- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- eI2-755-809/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02002-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Egidija Puzinskaitė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- L. G.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. G.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3R-490(2.13-l.E) (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį raštu per ePolicijos portalą kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą (toliau – ir VAVPK) dėl adresu (duomenys neskelbtini) įrengtų kaimyniniame privačiame name vaizdo stebėjimo kamerų. Pareiškėjas su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) yra trečiojo suinteresuoto asmens kaimynas. VAVPK raštu kreipėsi į Inspekciją dėl gauto skundo, dėl vykdomo vaizdo stebėjimo kameromis. 2021 m. gegužės 12 d buvo gautas Inspekcijos sprendimas, kuris, pareiškėjo nuomone, priimtas atmestinai ir deklaratyviai išnagrinėjus pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas remiasi Europos parlamento ir Tarybos reglamento 4 punktu, kuris nurodo, kad Teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti; ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, remiantis proporcingumo principu, bei nurodo, kad šiuo reglamentu paisoma visų Chartijoje pripažintų ir Sutartyse įtvirtintų pagrindinių teisių ir laisvių bei principų, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą, teisės į asmens duomenų apsaugą.
Nesutinka su Inspekcijos Sprendimu netaikyti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – ir BDAR) nuostatų. Argumentus grindžia BDAR 5 straipsnio nuostatomis, o būtent: trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo tinkamai informuoti apie tokio pobūdžio duomenų rinkimą, taip užtikrindamas skaidrumo principą; tvarkomų asmens duomenų apsaugos užtikrinimą ir jų ištrynimą (ar tinkamą sunaikinimą), kai tikslas pasiektas. Pažymi, kad šioje erdvėje lankosi ne tik pareiškėjo šeimos ūkis, o taip pat ir kiti asmenys, kurie papuola į stebėjimo erdvę. Pareiškėjas taip pat remiasi Civilinio kodekso 2.23 straipsnio nuostatomis, kurioje aiškiai apibrėžiamas kas yra fizinio asmens privatumas ir su tuo susijusios informacijos rinkimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinime nurodytos sumontuotos kameros (Hikvision mini dome DS2CD2545FWD-IS F2.8). Paaiškinime nurodytos aplinkybės, dėl kurių vykdomas vaizdo stebėjimas. Pareiškėjo nuomone, nors priežastys nurodytos, tačiau parinktos priemonės spręsti situacijai yra perteklinės. Nurodo, kad pasirinktos kameros, atsižvelgiant į jų techninę specifikaciją (spindulys ir fiksuojamas atstumas) yra perteklinės, be to, yra galimai atsuktos į pareiškėjui priklausančią privačią erdvę. Pažymi, kad šeimoje gyvena du mažamečiai vaikai ir du suaugę. Kameros galimai fiksuoja ir platesnę, nei aprašyta, teritoriją, taip pat ir pareiškėjo vidinį kiemą, terasą, svetainę, miegamąjį ir kitas erdves. Inspekcija nenagrinėjo aplinkybių, ar vaizdo stebėjimas yra vykdomas proporcingai tikslui, stebėjimo atžvilgiu. Nevertino, kad savininkai visada gali prisijungti prie kamerų per aplikaciją telefone ir stebėti padėtį, o tai reiškia, kad bet kada pareiškėjas su šeima (ir kiti asmenys) gali pakliūti į stebėjimo lauką. Nevertinta ir kita aplinkybė, kad kameros bet kada fiziškai gali būti nureguliuotos kaip savininkas panorės.
Apibendrindamas nurodo, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Sprendimu, pareiškėjo teisės neginamos, o vaizdo kameromis atliekama stebėjimo kontrolė – negalima.
Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimo argumentais pašo pareiškėjo skundą atmesti.
Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad gavusi pareiškėjo skundą kreipėsi į L. G. dėl informacijos, reikalingos pareiškėjo skundui išnagrinėti, pateikimo. L. G. 2021 m. balandžio 29 d. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą ir papildomą informaciją (vaizdo kamerų darytų įrašų nuotraukas; vaizdo stebėjimo įrangos įsigijimo išankstinės sąskaitos kopiją; namo plano kopiją, namo durų nuotrauką su informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo skundas dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų yra nepagrįstas. Ant namo, adresu (duomenys neskelbtini) yra įrengtos keturios kupolinės vaizdo stebėjimo kameros (Hikvision mini dome DS- 2CD2545FWD- IS F2.8), tačiau nei į vienos iš jų stebėjimo lauką nepatenka pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo teritorija, todėl vaizdo stebėjimo kameros negali nei stebėti, nei įrašinėti informacijos apie pareiškėjo asmeninį turtą ar jo šeimos narius. Dvi vaizdo stebėjimo kameros filmuoja nuosavo namo langus, viena vaizdo stebėjimo kamera yra prie paradinių durų ir stebi automobilių parkavimo aikštelę bei įvažiavimą į kiemą, o ketvirtoji vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta į pagrindinį įėjimą (duris) apimdama ir automobilių parkavimo vietas bei įvažiavimą į garažą. Tokiu būdu į vaizdo stebėjimo kamerų lauką patenka tik trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teise priklausanti teritorija bei patalpos. Vaizdo kameros nėra valdomos nuotoliniu būdu, vaizdą fiksuoja nuolat, nenutrūkstamai, garso įrašymo funkcijos nėra, garsas neįrašomas. Vaizdo stebėjimo sistema buvo įsigyta 2020 m. rugpjūčio mėn., o vaizdo stebėjimas vykdomas 2020 m. rugsėjo - spalio mėn. Vaizdo kameros įrengtos saugumo tikslais (2018 m. žiemą įvyko vagystė iš statomo namo). Buvo pasirašyta sutartis su saugos tarnyba, taip pat įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Stebint privačią teritoriją jaučiamas saugumo jausmas, nes žiniasklaidoje nuolat pasirodo pranešimų apie apylinkėse įvykdytus nusikaltimus (vagystes, plėšimus, automobilių grobimus ar bandymus įsisodinti svetimus vaikus į automobilius). L. G. 2021 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ant namo įrengtos keturios lubinės vaizdo stebėjimo kameros nėra valdomos nuotoliniu būdu ir jų stebėjimo laukas nekinta. Vaizdo kameros nesisuka, jos įrengtos taip, kad stebėtų tik L. G. privačią teritoriją.
Pažymi, kad įvertinusi trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus ir įrodymus (vaizdo kamerų darytų įrašų nuotraukas), 2021 m. gegužės 10 d. sprendime Nr. 3R-490(2.13-l.E) konstatavo, jog į L. G. vaizdo stebėjimo kamerų lauką patenka jos namas ir prie namo esanti teritorija. Inspekcija sprendime padarė išvadą, kad L. G. vaizdo stebėjimą, adresu (duomenys neskelbtini) vykdo kaip fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, todėl, nagrinėjamu atveju, BDAR šio asmens atžvilgiu nėra taikomas. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė pareiškėjo skundo, kaip nepriklausančio Inspekcijos kompetencijai, nagrinėjimą nutraukti. Atkreipia dėmesį, kad ir pats pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad galimai L. G. filmuoja pareiškėjui priklausančią teritoriją, tačiau pareiškėjas nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Inspekcija, remdamasi L. G. pateiktais įrodymais (vaizdo kamerų darytų įrašų nuotraukomis) įvertino, kad L. G. stebi išimtinai savo teritoriją ir todėl tokiam asmens duomenų tvarkymui BDAR netaikomas.
Nurodo, kad vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92(1.12.E), 20 punktu, Inspekcijos valstybės tarnautojai tyrimą ir (ar) patikrinimą atlieka vienu ar keliais būdais (atsižvelgiant į Tikrinamo subjekto specifiką, asmens duomenų tvarkymo ypatumus ir pan.), t. y. rašytine procedūra, atliekant Tikrinimą vietoje, renkant ir fiksuojant valstybės registruose ir informacinėse sistemose, viešai interneto svetainėje, taikomojoje programoje ar kituose šaltiniuose pateiktą informaciją. Šiuo konkrečiu atveju, Tikrinimas buvo atliktas rašytine procedūra kreipiantis į L. G.. Nors pagal ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą Inspekcija ir turi teisę pažeidimų nagrinėjimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamo asmens, skundžiamo asmens ar su jais susijusių asmenų patalpas, tačiau fizinių asmenų atžvilgiu ši Inspekcijos teisė yra ribojama reikalavimu pateikti teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, o pagal teismų praktiką teismai tokius leidimus Inspekcijai išduoda tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos kitos priemonės.
