Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. T. ieškinį atsakovei Z. K., tretieji asmenys B. D., Plungės r. savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

įpareigoti atsakovę Z. K. savo lėšomis atstatyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Plungės raj., bendrojo naudojimo laiptinės patalpas į pradinę padėtį pagal daugiabučio gyvenamojo namo kadastrinę bylą, panaikinant bendrojo naudojimo laiptinės patalpose savavališkai įrengtas vidines pertvaras su durimis, tualeto patalpą bei pašalinti sanitarinį mazgą, įskaitant vamzdyną, įrengtą po laiptais į daugiabučio gyvenamojo namo antro aukšto buto (duomenys neskelbtini) patalpas, atstatant panaikintus laiptus bei išgriaunant užtaisytas laiptų angas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įpareigoti atsakovę Z. K. netrukdyti ieškovui V. Ž. T. naudotis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., bendro naudojimo laiptinės patalpomis;

įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., atsakovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) laikančiąją sieną (kadastro byloje esančią tarp patalpų, pažymėtų indeksais 2-1, 2-2) į jos pirminę padėtį kaip pažymėta kadastro byloje;

įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., išorinėje sienoje savavališkai įrengtas duris;

atsakovei nevykdant per teismo nustatytą terminą teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, skirti atsakovei po 50,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo įpareigojimo nevykdymo už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną;

priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas, įsigijęs butą, esantį antrame pastato aukšte, į jį bei į rūsį per pagrindinį namo įėjimą patekti negalėjo, kadangi bendrojo naudojimo patalpas – laiptinę ir laiptus, skirtus patekti į rūsį ir į antrą daugiabučio gyvenamojo namo aukštą, rado panaikintus. Vietoje daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų - laiptinės ir laiptų į antrąjį daugiabučio namo aukštą bei rūsį buvo įrengta tualeto ir dušo patalpa. Daugiabučio gyvenamojo namo išorinėje sienoje patekimui į ieškovo butą, esantį antrame daugiabučio gyvenamojo namo aukšte, buvo įrengtos durys bei lauko metalinių ir medinių konstrukcijų laiptai. Kaip paaiškėjo, bendrojo naudojimo patalpose – gyvenamojo namo laiptinėje buvusius laiptus, kurie buvo skirti daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkams patekti į rūsį ir į gyvenamojo namo antrąjį aukštą, savavališkai be bendrojo naudojimo patalpų bendraturčių sutikimo panaikino atsakovė, kuri bendrojo naudojimo patalpose savavališkai įsirengė tualeto ir dušo patalpą. Be to, atsakovė neteisėtai, be daugiabučio namo gyventojų sutikimo gyvenamojo namo išorinėje sienoje įrengė duris, skirtas patekti į antrąjį daugiabučio namo aukštą.

Ieškovas kreipėsi su skundu į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatė, kad prie ginčo gyvenamojo pastato dalies – priestato 2a‘p įrengti laiptai (metalinių ir medinių konstrukcijų) ir priestato išorinėje sienoje įrengtos durys (durų angos plotis apie 0,75 m, aukštis apie 1,96 m); namo dalyje – bute (duomenys neskelbtini) tarp patalpų 2-1 ir 2-2 vidinėje sienoje (laikančiojoje sienoje) vietoje durų įrengta anga, kurios ilgis apie 1,8 m, aukštis apie 2,2 m ir tarp patalpų 2-1 ir 2-4 vidinėje pertvaroje (nelaikančioje sienoje) įrengta anga, kurios ilgis apie 2,6 m ir aukštis apie 2,2 m; namo dalyje – priestato patalpoje P-1 laiptų į namo rūsio patalpas nėra, laiptų anga užtaisyta ir namo dalyje –priestato patalpoje P-1 panaikinus nurodytus laiptus patekimui į rūsį ir patekimui į antro aukšto patalpas įrengta vidinėmis pertvaromis su durimis tualeto patalpa (apie 2,4 m ilgio ir apie 1,1 m pločio, apie 2,4 m. aukščio) po laiptais į namo antro aukšto buto (duomenys neskelbtini) patalpas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškovo skundo nagrinėjimą nutraukė, konstatavusi, kad atsakovės atliktiems paprastojo remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas, tuo tarpu kapitalinio remonto darbai buvo atlikti seniau nei prieš 2 metus.

