Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-03 · Administracinė byla Nr. I-2910-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
I-2910-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05296-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2910-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-05296-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui adv. Dariui Paškauskui,atsakovo atstovei Aydai Černiauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 98–102), prašydamas: 1) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) panaikinti 2015 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. KP-1727 (10.6.1) „Dėl paramos paraiškos nevertinimo“, kuriuo buvo atmesta A. K. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ 2015 m. balandžio 30 d. paramos paraiška (registracijos Nr. 19JU-KP-15-1-02431-PR001) (toliau – ir paraiška)? 2) įpareigoti NMA įvertinti pareiškėjo pateiktą paraišką. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. balandžio 30 d. pateikė NMA paraišką, o 2015 m. liepos 16 d. gavo raštą, kuriame nurodyta, kad paraiškos tinkamumo vertinimas nebus atliekamas, nes ji surinko mažesnį, nei 85–100 balų skaičių (Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 57 punktas). NMA 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pakartotinai informavo pareiškėją apie paraiškos atmetimą. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri panaikino NMA 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir įpareigojo NMA įvertinti paraišką. NMA skundžiamu 2015 m. spalio 6 d. sprendimu nurodė, kad paraiška nebus vertinama. Pareiškėjas teigia, kad toks sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes paraiškai papildomai turėtų būti skirta 15 balų dėl to, kad ūkis kuriamas iš nepadalytų valdų. 2015 m. balandžio 23 d. pareiškėjas nuosavybės teise perėmė visus tėvo E. K. valdytus žemės ūkio naudmenų plotus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 3.16 punktu, ši valda nelaikoma padalyta. 2015 m. liepos 14 d. pareiškėjo pateiktame išraše iš Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registro informacinės sistemos matyti, kad paskutinis valdos duomenų atnaujinimo prašymas E. K. ūkio valdoje buvo darytas 2015 m. balandžio 23 d., o Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Pandėlio seniūnijos rašte paaiškinta, kad nuo minėtos dienos šioje valdoje nebėra žemės naudmenų, t. y. nuo tada, kai žemes perėmė pareiškėjas. Taip pat nurodyta, kad ši valda yra registruose ir automatiškai bus panaikinta kitais metais. Nei NMA išaiškinime, nei Įgyvendinimo taisyklėse nėra nustatytas reikalavimas, kad artimo giminaičio valda privalo būti išregistruota perėmus iš jo visus žemės sklypus tam, kad ji būtų laikoma padalyta.