Inspekcijos vertinimu, L. G. pateikė prašomą informaciją neturėdama kitų įrodymų, kurie keltų abejonę dėl L. G. atsakymų teisingumo ir įvertinusi ne tik pareiškėjo bet ir L. G. teisę į privatumą, teisę į būsto neliečiamybę, pasirinko tinkamą ir proporcingą tikrinimo būdą. Nors pareiškėjas skunde ir kelia galimas prielaidas, kad L. G., atsižvelgdama į kamerų techninę specifikaciją bet kada gali pakeisti kamerų stebėjimą lauką, prisijungti ir stebėti vaizdą per telefoną, o Inspekcija sprendime nevertino vaizdo kamerų techninės specifikacijos, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog buvo nustatyta, kad vaizdo stebėjimas nėra vykdomas už trečiojo suinteresuoto asmens privačios nuosavybės ribų, o tokiu atveju BDAR netaikomas, todėl Inspekcija neturėjo nei teisės, nei pareigos detaliau vertinti asmens duomenų tvarkymą.
Apibendrindama nurodo, jog nesutinka, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą naikinti Inspekcijos sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 3R-490(2.13-l.E).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo mėnesį raštu per ePolicijos portalą kreipėsi į VAVPK dėl adresu (duomenys neskelbtini) įrengtų kaimyniniame privačiame name vaizdo stebėjimo kamerų. Pareiškėjas su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) yra namo, dėl kurio kreipėsi į policiją, kaimynas.
VAVPK raštu kreipėsi į Inspekciją dėl gauto skundo.
Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, 2020 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 2R- 6422(2.13.) ir pakartotiniu 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. 2R-1199(2.13.) kreipėsi į L. G. dėl informacijos (dėl jos name esančių kamerų), reikalingos pareiškėjo skundui išnagrinėti, pateikimo.
L. G. 2021 m. balandžio 29 d. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą ir papildomą informaciją (vaizdo kameromis darytų įrašų nuotraukas; vaizdo stebėjimo įrangos įsigijimo išankstinės sąskaitos kopiją; namo plano kopiją, namo durų nuotrauką su informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą), kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų yra nepagrįstas. Nurodė, kad ant namo, adresu (duomenys neskelbtini) yra įrengtos keturios kupolinės vaizdo stebėjimo kameros (Hikvision mini dome DS- 2CD2545FWD- IS F2.8), tačiau nei į vienos iš jų stebėjimo lauką nepatenka pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo teritorija, todėl vaizdo stebėjimo kameros negali nei stebėti, nei įrašinėti informacijos apie pareiškėjo asmeninį turtą ar jo šeimos narius. Dvi vaizdo stebėjimo kameros filmuoja nuosavo namo langus, viena vaizdo stebėjimo kamera yra prie paradinių durų ir stebi automobilių parkavimo aikštelę bei įvažiavimą į kiemą, o ketvirtoji vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta į pagrindinį įėjimą (duris) apimdama ir automobilių parkavimo vietas bei įvažiavimą į garažą. Nurodė, kad vaizdo kameros nėra valdomos nuotoliniu būdu, vaizdą fiksuoja nuolat, nenutrūkstamai, garso įrašymo funkcijos nėra, garsas neįrašomas. Vaizdo stebėjimo sistema buvo įsigyta 2020 m. rugpjūčio mėn., o vaizdo stebėjimas vykdomas 2020 m. rugsėjo - spalio mėn. Vaizdo kameros įrengtos saugumo tikslais (2018 m. žiemą įvyko vagystė iš statomo namo). L. G. 2021 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ant namo įrengtos keturios lubinės vaizdo stebėjimo kameros nėra valdomos nuotoliniu būdu ir jų stebėjimo laukas nekinta. Vaizdo kameros nesisuka, jos įrengtos taip, kad stebėtų tik L. G. privačią teritoriją.
Inspekcija, įvertinusi L. G. pateiktus paaiškinimus ir įrodymus (vaizdo kameromis darytų įrašų nuotraukas), 2021 m. gegužės 10 d. sprendime Nr. 3R-490(2.13-l.E) konstatavo, jog į L. G. vaizdo stebėjimo kamerų lauką patenka jos namas ir prie namo esanti teritorija. Inspekcija priėmė išvadą, kad L. G. vaizdo stebėjimą, adresu (duomenys neskelbtini) vykdo kaip fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, todėl, nagrinėjamu atveju, BDAR šio asmens atžvilgiu nėra taikomas. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjo skundo, kaip nepriklausančio Inspekcijos kompetencijai, nagrinėjimą nutraukė.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTK), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (BDAR) bei Lietuvos Respublikos įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.23 straipsnis, Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas ir kt.).