Ieškovas, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, kreipėsi į atsakovę, kad ši nutrauktų ieškovo teises pažeidžiančius veiksmus ir pašalintų savavališkos statybos padarinius, kurie trukdo ieškovui naudotis jam daugiabučiame name priklausančiu butu – patekti į jam nuosavybės teise priklausantį butą ir rūsio patalpas, tačiau atsakovė ieškovo raginimus ignoruoja, ieškovo teises pažeidžiančių veiksmų nenutraukė.

Pasisakydamas dėl reikalavimo atstatyti laiptinę į pirminę padėtį, pažymėjo, kad atsakovė savavališkai gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpoje – laiptinėje - be kitų daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų sutikimo bei pažeisdama ieškovo kaip daugiabučio gyvenamojo namo buto, esančio antrame daugiabučio gyvenamojo namo aukšte savininko teises, panaikino laiptus į daugiabučio namo antrąjį aukštą bei rūsį, tokiu būdu užkirsdama galimybę ieškovui naudotis daugiabučio namo laiptine pagal jos funkcinę paskirtį - patekti į ieškovui priklausantį butą, esantį antrame daugiabučio namo aukšte bei į rūsį, kuriame yra ieškovui priklausančios rūsio patalpos (kadastrinėje byloje pažymėtos indeksais P-4, P-5). Atsakovė, pažeisdama CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą bendrojo naudojimo objektus naudoti pagal jų funkcinę paskirtį, panaikinusi laiptus patekimui į rūsį ir į antrąjį gyvenamojo namo aukštą, užtaisė laiptų angą, laiptų vietoje įrengė vidines sienas ir įsirengė atsakovės asmeniniams poreikiams naudojamą sanitarinį mazgą. Tokiu būdu atsakovė bendrojo naudojimo objektų sąskaita pasididino jos faktiškai naudojamą turto plotą, t. y. atsakovė daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė ir naudojo pažeisdama CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą. Be to, atsakovė, įsirengusi buvusios laiptinės ir laiptų vietoje sanitarinį mazgą, į jį atvedė vamzdžius, tuo tarpu vamzdyną atsakovė įrengė rūsio bendrojo naudojimo patalpose – lubose. Rūsio lubų aukštis yra tik 1,81 m, o rūsio lubose įrengus vamzdyną, atsakovė rūsio lubas pažemino 0,16 m, rūsio lubų aukštis sumažėjo iki 1,64 m. Toks rūsio bendrojo naudojimo patalpų lubų aukštis sukelia itin didelius nepatogumus ir apsunkina naudojimąsi rūsiu. Todėl atsakovė turėtų panaikinti ne tik savavališkai bendrojo naudojimo laiptinėje įrengtą sanitarinį mazgą, tačiau taipogi panaikinti į sanitarinį mazgą atvestą vamzdyną.

Dėl reikalavimo teismo įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinės patalpomis nurodė, kad atsakovė yra visiškai užėmusi laiptinės patalpas, panaikinusi laiptus, jų vietoje įsirengusi sanitarinį mazgą, nesudaro galimybės ieškovui patekti ir naudotis bendrojo naudojimo laiptinės patalpomis, nes laiptinę laiko savo asmenine nuosavybe. Dėl nurodytų priežasčių, net ir įpareigojus atsakovę atstatyti į pirminę padėtį savavališkai panaikintus laiptus, nebūtų užtikrintas visapusiškas ieškovo teisės naudotis bendrojo naudojimo laiptinės patalpomis įgyvendinimas, nes atsakovė riboja bet kokį ieškovo patekimą į bendrojo naudojimo laiptinę. Atsižvelgiant į nurodytą, siekiant užtikrinti visapusišką ieškovo teisę patekti ir naudotis bendrojo naudojimo laiptinės patalpomis pagal paskirtį, būtina įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinės patalpomis, tokiu būdu užkertant kelią atsakovei atlikti teisę pažeidžiančius veiksmus.

