- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-408-312/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19634-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys, Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- A. J.
- Civilinis ieškovas
- A. K.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 MGL, t. y. 2250 Eur (dvejų tūkstančių dvejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir A. J. paskirta galutinė 30 MGL – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda.
Nukentėjusiosios A. K. įgalioto atstovo advokato A. T. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. J. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: jis 2021 m. birželio 16 d., apie 12.25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo šalutiniu keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini), nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai (duomenys neskelbtini) važiavusiam maršrutiniam autobusui „Isuzu Citibus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), dėl ko, kilus grėsmei eismo saugumui ir autobusą staigiai stabdant, autobuso salone nukrito ir susižalojo keleivė A. K., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria A. J. paskirta 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda, ir paskirti jam kitą proporcingą bausmę.
3. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. J. paskirta bausmė yra neproporcinga ir nepasieks bausmei keliamų tikslų. Apeliantė pažymi, jog A. J. žinomas teisėsaugos pareigūnams nuo (duomenys neskelbtini), kuomet (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešosios tvarkos pažeidimo; nuo (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl plėšimo. Be to, laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2020 m. už KET pažeidimus A. J. buvo baustas 30 kartų. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. paskirta 30 MGL dydžio bauda yra neproporcinga, paskirta neįvertinus jo turtinės padėties. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principą, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis A. J., jo gynėjas advokatas Dmitrijus Fomkin ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Taip pat nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Dmitrijus Fomkin, prašė, netenkinus nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. apeliacinio skundo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 6 dalimi, pripažinti 200 Eur proceso išlaidomis, susidariusiomis dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ir jas priteisti iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K..
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė iš esmės nesutinka su nuteistajam A. J. paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertindamas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo nuteistajam A. J. skiriamą bausmę.
Dėl paskirtos bausmės
7. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. BK 281 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, A. J. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai, todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir pakeisti nuteistajam paskirtą bausmę.
9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. J. už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, parinko švelniausią įstatymo sankcijoje numatytos bausmės rūšį – baudą bei baudos dydį nustatė didesnį nei minimalus (20 MGL) įstatymo sankcijoje numatytas baudos dydis, paskirdamas 45 MGL (2250 Eur) baudą, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, galutinę bausmę nustatant 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą. Vertindamas nuteistojo asmenybę ir jos pavojingumą, teismas tinkamai išanalizavo tiek jį neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančius duomenis, įvertindamas, jog A. J. niekur nedirba, per penkerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo buvo eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir, nors nagrinėjamo įvykio metu kai kurios nuobaudos nebegaliojo, toks kaltinamojo elgesys neigiamai jį charakterizuoja. Tačiau, kaip jau paminėta aukščiau, skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, jog jis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas.
10. Vienas iš apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, dėl ko nuteistajam turėtų būti paskirta griežtesnė bausmė, yra tai, jog jis yra žinomas teisėsaugos pareigūnams nuo (duomenys neskelbtini), kuomet buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o nuo (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl plėšimo. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (t. 1, b. l. 60-61), matyti, kad A. J. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau Vilniaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamoji byla nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu (nuosprendis įsiteisėjęs (duomenys neskelbtini)). Tai pasitvirtina ir LITEKO duomenimis. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nusikaltimo padarymo metu A. J. nebuvo teistas. Atsižvelgus į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog švelniausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies – baudos paskyrimas nuteistajam yra pakankamas BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Paskirta bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per švelni bei neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, todėl keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų priteisimo
11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Dmitrijus Fomkin prašė, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. priteisti 200 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašymą grindė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikta 2022 m. gegužės 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog A. J. už gynybą apeliacinės instancijos teisme 2022 m. birželio 9 d. Luminor Bank AS mokėjimo pavedimu sumokėjo 200 eurų.
12. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
13. Sprendžiant proceso išlaidų priteisimo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nors byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. apeliacinį skundą ir šis skundas yra atmetamas, tačiau A. J. šioje baudžiamojoje byloje nėra išteisinamas, tokiu būdu, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kaltinamojo patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkin prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl nuteistojo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.