Atsiliepimas

Atsakovas NMA atsiliepime į skundą (II t., b. l. 4-8) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 16 punktą paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Įgyvendinimo taisyklių 3.16 punkte nustatyta, kad žemės ūkio valdos padalijimas – žemės ūkio valdos sudarymo būdas, kai asmuo (asmenys), pretenduojantys gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, iš artimojo giminaičio (tėvo, motinos, senelio, senelės, brolio, sesers, sūnaus, dukters) žemės ūkio valdos išregistruotus (-ą) žemės sklypus (-ą) įsigyja nuosavybės teise, įregistruoja jų (jo) pagrindu vieną ar kelias valdas ir ten įsikuria. Vadovaujantis paraiškos pateikimo dienos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Centras) informacija buvo nustatyta, kad pareiškėjo ūkis yra kuriamas iš padalytų valdų, nes nuosavybės pagrindu įsigyti 5,74 ha ir 1,74 ha sklypai nuo 2005 m. gruodžio 29 d. buvo artimo giminaičio (tėvo E. K. valdoje (valdos Nr. (duomenys neskelbtini))), o 2015 m. balandžio 22 d. šiuos sklypus E. K. padovanojo pareiškėjui ir šių žemės sklypų pagrindu 2015 m. balandžio 23 d. pareiškėjas įregistravo savo valdą (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)). Centro duomenimis, E. K. perleido tik dalį sklypų, esančių jo valdoje. Paraiškos pateikimo dieną (2015 m. balandžio 30 d.) jo valdoje liko 1,80 ha sklypas, kuris iš valdos išregistruotas tik 2015 m. liepos 15 d. 2015 m. liepos 14 d. gautame atsakyme į paklausimą pareiškėjas teigė, kad perėmė visus tėvo valdytus plotus, pridėdamas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Pandėlio seniūnijos darbuotojos paaiškinimą. Patikrinus šią papildomą informaciją buvo nustatyta, kad ji nesutampa su Centro duomenimis. Seniūnijos darbuotojos rašte nurodyta, kad 2015 m. balandžio 23 d. iš tėvo E. K. valdos buvo išimti visi žemės sklypai ir valda liko be valdos centro ir žemės sklypų, tačiau pagal registro duomenis tėvo valdoje iki 2015 m. liepos 15 d. buvo likęs neišregistruotas 1,80 ha sklypas. Taip pat nesutampa seniūnijos darbuotojos informacija dėl valdos išregistravimo, todėl tais atvejais, kai yra informacijos neatitikimų, vadovaujamasi registruose kaupiamais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta, kad paraiškos X skyriuje „Kita informacija“ pateikti atsakymai į klausimus („Paramos paraiškų atrankos pirmumo kriterijai“) koreguotini ir 15 balų už antrą prioritetą („Ar ūkį kuriate iš nepadalytų valdų?“) neskirta. Kadangi pareiškėjo paraiška surinko 75 atrankos balus, t. y. mažesnį, nei 85–100 balų skaičių, paraiškos tinkamumo vertinimas nebuvo atliekamas ir parama neskirta. Atsakovas skundžiamame sprendime detalizavo, kad prioritetinę paraiškų eilę sudarė, nes paraiškų pagal priemonę buvo surinkta gerokai daugiau (73 781 282 Eur), nei skirta ir patvirtinta paramos suma (20 000 000 mln. Eur): paraiškų, surinkusių 85–100 atrankos balų, – 345 vnt. (19 900 574 Eur); paraiškų, surinkusių 80 atrankos balų, – 136 vnt. (7 690 523 Eur) ir paraiškų, surinkusių 35–75 atrankos balus, – 873 vnt. (46 190 185 Eur).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas nurodant, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendime jau išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl jo valdomos valdos padalijimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas nesukūrė prejudicinių faktų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo skundo esminių argumentų dėl to, jog pareiškėjui turėjo būti skirta 15 balų, nes jis ūkį kuria iš nepadalytų valdų.

Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, pareiškėjo atstovas papildomai nurodė argumentus, kad atsakovas pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias paraiškų vertinimo tvarką (eiliškumą).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjas 2015 m. balandžio 30 d. pateikė atsakovui paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (I t., b. l. 50-94).

NMA 2015 m. liepos 8 d. paklausimu paprašė pateikti reikiamus dokumentus pagrįsti paraiškoje pažymėtam atsakymui, kad pareiškėjas ūkį kuria iš nepadalytų valdų (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, I t., b. l. 116). Pareiškėjas 2015 m. liepos 9 d. raštu paaiškino, kad iš tėvo perėmė visus valdytus žemės ūkio naudmenų plotus, todėl pagal NMA išaiškinimą, ši valda nėra laikoma padalinta (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, I t. b. l. 121). Be to, pareiškėjas 2015 m. liepos 14 d. raštu paaiškino, kad pas jo tėvą E. K. nebėra likę žemės ūkio naudmenų, o raštas iš Pandėlio seniūnijos patvirtina, kad jo tėvo žemės ūkio valda yra registre, kadangi ji panaikinama automatiškai kitais metais (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, I t. b. l. 118).

