Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „Bankroto paslaugos“ ieškinį atsakovui E. J. dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko. Ieškovas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir šioje byloje priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, sprendimas už akių yra priimamas (CPK 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė MB „Bankroto paslaugos“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje BUAB (duomenys neskelbtini) taikė supaprastintą bankroto procesą, o 2017 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtino 3 000 eurų administravimo išlaidų sumą. Taigi, bankroto administratorius, teikdamas BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto, todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Kreditoriui, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. BUAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki įmonei iškeliant bankroto bylą buvo E. J..

ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punktų nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnyje, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Todėl šios bylos aplinkybių kontekste aiškinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad įmonės vadovas ar dalyvis, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje, kuria UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) įmonių registre įregistruota 2012 m. spalio 29 d.; paskutinį finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė už 2015 m., nors finansinės atskaitomybės dokumentus privaloma teikti kiekvienais metais per 30 dienų nuo momento, kai finansinės ataskaitos patvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka; viešų registrų duomenimis atsakovė jokio registruotino turto (nekilnojamojo ir transporto priemonių) neturi; byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties matyti, kad bendra patikslinta kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 247 575,21 eurų. Taigi, būdamas įmonės vadovu, atsakovas neužtikrino aukščiau nurodytų įpareigojimų vykdymo, nuo 2016 m. įmonė neteikė finansinės atskaitomybės duomenų VĮ Registrų centrui; 2017 m. balandžio 20 d. iškėlus įmonės bankroto bylą, jos vadovas nevykdė pareigos per 15 dienų perduoti bankroto administratoriui visus BUAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Teismo vertinimu, atsakovas buvo susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, ir būdamas rūpestingas vadovas bei veikdamas atidžiai, nustatęs sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) taikytas supaprastintas bankroto procesas, o 2017 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtina 3 000 eurų administravimo išlaidų suma. Nutartis įsiteisėjusi. Bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Aukštesnės instancijos teismai analogiškose bylose nekvestionuoja ir neanalizuoja administravimo išlaidų sudėties ar dydžio, patvirtinto bankroto bylą nagrinėjančio teismo, kai yra taikomas supaprastintas bankroto procesas, laikant, kad teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, įvertino bankroto procedūroms atlikti reikalingų lėšų dydį bei kad administravimo išlaidų suma yra įrodyta įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu, todėl jos dydžio papildomai įrodinėti nereikia (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2332-577/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1323-798/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1578-153/2015).

Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir aptartas teisės normas, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos 3 000 eurų administravimo išlaidos (CK 2.87 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 straipsnis), išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 90 eurų žyminis mokestis (CPK 93, 96 straipsniai).

Valstybei iš atsakovo taip pat priteisiama 5,07 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui bankroto administratoriui MB „Bankroto paslaugos“ (juridinio asmens kodas 304098685) iš atsakovo E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 eurų administravimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. spalio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. J. 90 eurų žyminį mokestį ir 5,07 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.