu, ne visa ieškiniu prašoma priteisti suma yra pagrįsta – daliai jos turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas, todėl nėra pagrindo visai ieškinio sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą, viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra ieškinio reikalavimų tikėtinas pagrįstumas, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas, kurį atlieka teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaravimų ieškinyje arba kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų savo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015).Akivaizdu, kad apeliantės keliamas ieškinio senaties termino taikymo klausimas negali būti išspręstas taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tam turėtų būti iš esmės įvertinti tiek apeliantės argumentai, kuriais ji įrodinėja pagrindą taikyti ieškinio senaties terminą, tiek ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, kuriais ji nesutinka su ieškinio senaties termino taikymu, o tai, kaip minėta, gali būti padaryta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareikšto ieškinio reikalavimai iš principo (visa apimtimi) negalėtų būti tenkinami, ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė apeliantės turto areštą visai ieškinio sumai. Nors atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, kad 10 429,50 Eur suma (kuri, anot apeliantės, yra tikėtinai pagrįsta) jai nėra didelė, tai patvirtinančių įrodymų, juo labiau, patvirtinančių, kad apeliantei nėra didelė visa ieškiniu prašoma priteisti suma, nepateikė (CPK 178 straipsnis).Apeliantės teiginiai, kad ji yra geranoriškas asmuo, linkęs grąžinti ieškovei skolos dalį, būdami subjektyvaus pobūdžio, taip pat nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, juo labiau kad duomenų, patvirtinančių, jog pripažįstamą skolos dalį apeliantė ieškovei būtų grąžinusi, apeliantė irgi nepateikė.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei nepaneigus pirmosios instancijos teismo nustatyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, anot apeliantės, gali sukelti jai neigiamų pasekmių, nėra savarankiškas ir pakankamas skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.