NMA 2015 m. liepos 16 d. sprendimu (I t., b. l. 197-198) atmetė pareiškėjo paraišką, nes lėšų pakanka paraiškoms, kurių atitiktis paramos kriterijams buvo įvertinta nuo 85 iki 100 balų, tačiau pareiškėjo paraiškos atitiktis įvertinta 75 balais. NMA 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu (I t., b. l. 35-38) pripažino negaliojančiu 2015 m. liepos 16 d. sprendimą, tačiau pakartotinai nusprendė atmesti pareiškėjo parašką dėl tos pačios priežasties, kaip ir 2015 m. liepos 16 d. sprendime ir išsamiau pagrindė sprendimą pareiškėjo paraiškos atitiktį paramos kriterijams vertinti 75 balais.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (I t., b. l. 13-23) panaikino NMA 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir įpareigojo NMA įvertinti pareiškėjo paraišką bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

NMA 2015 m. spalio 6 d. sprendimu (I t., b. l. 24-27) nusprendė nevertinti pareiškėjo paraiškos dėl lėšų trūkumo, nes paraiškos atitiktis paramos kriterijams buvo įvertinta 75 balais. NMA sprendime nurodyta, kad lėšų pakanka tik paraiškoms, kurių atitiktis paramos kriterijams įvertinta 85-100 balais, taip pat patikrinama galimybė proporcingai sumažinti prašomą paramos sumą 80 balų surinkusioms paraiškoms, o paraiškos, surinkusios 75 ar mažiau atrankos balų, dėl lėšų trūkumo nedalyvauja šiame procese. NMA šiame sprendime išsamiai motyvavo pareiškėjo paraiškos atitikties paramos kriterijams vertinimą 75 balais. Pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl šio NMA sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylai teisingai spręsti aktualios Administravimo taisyklių nuostatos, galiojusios pareiškėjo paraiškos pateikimo ir jos vertinimo metu, iš kurių matyti, kad pagal bendrąją tvarką paramos paraiškų vertinimo administracinę procedūrą sudarė trys nuosekliai viena po kitos einančios dalys: administracinės atitikties tikrinimas; atrankos vertinimas (kai taikoma); tinkamumo skirti paramą vertinimas (Administravimo taisyklių 39 punktas). Atitinkamai, Administravimo taisyklėse buvo apibrėžta, kokie veiksmai turėjo būti atliekami atliekant kiekvieną minėtą administracinės procedūros dalį. Pirmojoje, administracinės atitikties tikrinimo dalyje, turėjo būti tikrinama paraiškos atitiktis formaliesiems reikalavimams (ar paraiška pateikta nustatytu terminu, ar pateikti visi dokumentai ir pan.) (Administravimo taisyklių 46 punktas). Paramos paraiškai atitikus visus administracinės atitikties reikalavimus, ji turėjo būti teikiama paramos paraiškų atrankos vertinimui (Administravimo taisyklių 53 punktas). Antrojoje, atrankos vertinimo dalyje, NMA turėjo sugrupuoti paramos paraiškas pagal paramos paraiškų administracinio vertinimo metu nustatytą atrankos balų skaičių. Paraiškos atrankos vertinimui turėjo būti naudojama 100 atrankos balų sistema ir pirmumas turėjo būti teikiamas paraiškoms, surinkusioms didesnį balų skaičių. Sugrupuotos paramos paraiškos, kurioms pakako planuojamos skirti Programos priemonės paramos sumos, turėjo būti teikiamos trečiajai stadijai, t. y. tinkamumo skirti paramą vertinimui (Administravimo taisyklių 55, 57 punktai). Esant atvejui, kai tinkamų finansuoti paramos paraiškų prašoma paramos suma viršija patvirtintą skirti Programos priemonės paramos sumą, parama galėjo būti proporcingai mažinama visiems vienodą atrankos kriterijų balą surinkusiems tinkamiems gauti paramą pareiškėjams. Paskutinėje, tinkamumo skirti paramą vertinimo dalyje, turėjo būti nustatoma, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą Programos priemonę, atsižvelgiant į bendrąsias Programos ir Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus (Administravimo taisyklių 63-64 punktai).

Pagal galiojusias Administravimo taisyklių 45 punkto nuostatas paraiškos tinkamumas gauti paramą turėjo būti vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimo, o jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis.