Prašydamas pašalinti savavališkai atlikto kapitalinio remonto padarinius atkreipė dėmesį, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikusi faktinį patikrinimą vietoje nustatė, kad atsakovė savavališkai jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Plungės raj., laikančiojoje sienoje vietoje durų įrengė 1,8 m ilgio ir 2,2 m pločio angą. Taipogi, atsakovė savavališkai išorinėje ginčo gyvenamojo daugiabučio namo pastato dalyje – priestato 2a‘p išorinėje (laikančiojoje) sienoje įrengė duris. Atsakovė savavališkai, be daugiabučio namo gyventojų sutikimo atliko laikančiųjų gyvenamojo namo konstrukcijų kapitalinį remontą. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą laikančiosios pastato sienos yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.2. punkte numatyta, kad laikančiosios sienos – išorinės ir vidinės sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Remiantis minėto Statybos techninio reglamento 18 punktu, statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių pritarimą Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Statybos įstatymo 2 str. 53 d. nustatyta, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 p.). Atsakovei atliekant kapitalinį remontą (laikančioje sienoje įrengiant angą bei gyvenamojo namo išorinėje sienoje įrengiant duris) buvo būtinas daugiabučio namo butų savininkų sutikimas. Atsakovė savavališkai atliko bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams priklausančių laikančiųjų sienų kapitalinį remontą. Pagal kasacinio teismo praktiką savininko teisių pažeidimu yra laikomi tokie atvejai, kai bendraturčiams priklausančiame turte vienas iš savininkų be kitų savininkų sutikimo atlieka statybos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019). Remdamasis CK 4.103 straipsniu, laikė, kad daugiabučio namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių daugiabučio namo laikančiųjų konstrukcijų (sienų) kapitalinis remontas be buto savininkų sutikimo yra savininkų teisių pažeidimas, todėl atsakovei taikytinas savavališkos statybos padarinių šalinimo institutas.

Atsakovė patekimui į laiptinę pro neteisėtai išorinėje pastato sienoje įrengtas duris suformavo 1,76 m aukščio angą. Toks neteisėtai suformuotas patekimas į laiptinę yra ne tik nepatogus, apsunkina ieškovo patekimą į jam priklausantį butą (ieškovo ūgis yra 1,84 m), tačiau taipogi iš esmės apsunkina ieškovo galimybes įsikurti įsigytame bute, t. y. įsinešti baldus, statybines medžiagas ir pan. Atsakovės savavališkai įrengtas įėjimas patekimui į antrąjį daugiabučio gyvenamojo namo aukštą yra ne tik įrengtas neteisėtai, tačiau taipogi pažeidžia ieškovo kaip turto savininko teisę naudotis jam priklausančiu turtu – laisvai patekti į jam priklausantį butą antrame gyvenamojo namo aukšte bei jame įsikurti.

Vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo taip pat gali kreiptis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nenurodyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami, atsakovė turi būti įpareigota pašalinti ieškovo kaip turto savininko teises pažeidžiančius atsakovės atliktos savavališkos statybos padarinius, t. y. įpareigota per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti laikančiąsias vidines ir išorines sienas į jų pirminę padėtį – užmūryti laikančiojoje sienoje (kadastrinėje byloje tarp patalpų, pažymėtų indeksu 2-1, 2-2) vietoje durų įrengtą 1,8 m ilgio ir 2,2 m pločio angą, įrengiant kadastro byloje nurodyto pločio durų angą; savo lėšomis panaikinti išorinėje daugiabučio gyvenamojo namo sienoje savavališkai įrengtas duris.

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje nurodomais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Plungės r. savivaldybės administracijos atstovas ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui.

Trečiasis asmuo B. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovė atliko veiksmus gyvenamajame name, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., priskiriamus savavališkoms statyboms, ir ar jai kyla pareiga pagal ieškovo reikalavimą atkurti laiptinės, buto ir priestato patalpas į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Asmens teisė, ginant savo privatų interesą, reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius kyla iš CK 4.103 straipsnio 1-2 dalių nuostatų. CK 4.103 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai; asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą; teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Taip pat ieškinys kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota CK 4.98 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos; atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini); 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini); 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini); 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)). Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini); 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini); 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)).

Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį, teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Todėl teismas detaliau pasisakys dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo atskirai.

Dėl reikalavimo atstatyti į pirminę padėtį laiptinę, panaikinti išorinėje pastato sienoje įrengtas duris

Ieškovas ieškinui prašo įpareigoti atsakovę Z. K. savo lėšomis atstatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Plungės r., bendrojo naudojimo laiptinės patalpas į pradinę padėtį pagal daugiabučio gyvenamojo namo kadastrinę bylą, panaikinant bendrojo naudojimo laiptinės patalpose savavališkai įrengtas vidines pertvaras su durimis, tualeto patalpą bei pašalinti sanitarinį mazgą, įskaitant vamzdyną, įrengtą po laiptais į daugiabučio gyvenamojo namo antro aukšto buto (duomenys neskelbtini) patalpas, atstatant panaikintus laiptus bei išgriaunant užtaisytas laiptų angas; panaikinti daugiabučio gyvenamojo namo išorinėje sienoje savavališkai įrengtas duris.

Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas pastatytas 1978 metais. Remiantis kadastrinės bylos duomenimis, nustatyta, kad patekimas į gyvenamo namo antrą aukštą, kuriame yra ieškovui priklausantis butas (duomenys neskelbtini), buvo iš laiptinės priestate, pažymėto 2a¹p. Iš šios laiptinės taip pat patenkama į rūsį, kuriuo naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovė.

Kad paminėtame dokumente išvardinti darbai atlikti, buvo įsitikinta teismui ir proceso dalyviams 2023 m. lapkričio 27 d. atliekant vietos apžiūrą, kurios metu nustatyta, kad tiek į pastato antrą aukštą, tiek į rūsį patekti galimybės per pagrindinį įėjimą (nuo gatvės pusės) nėra, kadangi laiptinėje įrengtas sanitarinis mazgas, buvusi laiptų anga panaikinta. Galimybė patekti į antrą aukštą yra metaliniais laiptais į priestatą bei priestato išorinėje sienoje įstatytas duris.

Atlikti laiptinės pertvarkymo darbai užfiksuoti ir atsakovo pateiktose fotonuotraukose (fotonuotraukos (duomenys neskelbtini), 3, 8, 9, 10), iš kurių matyti, kad laiptinės vietoje įrengta sanitarinė patalpa. Įėjimas į laiptinę įrengtas išorinėje priestato sienoje padarius angą ir įstačius duris (fotonuotraukos Nr. 4, 5).

Naudojimosi bendromis nuosavybės objektais pagal funkcinę paskirtį bendraturčių teisių (pareigų) vykdymo klausimams spręsti reikšmingi atsakovės darbų rezultate atsiradusių objektų įrengimo teisėtumo klausimai. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punkte taip pat nustatyta, kad statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus bendraturčių pritarimą Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka.

Statinio statybos darbų rūšys nustatomos pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, kurio VIII skyriaus 12 punkte nustatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: : 12.1 p.. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu bei pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymu ieškovui, priestato laiptų angos užtaisymas, vidinės pertvaros su durimis bei tualeto patalpų įrengimas priskirtini paprastojo remonto darbams, kurie galėjo būti vykdomi tik gavus bendraturčių sutikimą dėl ieškovo išvardytų darbų bendrojo naudojimo objektuose atlikimo.