Konstitucijos 22 straipsnyje taip pat nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas;
informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją, riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
Teisės į privatų gyvenimą apsauga yra įtvirtinta ir EŽTK 8 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Teisė į privatų gyvenimą, be kita ko, apima ir asmens teisę prieštarauti tam, kad kitas asmuo jo atvaizdą fiksuotų, saugotų ir atgamintų. Todėl valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad asmens vaizdo stebėjimo priemonės, paveikiančios asmens teisę į privatumą, būtų proporcingos, kad būtų užtikrinta adekvati ir pakankama apsauga nuo piktnaudžiavimo. Šiuo aspektu, be kita ko, gali būti svarbu, ar asmuo buvo informuotas apie vaizdo stebėjimą, vaizdo stebėjimo apimtis ir mastas, kuriuo jis įsiskverbia į asmens privatų gyvenimą, asmenų, kurie prieina prie duomenų skaičius, ar vaizdo stebėjimas yra pagrįstas teisėtu interesu, ar nėra mažiau privatumą varžančių priemonių pasiekti siekiamą tikslą, kaip yra naudojami stebėjimo rezultatai, ar jie buvo panaudoti siekiamam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) Didžiosios kolegijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas byloje Lopez Ribalda ir kiti prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 1874/13 ir 8567/13, 89, 114, 116 punktai).
Reikalavimas pagrįsti vaizdo stebėjimo teisėtumą kyla ir iš asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pagal BDAR vaizdo stebėjimas yra laikomas pagrįstu, jei tvarkyti asmens duomenis yra būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas). Europos duomenų apsaugos valdybos 2019 m. liepos 10 d. pateiktose asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimu gairėse Nr. 3/2019 (toliau – ir Gairės) nustatyta, kad tais atvejais, kai duomenų subjektas prieštarauja stebėjimui, duomenų valdytojas gali vykdyti stebėjimą tik jei egzistuoja įtikinamas teisėtas interesas, kuris yra viršesnis už duomenų subjekto interesus ir pagrindines teises bei laisves (Gairių 18 punktas).
Asmens duomenų apsaugos principai taip pat reikalauja, kad prieš įsirengdamas vaizdo stebėjimo sistemą, duomenų tvarkytojas kritiškai įvertintų, ar ši priemonė yra proporcinga, t. y. ar taikoma priemonė yra tinkama, adekvati ir būtina tikslui pasiekti. Pagal Gairių nuostatas, vaizdo stebėjimo priemonė turi būti pasirenkama tik tada, kai duomenų tvarkymo tikslas negali būti protingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau paveikia duomenų subjekto teises ir laisves. Pavyzdžiui, jei asmuo siekia apsaugoti turtą, vietoje vaizdo stebėjimo sistemų įdiegimo gali būti pastatyta tvora, įrengta apsauga, geresnis apšvietimas (Gairių 24, 25 punktai). Be to, surinkti duomenys negali būti saugomi ilgiau nei būtina. Duomenys paprastai turi būti automatiškai ištrinami po kelių dienų, ilgesni duomenų saugojimo terminai turi būti papildomai pagrįsti. Duomenų valdytojas turi tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslą (Gairių 118, 119 punktai). Taip pat turi būti imamasi organizacinių ir techninių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimą (Gairių 121 punktas). Stebint vaizdą turi būti renkama tik tiek duomenų, kiek yra būtina tikslui, dėl kurių jie tvarkomi, pasiekti (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas).
Kaip atsiliepime nurodė atsakovė, gavusi pareiškėjo skundą, jame nurodytų aplinkybių tikrinimą atliko rašytine procedūra. Inspekcija paprašė ginčo name gyvenančios L. G. pateikti paaiškinimus dėl gauto skundo. L. G. pateikė informaciją, jog kaimyninio sklypo stebėjimo nevykdo. Teiginiams pagrįsti pateikė kamerų vaizdus filmuojančias foto nuotraukas.
Taigi, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Inspekcija, atlikdama tyrimą, apsiribojo tik užklausomis L. G. ir jos nurodytomis aplinkybėmis, faktais, kad name pritaisytos turimos vaizdo stebėjimo kameros kaimyninio sklypo (pareiškėjo) nefilmuoja. Tuo tarpu pareiškėjas siekia įrodyti, kad tokia tyrimo apimtis nėra pakankama ir įtikinama pareiškėjo skunde nurodytoms abejonėms patvirtinti arba paneigti.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis tiek Inspekcijos veiklą tiesiogiai reglamentuojančiais teisės aktais, tiek gero administravimo principu, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog Inspekcija privalo nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus. Pagal ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalį, Inspekcija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Pastarosios pareigos vykdymo kontekste Inspekcija, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti. Taigi Inspekcija turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1134-261/2021).