Svarbu pažymėti, kad paraiškos pateikimo metu galiojusiose Įgyvendinimo taisyklėse (originali redakcija) buvo numatyta, kad paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ vertinimo procedūra atliekama pagal Administravimo taisykles (Įgyvendinimo taisyklių 36, 38, 39 punktai). Tai reiškia, kad pagal šią priemonę teikiamų paraiškų vertinimas turėjo būti atliekamas minėta nuoseklia tvarka, t. y. pirmiausia turėjo būti atliekamas paraiškų administracinės atitikties tikrinimas, vėliau paraiškos sugrupuojamos pagal paramos paraiškų administracinio vertinimo metu nustatytą atrankos balų skaičių ir tos paraiškos, kurioms pakako finansavimo, teikiamos tinkamumo skirti paramą vertinimui. Esant atvejui, kai tinkamų finansuoti paramos paraiškų prašoma paramos suma viršija patvirtintą skirti paramos sumą, parama galėjo būti proporcingai mažinama visiems vienodą atrankos kriterijų balą surinkusiems tinkamiems gauti paramą pareiškėjams. Nors pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu išdėstė argumentus, kad procedūrų eiliškumas pagal Įgyvendinimo taisykles turėjo būti kitoks, nei nustatyta Administravimo taisyklėse (t. y. kad tinkamumo skirti paramą vertinimas turėjo būti atliekamas anksčiau, nei atrankos vertinimas pagal kriterijus), šie pareiškėjo atstovo argumentai prieštarauja Įgyvendinimo taisyklėse išdėstytoms nuostatoms. Teismas pažymi, kad Įgyvendinimo taisyklių 36 punkte aiškiai nustatyta, kad paraiškų vertinimo procedūra atliekama Administravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo paraiška atitiko administracinės atitikties reikalavimus, todėl galėjo būti vertinama ir grupuojama tolesniame paraiškos atrankos vertinimo etape. Įgyvendinimo taisyklių 40 punkte buvo numatyti atrankos kriterijai, kuriais remiantis NMA turėjo sugrupuoti paraiškas antrajame paraiškų vertinimo etape. Įgyvendinimo taisyklių 40.2 papunktyje buvo numatyta, kad ūkį kuriant iš nepadalytų valdų suteikiama 15 balų. Byloje kyla esminis klausimas, ar aptariamu atveju atsakovas pagrįstai neskyrė pareiškėjo paraiškai 15 balų pagal šį kriterijų.

Įgyvendinimo taisyklių 3.15 papunktyje žemės ūkio valda apibrėžiama kaip žemės ūkio veiklos subjekto plėtojamos žemės ūkio veiklos ir (arba) alternatyviosios veiklos gamybos vienetų visuma, susijusi bendrais teisiniais, techniniais ir ekonominiais santykiais. Toks pats apibrėžimas įtvirtintas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje. Įgyvendinimo taisyklių 3.16 papunktyje apibrėžta, kad žemės ūkio valdos padalijimas yra žemės ūkio valdos sudarymo būdas, kai asmuo (asmenys), pretenduojantys gauti paramą, iš artimojo giminaičio žemės ūkio valdos išregistruotus žemės sklypus įsigyja nuosavybės teise, įregistruoja jų pagrindu vieną ar kelias valdas ir ten įsikuria. NMA yra pateikusi viešą konsultaciją, kad valdos padalijimas nebūtų taikomas perėmus nuosavybės teise visus žemės ūkio naudmenų plotus iš artimo giminaičio (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, I t. b. l. 121 antra pusė, 122). Teismo vertinimu, toks NMA pateiktas Administravimo taisyklių aiškinimas siejamas su tuo, kad teikiama parama neskatintų skaidyti (dalinti) žemės ūkio valdas į mažesnes, siekiant gauti paramą.

