Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėja R.Valentinienė Teisėja J.GrigonienėBaudž. byla Nr. 1A–37-106/2007Procesinio sprendimo kategorija:1.1.9.1, 1.2.19.3, 2.1.6.2, 2.4.6.3.1 (S)

2007 m. sausio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-11-06 nuosprendžio, kuriuo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. S. šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Taikytas BK 67 str., ir V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (750,00 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti ją per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis 2006-09-07, apie 15.00 val., Klaipėdos rajone, kelio Vilnius-Klaipėda 305 kilometre, Jakų žiede sustabdytas neblaivus vairuojantis krovininį automobilį „Scania R 113 M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant jo įgaliojimus, pareigūnui – Klaipėdos m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio vyr. patruliui J. D. tarnybiniame automobilyje „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pasiūlė ir davė 100 eurų (345 Lt) kyšį, prašydamas jo nefiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto ir tokiu būdu padėti V. S. išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad šio nusikaltimo jis nepadarė. Policijos pareigūno J. D. papirkti jis nesiekė, nesiūlė ir nedavė jam 100 eurų kyšio už tai, kad J. D. nefiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto ir tuo padėtų išvengti administracinės atsakomybės. Tvirtina, kad apylinkės teismo, taip pat ir J. D. jis buvo klaidingai suprastas. Apeliantas tvirtina, kad sėdint policijos automobilyje dėl pravažiuojančių transporto priemonių buvo didelis triukšmas, todėl jis negalėjo visko suprasti, ką jam kalbėjo pareigūnas J. D.. Be to, jis sėdėjo už pareigūno nugaros. Apeliantas mano, kad jam reikėjo sumokėti baudą ir dėl to padavė 100 eurų banknotą. Apeliantas tvirtina supratęs, kad baudą gali susimokėti vietoje. Jis žino, kad buvo laikotarpis, kada Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo galima baudą sumokėti vietoje. Tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi tik pareigūno J. D. parodymais, netinkamai įvertino liudytojo E. M. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad jis stovėjo lauke ir tik per J. D. tarnybinio automobilio langą matė automobilyje alkotesterį bei vieną 100 eurų banknotą. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu liudytojas E. M. savo parodymus bandė priderinti prie J. D. parodymų. Šio liudytojo parodymų skirtumo priežasties teismui nepavyko išsiaiškinti. Tačiau apylinkės teismas konstatavo, jog liudytojas E. M. davė panašius kaip ir J. D., parodymus, nekonkretizuodamas liudytojo E. M. parodymų panašumo. E. M. į automobilį atsisėdo tada, kai J. D. baigė rašyti protokolą. Jis atsisėdo ant padėto vieno 100 eurų banknoto, todėl apeliantas suprato, kad šios sumos baudai užmokėti neužteks. Nors jis teigia norėjęs, tačiau nebeturėjo galimybės pasiimti šiuos pinigus.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė BK 67 str. ir skyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę — 6 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes šioje byloje nėra nukentėjusiojo, niekam nepadaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai iš jo konfiskavo vieną 100 eurų banknotą.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo nusikalstama veika, kuri pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d., visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

Nors nuteistasis V. S. teigia, kad 100 eurų davė pareigūnui, norėdamas susimokėti baudą, o pareigūnų buvo neteisingai suprastas bei pats jų nesuprato dėl pravažiuojančių automobilių keliamo triukšmo, liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. D. parodė, kad apie baudos mokėjimą nebuvo kalbama. Sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį, V. S., kai buvo rašomas protokolas, prašė jį paleisti, leisti važiuoti, už tai žadėjo atsilyginti ir ant automobilio sėdynės padėjo 100 eurų banknotą ( Teismo posėdžio protokolas, b. l. 57). Liudytojas E. M., policijos pareigūnas, parodė matęs ant automobilio priekinės sėdynės padėtus 100 eurų ir girdėjo kaip V. S. prašė grąžinti dokumentus ir leisti važiuoti toliau, nors jį J. D. buvo įspėjęs dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą ( Teismo posėdžio protokolas, b. l. 57-58). Analogiškus parodymus liudytojais apklausti šie pareigūnai davė ir ikiteisminio tyrimo metu( b. l. 19-21, 22-23). Jų parodymai nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja ir jais netikėti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad aplinkybė, kad V. S., davė pinigus, kaip jis pats pripažino, nežinodamas, kokia bauda jam gali būti paskirta, be to, tariamą baudą mokėjo eurais, nors šia valiuta Lietuvoje atsiskaitymai nevyksta, taip pat patvirtina, kad buvo siekiama ne sumokėti baudą, kaip teigia V. S., o papirkti pareigūnus, norint išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą automobilio neblaiviam.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas teisingai ir objektyviai, vadovaudamasis BPK 20 str., ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Tai pat iš V. S., vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 1 p., pagrįstai konfiskuotas pareigūnams duotas kyšis – 100 eurų. BK 72 str. 1 d. numato, kad turo konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 d. 2 p. numatyta, kad teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus.

Tačiau, paskyręs bausmę, kaip teisingai teigiama apeliaciniame skunde, teismas nepagrįstai taikė BK 67 str. ir skyrė V. S. baudžiamojo poveikio priemonę - 6 MGL ( 750 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti ją per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BK 67 str. numatyta, kad minėta ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais. BK X skyrius numato tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir atleidimo nuo bausmės pagrindus. V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės nėra atleistas. Jam buvo taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas. BK 75 str. poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą taip pat nenumatyta.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 67 str., todėl nuosprendis turi būti keičiamas ( BPK 328 str. 1 p.).

Kolegija patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde ( BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

2006 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje taikytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 str. ir V. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL ( 750 Lt ) dydžio įmoka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.