Įvertinus byloje surinktus duomenis aptartos teismų praktikos apimtyje, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju Inspekcijos tyrimas, atliktas tik rašytine procedūra (remiantis L. G. pateikta rašytine medžiaga, kad turimos kameros kaimyninio sklypo nefilmuoja, garso neįrašinėja, nuotoliniu būdu kamerų reguliuoti nėra galimybės ir pan.) nelaikytinas pakankamu pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms paneigti. Šiuo atveju aplinkybių, nurodytų L. G. paaiškinimuose, Inspekcija realiai, t. y., ką faktiškai rodo L. G. name įrengtos kameros (pvz., ar apima kaimyninio sklypo teritoriją, ar jas galima reguliuoti nuotoliniu būdu, ar įrašomas garsas), netyrė, todėl byloje faktinės aplinkybės, nurodytos L. G. paaiškinimuose, nėra įrodytos (patvirtintos arba paneigtos). Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, Inspekcija, pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūros metu, faktinio patikrinimo dėl galimai vykdomo/nevykdomo vaizdo stebėjimo neatliko.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. G. Inspekcijai paaiškino, kad vaizdo kameromis ji siekia savo turto apsaugos. Pažymėtina, kad tretieji suinteresuotieji asmenys turi pareigą Inspekcijai įrodyti, kad jų interesas esama vaizdo stebėjimo sistema siekti savo turto apsaugos yra svaresnis už pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo apsaugą (tuo atveju jei nustatoma, kad ji pažeista). Kaip matyti, tokio pobūdžio tyrimo Inspekcija taip pat neatliko. Nors Inspekcija atsiliepime nurodo, kad pagal ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą Inspekcija turi teisę pažeidimų nagrinėjimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamo asmens, skundžiamo asmens ar su jais susijusių asmenų patalpas, tačiau fizinių asmenų atžvilgiu ši Inspekcijos teisė yra ribojama reikalavimu pateikti teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, o pagal teismų praktiką teismai tokius leidimus Inspekcijai išduoda tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos kitos priemonės, tačiau, kaip šiuo aspektu jau minėtose nutartyse yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, būtent Inspekcijos diskrecija yra pasirinkti tinkamiausias priemones skunduose nurodytoms aplinkybėms įvertinti ir, jei reikia, kreiptis į teismą dėl leidimo tam tikroms priemonėms taikyti, išdavimo, atitinkamai tokį prašymą tinkamai motyvuojant. Taigi, ne tik nuo surinktų duomenų, tačiau ir nuo pačios Inspekcijos pasirinkto tyrimo modelio priklauso atlikto tyrimo teisėtumas.
Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad Inspekcija ADTAĮ jai nustatytos pareigos – objektyvus ir visapusiškas pateiktų duomenų, informacijos įvertinimas, tinkamai neatliko, o pasirinktos tyrimo priemonės (diskrecijos ribose), nagrinėjamo skuno ir L. G. pateiktų paaiškinimų (su įrodymais) apimtyje, vertintinos kaip objektyviai nepakankamos Sprendimui priimti.
Šiuo atveju Inspekcija, pasirinkdama tinkamas priemones, turėjo realiai įsitikinti dėl trečiojo suinteresuoto asmens kameromis transliuojamo vaizdo apimties, krypties, nuotolinio valdymo galimybės, garso įrašymo ir pan. Tik tokiu atveju pareiškėjo skundas būtų laikomas objektyviai ir tinkamai išnagrinėtu (nesivadovaujant vien tik trečiojo suinteresuoto asmens pateikta medžiaga).
Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 29 straipsnio 1 dalies 2 punktas. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą ar jo dalį paaiškėja, kad yra šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2-6, 8 punktuose nurodytas pagrindas (nurodyti pagrindai) atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį. Šiuo atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi dėl pareiškėjo ir šeimos teisės galimo teisės į privatumą pažeidimo. Esant tokiam skundo pagrindui – pareiškėjas skunde nurodytas aplinkybes susiejo su savo ir jo šeimos narių galimu privatumo pažeidimu, todėl net ir nenustačius pažeidimo, skundo nagrinėjimas negalėjo būti nutraukiamas tuo pagrindu, kad nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai, o turėtų būti atmestas ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio išaiškinimus iš esmės panašaus pobūdžio bylose yra pateikęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1134-261/2021).
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3R-490(2.13-l.E) bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. G. pareiškimą (Inspekcijos reg. Nr. 1R-6273(2.13.E)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. G. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3R-490(2.13-l.E).
Įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. G. skundą (Inspekcijos reg. Nr. 1R-6273(2.13.E)).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.