Aptariamu atveju iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjui 2015 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutarčių pagrindu jo tėvas E. K. perdavė nuosavybėn 5,74 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,76 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, I t. b. l. 139-144). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre 2015 m. balandžio 23 d. buvo įregistruota pareiškėjo žemės ūkio valda, kurioje įregistruoti minėti pareiškėjo perimti iš tėvo žemės sklypai (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, I t. b. l. 145). Atitinkamai, šie žemės sklypai 2015 m. balandžio 23 d. išregistruoti iš pareiškėjo tėvo E. K. valdos (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, I t. b. l. 146-148). Taigi, aptariama situacija atitinka formaliuosius Įgyvendinimo taisyklių 3.16 papunktyje apibrėžus žemės ūkio valdos padalijimo požymius. Todėl toliau turi būti vertinama, ar aptariama situacija galėtų būti tokia, kuri nurodyta minėtoje NMA viešoje konsultacijoje tam, kad toks ūkio kūrimas nebūtų laikomas žemės ūkio valdos padalijimu (ūkis kuriamas perėmus visus žemės ūkio naudmenų plotus iš artimo giminaičio, dėl to pastarojo turėta žemės ūkio valda dėl jos perleidimo neskaidoma ir nemažėja).

Iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro duomenų matyti, kad pareiškėjo paraiškos pateikimo dieną (2015 m. balandžio 30 d.) pareiškėjo tėvo E. K. valdoje dar buvo įregistruota 1,80 ha žemės valda, esanti kadastro vietovėje, kurios kodas 7340, sklypo Nr. 96, esanti (duomenys neskelbtini) (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, I t. b. l. 148). Iš teismui pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ši žemės valda – tai dalis iš 4 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo D. K. (II t., b. l. 102-106). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad šiame registre 2015 m. birželio 8 d. buvo įregistruota 2015 m. balandžio 28 d. panaudos sutartis, kurios pagrindu pareiškėjui buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis minėtu žemės sklypu. Atitinkamai, 1,80 ha žemės sklypas, kurio kadastro vietovės kodas 7340, sklypo Nr. 96, esantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre iš pareiškėjo tėvo E. K. valdos buvo išregistruotas 2015 m. liepos 13 d. (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, I t. b. l. 148).

Kaip minėta, žemės ūkio valda apibrėžiama kaip žemės ūkio veiklos subjekto plėtojamos žemės ūkio veiklos ir (arba) alternatyviosios veiklos gamybos vienetų visuma, susijusi bendrais teisiniais, techniniais ir ekonominiais santykiais. Žemės ūkio valdos registruojamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o registracija šiame registre suteikia teisę užsiimti žemės ūkio veikla nesteigiant įmonės (Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 11 straipsnis). Visi žemės ūkio užsiimantys asmenys, pretenduojantys gauti Europos Sąjungos bei valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, privalo įregistruoti žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre; žemės ūkio valdų valdytojai, dalyvaujantys kaimo plėtros programos priemonėse, privalo atnaujinti žemės ūkio valdų duomenis iki paraiškos gauti paramą pateikimo (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 3D-278 „Dėl žemės ūkio valdų registravimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“ 3.1 ir 3.2 papunkčiai). Pagal Įgyvendinimo taisyklių 17.7 papunktį viena iš tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų – kad pareiškėjas savo vardu, kaip valdos valdytojas, būtų įregistravęs valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakyme Nr. 3D-278 „Dėl žemės ūkio valdų registravimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“ nustatyta tvarka.

