Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1. 2014-10-28 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 258 str. 2d., 294 str. 2d., 215 str. 1d., 214 str. 1d., 182 str. 1d., 302 str. 1d., 214 str. 1d.- 1 m. laisvės atėmimo. Taikytas LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1m. 6 mėn., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės- įspėjimas ir elgesio apribojimas 12-ai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21 iki 6 valandos, tęsti mokslą ir dalyvauti socialinio ugdymo priemonėse.

2. 2015-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1d. ir 180 str. 1d.- 1m. 6 mėn. laisvės atėmimo. vadovaujantis LR BK 64 str. 1,3 d., bausmė subendrinta su 2014-10-28 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. taikytas LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė- elgesio apribojimas, įpareigojant 12 mėnesių būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus arba dirbti . Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-03-18 iki 2015-05-20.

3. 2015-12-14 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 214 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 1d., 178 str. 3d., 253 str. 1d., 178 str. 2d., 187 str. 1d., 21 str. 1d. ir 180 str. 3d., 21 str. 1d. ir 129 str. 2d. 11p., 21 str. 1d. ir 180 str. 3d., 21 str. 1d. ir 129 str. 2d. 11p.- 5m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2015 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti penkerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti D. S. sulaikymo laiką tris paras (2014 m. birželio 5 d., 2014 m. liepos 2 d. ir 2014 m. liepos 3 d.) bei pagal 2015 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę. (Nuosprendis apskųstas kasacine tvarka, byla LAT neišnagrinėta), šiuo metu atlikinėjantis laisvės atėmi9mo bausmę, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

Nukentėjusysis V. V. buvo apklaustas teismo iniciatyva ne dėl įvykio aplinkybių, o dėl pareikšto civilinio ieškinio. Jis parodė, kad nebėra, toks koks buvo prieš įvykį. Jaučia skausmus krūtinkaulyje. Darbas nelengvas, fizinis. Dirba laive. Pastoviai jaučia skausmus, eina pas gydytoją. Geria vaistus - Ibupromą. Medikai sako, kad turi pareiti laikas. Operacijos negalima daryti. Paskyrė reabilitaciją. Vairuoja automobilį. Turėjo nusipirkti kitą automobilį. Iš draudimo už automobilį gavo 518 eurų ir neturtinės žalos 1861 eurų. Apie keturis mėnesius praleido, gulėdamas lovoje. Dėl neturinės žalos dydžio tegul sprendžia teismas. Dėl eismo įvykio patyrė moralinę, fizinę ir turtinę žalą. Palaiko ieškinį 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko ant viaduko, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Didžiausias liestinas greitis- 50 km/h, kelio danga- asfaltas. Oro sąlygos- pasnigę, šlapia. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojęs (duomenys neskelbtini), dalinai pirmoje ir antroje eismo juostose, priekine dalimi pasuktas kryptimi link (duomenys neskelbtini). Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojęs trečioje eismo juostoje, priekine dalimi pasuktas kryptimi link geležinkelio stoties . Automobiliui “(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinta dešinės pusės galinė dalis, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priekinė dalis. (b. l. 18-41).

2016-02-25 teismo medicinos išvadoje Nr. G 331/2016(03) nurodyta, kad V. V. patyrė krūtinės ląstos sumušimą ir krūtinkaulio lūžį, kas jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 81).

2016-02-25 teismo medicinos išvadoje Nr. G 332/2016 (03) nurodyta, kad N. P. eismo įvykio metu padaryti paviršiniai veido sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 106-107).

2016-02-25 teismo medicinos išvadoje Nr. G 333/2016 (03) nurodyta, kad V. L. padarytas nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 117-118).

2016-02-04 teismo medicinos išvadoje Nr. T-A 872/2016(01) nurodyta, kad V. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b. l. 83).

2016-02-04 teismo medicinos išvadoje Nr. T-A 873/2016(01) nurodyta, kad N. P. kraujyje rasta 0,38 promilės etilo alkoholio. (b. l. 109).

2016-02-05 teismo medicinos išvadoje Nr. T-A 891/2016(01) nurodyta, kad V. L. kraujyje rasta 1,92 promilės etilo alkoholio. (b. l. 120).

2016-02-04 teismo medicinos išvadoje Nr. T-A 871/2016(01) nurodyta, kad D. S. kraujyje rasta 0,92 promilės etilo alkoholio. (b. l. 148).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <…>), 127 punkto (<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), reikalavimus ir toks pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, kurio metu V. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokia D. S. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį - 726 Eur padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo principus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Tačiau šią veiką įvykdė jau būdamas ne kartą teistas, taip pat būdamas baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais. Atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. D. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį. Ši bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str., bendrintina su 2015-12-14 Klaipėdos apygardos teismo paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje nukentėjusysis V. V. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama iš D. S. priteisti 5000 Eur neturtinės žalos bei 750 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato pagalbą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas pagal civilinės teisės normas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. įvykio metu vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu .(b. l. 103). Taip pat byloje yra duomenys, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam V. V. atlygino 726 Eur turtinės ir 1861,98 Eur neturtinės žalos (t.1, b.l. 88, 90).

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris pasireiškia kaip fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes.

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialaus toks moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas.

Nukentėjusysis V. V. dėl šio įvykio pareiškė reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos reikalavimą D. S..

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, kaip matyti iš minėto įstatymo, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas” pareiga atlyginti žalą yra ribojama atitinkamu draudimo išmokos dydžiu, todėl suma, kuri viršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu nustatytus dydžius, priteistina iš žalą padariusio asmens.

AB „Lietuvos draudimas” V. V. dėl šio įvykio išmokėjo 1861,98 Eur neturtinės žalos dydį ir 726 Eur turtinės žalos.

Kaip ir buvo minėta, spręsdamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose.

Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų V. V. patyrė fizinį skausmą, judėjimo suvaržymus, išgyvenimus ir baimę dėl šio įvykio liekamųjų reiškinių. V. V. dėl šio įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam priežiūra nereikalinga, jis tebedirba ankstesniame darbe,tačiau darbas yra apsunkintas, po jo jis jaučia skausmus dėl ko turi lankytis pas medikus. Tai įrodo ir teismui papildomai pateikti dokumentai iš medikų (t.2, b.l. 20, 21). Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Lietuvos draudimo atlyginta neturtinė žala yra per maža, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tai yra pakankama žala, atitinka lygiateisiškumo bei proporcingumo principus, taip pat teismų formuojamą praktiką, pagal kurią kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, kuriose nesunkiai sutrikdoma asmens sveikata, priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2250 Lt (651,65 Eur) iki 10 000 Lt (2896,20 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.).

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. inter alia numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. To paties kodekso 105 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

Motyvuojamoji dalis

Byloje pareikštas nukentėjusiosiojo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstas pinigų pervedimo kvitu ( t. 2, b. l. 24), sąskaita už suteiktas teisines paslaugas (t.2, b.l. 23), todėl tenkintinas priteisiant V. V. iš kaltinamojo D. S. 750,00 Eur.

CD su fotonuotraukomis po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64(1) str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. šią bausmę subendrinti su 2015-12-14 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą keturiems metams ir dešimčiai mėnesių.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš AB Lietuvos draudimas 1000 Eur V. V. neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. S. nukentėjusiajam V. V. bylinėjimosi išlaidas -750 Eur.

CD su fotonuotraukomis po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.