Pagal byloje pateiktus duomenis 2015-2017 m. (atsakovės nurodomų darbų atlikimo metu) butai nuosavybės teise priklausė atsakovei, tretiesiems asmenims B. D. bei Plungės r. savivaldybės administracijai, todėl būtent šių bendraturčių sutikimas buvo reikalingas, atliekant laiptinės pertvarkymo darbus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnį savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas; 2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; kiti juridiniai asmenys – šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį. Ginčo nagrinėjimo atveju nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, kad Plungės r. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui D. P. patikėjimo teise buvo pavesta įgyvendinti Plungės r. savivaldybei priklausančio turto t. y. buto (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Plungės r., savininko funkcijas, todėl seniūnas D. P. neturėjo įgalinimų kaip bendraturčio atstovas išreikšti sutikimą atsakovės planuojamų darbų atlikimui. Atsakovė kreipėsi į Plungės r. savivaldybės administraciją, prašydama kaip bendrasavininkės pateikti turimus dokumentus, kuriais buvo leidžiama atsakovei gyvenamojo namo, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., laukinėje sienoje iškirsti angą, pastatyti laiptus, taip įrengiant atskirą įėjimą į butą 3, o bendrojo naudojimo koridoriuje įrengti pertvaras, taip įruošiant tualetą bei panaikinant patekimą į rūsį iš bendrojo naudojimo koridoriaus. Atsakydama į atsakovės paklausimą, Plungės r. savivaldybės administracija nurodė, kad turto savininkų susitarimai ar kitokios formos sutikimai nebuvo rengti, todėl atsakovė prašomų dokumentų pateikti negali. Toks atsakymo turinys leidžia daryti išvadą, jog Plungės r. savivaldybės administracijos, kaip turto bendrasavininkės, sutikimo atsakovė atlikdama laiptinės pertvarkymo darbus neturėjo. Tokio rašytinio sutikimo nebuvo pateikęs ir kitas bendraturtis trečiasis asmuo B. D., kuris tik bylos nagrinėjimo eigoje (2023-10-16) su atsakove sudarė susitarimą, kuriuo patvirtino sutinkantis, jog atsakovė pertvarkytų bendrojo naudojimo patalpas. Pateiktas bendraturčių sutikimas sudarytas po darbų atlikimo, siekiant įteisinti jau atliktus atsakovės darbus, negali būti vertinamas kaip sutikimas numatytas CK 4.85 straipsnyje. Jokios teisinės reikšmės neturi ir atsakovės pateiktas 2015 m. rugsėjo 29 d. susitarimas su A. N. dėl laiptų ir aikštelės įrengimo atskirais įėjimais, kadangi A. N. nebuvo gyvenamajame name esančio buto savininkė, t. y. bendraturtė.

Teismas pritaria ieškovo ieškinyje išdėstytai pozicijai, kad namo laiptinė – tai bendro naudojimo patalpa pastate, nuosavybės teise priklausanti namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Laiptinė yra visų namo butų priklausinys (CK 4.19 straipsnio 1 dalis).

CK 4.83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad buto savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, o taip pat faktiškai susiklosčiusią situaciją, sprendžia, kad atsakovė, panaikindama laiptus į daugiabučio namo antrą aukštą bei rūsį, įrengdama vidines pertvaras su durimis, tualeto patalpą bendrojo naudojimo laiptinės patalpose, faktiškai padidino savo nuosavybės teisės apimtį kitų bendraturčių nuosavybės teisės sąskaita. Tokiu savo elgesiu pažeidžia ieškovo, kaip laiptinės bendraturčio, nuosavybės teises. Ieškovas neteko galimybės naudotis laiptine pagal jos funkcinę paskirtį – patekti į antrame aukšte esantį butą bei rūsį, kuriame yra ieškovui priklausančios rūsio patalpos, pažymėtos indeksais P-4, P-5, bei bendro naudojimo rūsio patalpos.