Aptartas žemės ūkio valdų registravimo teisinis reguliavimas keliamo administracinio ginčo kontekste reiškia, kad sprendžiant dėl to, ar pareiškėjas ūkį kūrė iš nepadalytų valdų, turi būti nustatoma, ar pareiškėjas paraiškos pateikimo dieną perėmė visus žemės ūkio naudmenų plotus, buvusius tėvo valdoje, ir savo vardu kaip valdos valdytojas juos įregistravo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Aukščiau nustatytos ginčo faktinės aplinkybės rodo, kad paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas savo valdoje buvo įregistravęs du iš tėvo nuosavybėn perimtus žemės sklypus, o trečiasis žemės sklypas (jo dalis) liko įregistruotas tėvo valdoje. Nors pareiškėjas su D. K. sudarė pastarojo žemės sklypo panaudos sutartį, kuri nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta 2015 m. birželio 8 d. (po paraiškos pateikimo), tačiau nei paraiškos pateikimo dieną, nei atsakymo į NMA 2015 m. liepos 8 d. paklausimą pateikimo dieną, nei vėliau šis žemės sklypas pareiškėjo valdoje nebuvo ir šiuo metu nėra įregistruotas. Tai reiškia, kad šis žemės sklypas paties pareiškėjo valia nebuvo ir nėra priskiriamas jo plėtojamos žemės ūkio veiklos gamybos vienetų visumai, susijusiai bendrais teisiniais, techniniais ir ekonominiais santykiais.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo ūkį sukūrė iš padalytų valdų, nes jis į savo valdą perėmė ne visą, o tik dalį tėvo E. K. turėtos valdos. Kitaip tariant, jis į savo žemės ūkio valdą neperėmė visų tėvo žemės ūkio valdą sudariusių žemės ūkio naudmenų. Tai savo ruožtu lėmė, kad pareiškėjo tėvo turėta žemės ūkio valda, jos dalį perėmus pareiškėjui, buvo padalyta ir neteko dalies anksčiau valdoje buvusių žemės ūkio naudmenų, todėl sumažėjo. Šis žemės plotas nebuvo paraiškoje nurodytas kaip veiklos vykdymo vieta (žr. paraiškos dalį „Informacija apie žemės valdas“, I t., b. l. 55), prie paraiškos nebuvo pridėta šio žemės sklypo panaudos sutartis. Todėl tai, kad pareiškėjas su žemės sklypo savininke sudarė šio žemės sklypo panaudos sutartį, iš esmės nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi bylai svarbu tai, jog aptariamas žemės sklypas nei paraiškos padavimo dieną, nei atsakymo į NMA 2015 m. liepos 8 d. paklausimą pateikimo dieną nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre kaip pareiškėjo valdos dalis, ir pareiškėjas neketino jame vystyti projekto. Nors, kaip minėta, 1,80 ha žemės sklypas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre iš pareiškėjo tėvo E. K. valdos buvo išregistruotas 2015 m. liepos 13 d., šis faktas nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusios situacijos, nes pareiškėjas šiame žemės sklype neįsipareigojo vykdyti projekto, todėl šis sklypas bet kada vėl galės būti grąžintas į E. K. valdą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjo paraiška neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 40.2 papunktyje numatyto atrankos kriterijaus, todėl jai skundžiamu atsakovo sprendimu pagrįstai nebuvo suteikta 15 balų ir pareiškėjo paraiška pagrįstai buvo įvertinta bendru 75 balų skaičiumi. Atsakovas į bylą pateikė duomenis (II t., b. l. 9-28) apie sugrupuotas paraiškas, iš kurių matyti, kad planuojamos skirti paramos sumos pakako 85-100 balų suma įvertintoms paraiškoms, tuo tarpu 80 balų suma įvertintoms paraiškoms paramos sumos nepakako (likusi paramos suma buvo apie 100 000 Eur, į kurią pretendavo 80 balų suma įvertintos paraiškos, kuriomis buvo prašoma virš 7,5 mln. Eur), dėl to pagal Administravimo taisykles galėjo būti tikrinama galimybė skirti proporcingai sumažintą paramą tik tiems pareiškėjams, kurių paraiškos įvertintos 80 balų. Tuo tarpu 75 ar mažiau balų surinkusioms paraiškoms (įskaitant pareiškėjo) lėšų nepakako. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis aptartomis Administravimo taisyklių nuostatomis, pareiškėjo paraiškos toliau neteikė trečiajai stadijai, t. y. tinkamumo skirti paramą vertinimui, ir, atitinkamai, pagrįstai ir teisėtai neskyrė paramos pagal pareiškėjo pateiktą paraišką.

Dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad skundžiamas NMA 2015 m. spalio 6 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus ir įpareigoti NMA panaikinti 2015 m. spalio 6 d. sprendimą bei įpareigoti NMA įvertinti pareiškėjo pateiktą paraišką, nėra. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasEgidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-Markovienė