Be to, atsakovei įrengiant tualetą, nutiestas vamzdynas, kurio dalis sumontuota bendro naudojimo rūsio patalpose, kas akivaizdžiai matyti ieškovo pateiktose fotonuotraukose, kuriose užfiksuoti rūsio lubose įrengti vamzdžiai (fotonuotraukos (duomenys neskelbtini), 17, 18). Vamzdžiai pravesti įvairiose rūsio vietose ir prie lubų, tokiu būdu sumažinant rūsio patalpų aukštį, kai rūsio patalpų aukštis siekia tik 1.81 m pagal ieškovo pateiktus matavimus (fotonuotrauka (duomenys neskelbtini)). Dėl sumontuotų vamzdžių kai kuriose rūsio bendro naudojimo patalpose jų aukštis sumažėjo iki 1,64 m (fotonuotrauka (duomenys neskelbtini)). Gyvenamasis namas statytas 1978 m., rūsio patalpos suprojektuotos ir įrengtos pagal statybos metu galiojusius reikalavimus. Pagal šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento (STR) 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 197 punktą rūsio minimalus aukštis 2.3 m. Nustatytos aplinkybės, jog dėl atsakovės pravesto vamzdyno bendrojo naudojimo rūsio patalpose kai kuriose rūsio vietose patalpų aukštis ir taip neatitinkantis minimalių reikalavimų dar labiau sumažėjo, leidžia daryti išvadą, kad dėl atsakovės veiksmų, įsirengiant sanitarinį mazgą bendrojo naudojimo laiptinėje, apsunkinama ieškovo galimybė naudotis ne tik laiptine, bet ir rūsiu.

Ieškovo pateiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakyme konstatuota, kad priestato išorėje durys įrengtos pastato laikančiosiose sienose. Pagal angos išorinėje priestato sienoje padarymo metu (pagal atsakovės paaiškinimus 2015 m. rugsėjo mėnesį) galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies nuostatas statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) laikoma kapitaliniu remontu, todėl minėti darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams.

Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą laikančiosios pastato sienos yra pastato bendrojo naudojimo objektas. Remiantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, kapitaliniam remontui atlikti buvo būtinas patalpų savininkų daugumos pritarimas. Kaip jau nustatyta, atsakovė, atlikdama remonto darbus, bendraturčių sutikimo neturėjo, todėl laikytina, kad savavališkai atliko bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams priklausančių laikančiųjų sienų kapitalinį remontą.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-536/2006). Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad priestato išorinėje sienoje durys įrengtos atsakovei atliekant laiptinės pertvarkymo darbus. Atsakovė, siekdama įsirengti sanitarinį mazgą bendro naudojimo laiptinėje, priestato išorinėje sienoje padarė angą, į kurią įstatė duris. Atsakovas teigia, kad įrengiant duris suformuota 1,76 m aukščio anga, per kurią patekimas į laiptinę yra ne tik nepatogus, apsunkina ieškovo patekimą į jam priklausantį butą (ieškovo ūgis yra 1,84 m), ieškovo galimybes įsikurti įsigytame bute, t. y. įsinešti baldus, statybines medžiagas ir pan. Teismui vietoje apžiūrėjus po atsakovės remontų darbų suformuotą angą, nustatyta, kad ieškovas į savo butą antrame aukšte gali patekti tik metalinės konstrukcijos laiptais per išorinėje sienoje padarytą įėjimą. Teismas pritaria atsakovo argumentams, jog tai apsunkina jo galimybę įsikurti įsigytame bute jau vien dėl to, kad angos aukštis 1,96 m (duomenys pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktą). Statybos techninio reglamento (STR) 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 210 punkte nustatyta, kad įėjimo į butus ir bendrojo naudojimo patalpas minimalus durų angos aukštis 2,10 m. Išorinėje priestato sienoje padarytos angos aukštis šių reikalavimų neatitinka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 33, 36 punktai). Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiančios savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimą.

Teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog atsakovė, įrengdama sanitarinį mazgą, pažeidė ieškovo kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus, ieškovo naudojimasis nuosavybės teise yra suvaržytas, todėl teismas ieškovo reikalavimą panaikinti sanitarinį mazgą, padarytas pertvaras bei vamzdyną, panaikinti daugiabučio gyvenamojo namo, išorinėje sienoje savavališkai įrengtas duris, tenkina, įpareigodamas atsakovę laiptinę atstatyti į pirminę padėtį bei panaikinti duris per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. CPK 273 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos taikymo galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio, t. y. šią normą galima taikyti tik tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja atsakovą atlikti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti išimtinai tik pats atsakovas, arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Atsižvelgiant į tai, kad laiptinės atstatymas į pirmykštę padėtį susijęs su atsakovės buto patalpomis, atsakovė bute gyvena, spręstina, kad teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą gali įvykdyti tik pati atsakovė, todėl ieškovo prašymu taikytina CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės.

CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatos nenumato, kokio dydžio bauda gali būti skiriama, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Spręsdama klausimą dėl baudos dydžio teismas atsižvelgia į CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinius padarinius vykdymo procese. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, teismas gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo skirti atsakovei 50 Eur dydžio baudą už kiekvieno teismo sprendimo įpareigojimo nevykdymą dieną. CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos paskirtis yra skatinti atsakovę vykdyti teismo sprendimu nustatytą prievolę ir tuo užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo tinkamą įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra pensininkė, teismas sprendžia, kad ieškovo prašomos baudos dydis yra per didelis. Teismo vertinimu ir paskyrus mažesnę baudą būtų pasiekti CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos tikslai. Įvertinęs teismo sprendime atsakovei nustatytų įpareigojimų pobūdį, taip pat teismo nustatytą terminą sprendime nurodytiems veiksmams atlikti, teismas sprendžia, kad atitinkanti proporcingumo, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, atsakovės gaunamas pajamas, pakankamas baudos dydis būtų 15 Eur už kiekvieną teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo neįvykdymo dieną.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis laiptine

Ieškovas kaip dalies gyvenamojo namo bendraturtis, gindamas savo pažeistas teises, pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudamas įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinės patalpomis (CK 4.98 str.).

Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, jog negali naudotis bendrojo naudojimo laiptine, kurioje nesilaikant teisės aktų reikalavimų yra atsakovės savavališkai įrengtas sanitarinis mazgas, siekia, kad atsakovė netrukdytų naudotis bendrojo naudojimo laiptine.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad atsakovė pažeidžia jo kaip bendraturčio teises, dėl ko ieškovas neturi galimybės naudotis bendra laiptine. Be to, tik atsakovė valdo raktus nuo bendrojo naudojimo laiptinės durų. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)). Siekiant išvengti ginčų ateityje ir užtikrinti ieškovo galimybę netrukdomai naudotis bendrojo naudojimo laiptinės patalpomis pagal paskirtį, atsakovė įpareigotina netrukdyti ieškovui naudotis laiptine.

Dėl reikalavimo atstatyti sieną atsakovės bute

Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę atstatyti atsakovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) laikančiąją sieną (kadastro byloje esančią tarp patalpų, pažymėtų indeksais 2-1, 2-2) į jos pirminę padėtį kaip pažymėta kadastro byloje. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu, atstatyti laikančiąją sieną jos bute, nurodė, kad šiuos darbus atliko iki jos bute gyvenęs savininkas.

Kad namo dalyje - bute (duomenys neskelbtini) tarp patalpų 2-1 ir 2-2 vidinėje sienoje (laikančiojoje sienoje) vietoje durų įrengta anga, kurios ilgio apie 1,8 m ir aukščio apie 2,2 m, konstatuota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakyme ieškovui, nustatyta vietos apžiūros metu.

Atsakovė butą įgijo pagal (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovės nurodomas aplinkybes, kad bute, kurį įsigijo, anga tarp dviejų patalpų jau buvo padaryta, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja S. E.. Tačiau pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Dėl to atmestinas atsakovės argumentas, kad pareiga atsakyti už savininko teisių pažeidimą gali kilti tik asmeniui, kuris tas teises pažeidė.

Anga padaryta laikančiojoje sienoje, todėl ir šiam kapitaliniam remontui atlikti buvo būtinas bendraturčių sutikimas (CK 4.85 straipsnis). Darbai atlikti dar iki atsakovei įgyjant butą, galimybės nustatyti, ar atliekant kapitalinio remonto darbus buvo bendraturčių sutikimas, kai ieškovė dar nebuvo bendraturtė, nėra. Labiau tikėtina, kad bendraturčių sutikimo nebuvo, kadangi atlikti darbai nėra įteisinti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negatorinis ieškinys ir ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo yra savarankiški ir kartu skirtingi pažeistų teisių gynimo būdai. Minėta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės pažeistos.

Sprendžiant dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą) kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Ar yra bendrojo naudojimo objektų savininko teisių pažeidimas, spręstina pagal tai, ar šiuose objektuose atlikti darbai ir sumontuoti įrenginiai arba jų naudojimas paveikia bendrojo naudojimo objektų savininkų teises, ar daro jų naudojimą ir valdymą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu ir jį valdyti, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia jų daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)-3-243-695/2019).

Ieškovas, prašydamas įpareigoti atsakovė atstatyti sieną jos bute kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodė jo kaip namo bendraturčio teisių pažeidimus, akcentuodamas, jog dėl angos laikančiojoje sienoje susilpninamos laikančiosios konstrukcijos, neužtikrinamas gyvenamojo namo mechaninis atsparumas.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatytos aplinkybės, jog darbai atlikti atsakovės bute be bendraturčių sutikimo savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai pažeidžia savininko teises. Ieškovas, įrodinėdamas savo teisių pažeidimą dėl šios angos įrengimo, jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokių darbų atlikimas kaip nors kenkia namo atsparumui nepateikė, apsiribodamas bendro pobūdžio pasvarstymais. Kaip nustatyta, anga laikančiojoje sienoje padaryta dar iki atsakovei įsigyjant butą, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Faktinė situacija, besitęsianti nuo 1999 m. iki šiol, kai buvę bendraturčiai jokių pretenzijų atsakovei neturėjo, leidžia daryti išvadą, jog namo konstruktyvams nėra pakenkta. Statybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato draudimo suformuoti angą laikančiojoje sienoje. Įvykdyti remonto darbai atsakovės bute netrukdo ieškovui valdyti ir naudoti gyvenamajame name esančio buto, bendrojo naudojimo objektų pagal paskirtį, todėl teismo vertinimu ieškovas neįrodė jo kaip savininko teisių pažeidimo ir ieškinys šioje dalyje netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Ieškovas pateikė duomenis (2023-03-07 ir 2024-03-12 sąskaitas faktūras, 2023-03-07 pinigų priėmimo kvitas), patvirtinančius, jog patyrė 1 750 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Ieškovės advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (toliau – Rekomendacijos), neviršija maksimalaus dydžio, teismas jas pripažįsta pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir reikalavimą dėl apmokėjimo už teisines paslaugas tenkina, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams. Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies (75 procento), ieškovui atlygintina 1 321,50 Eur išlaidų teisinei pagalbai. Atsakovė taip pat įpareigotini sumokėti 214 Eur žyminio mokesčio išlaidas ieškovui (CPK 98 straipsnis).

Atsakovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nurodydama, jog išlaidos teisinei pagalbai sudarė 1 000 Eur (2023-02-09 pinigų priėmimo kvitas). Šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovas turėtų atlyginti atsakovei 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įskaičius atsakovės ieškovui mokėtinas sumas, iš atsakovės ieškovui priteistina 1 276,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo V. Ž. T. ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę Z. K. savo lėšomis atstatyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Plungės raj., bendrojo naudojimo laiptinės patalpas į pradinę padėtį pagal daugiabučio gyvenamojo namo kadastrinę bylą, panaikinant bendrojo naudojimo laiptinės patalpose savavališkai įrengtas vidines pertvaras su durimis, tualeto patalpą bei pašalinti sanitarinį mazgą, įskaitant vamzdyną, įrengtą po laiptais į daugiabučio gyvenamojo namo antro aukšto buto (duomenys neskelbtini) patalpas, atstatant panaikintus laiptus bei išgriaunant užtaisytas laiptų angas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įpareigoti atsakovę Z. K. netrukdyti ieškovui V. Ž. T. naudotis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., bendro naudojimo laiptinės patalpomis.

Įpareigoti atsakovę Z. K. savo lėšomis per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., išorinėje sienoje įrengtas duris.

Atsakovei Z. K. nevykdant per teismo nustatytą terminą teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, skirti atsakovei Z. K. po 15,00 Eur dydžio baudą ieškovo V. Ž. T. naudai už kiekvieno teismo sprendimo įpareigojimo nevykdymą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną.

Priteisti ieškovui V. Ž. T. iš atsakovės Z. K. 1 276,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt šešis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.