- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-1504-343/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Kreditorius
- UAB „Sabonio klubas ir partneriai“
- Skolininkas
- UAB „AI Statybos“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo kreditorės UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. L2-17762-568/2008 pagal kreditorės UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „AI Statybos“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 14 d. nutartimi (b.l. 20-21) atmetė kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kreditorės reikalavimui priteisti iš skolininkės UAB „AI Statybos“ 34180 Lt skolos, 1695,90 Lt delspinigių, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo užtikrinti areštuojant skolininkės pinigines lėšas, o jų nesant - kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, kadangi kreditorė neįrodė aplinkybės, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, reikalavimo įvykdymas pasunkės. Be to, kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dėl teismo įsakymo išdavimo neatitinka CPK 433 str. 1 d. 5 p. reikalavimų, kadangi nenurodyti duomenys apie skolininko turtą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 23-25) kreditorė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti skolininkės pinigines lėšas, o jų esant nepakankamai - skolininkės kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą. Kreditorė nurodo, kad griežta pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo forma apribojo kreditorės galimybes išsamiai ir detaliai išdėstyti motyvus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, tuo pačiu įpareigodama teismą elgtis aktyviai. Nagrinėjant turtinį ginčą, kurio suma didelė, esant nežinomai skolininkės turtinei situacijai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Atmestinas ir ginčijamos nutarties motyvas, jog kreditorė privalėjo pateikti duomenis apie skolininkės turtą, kadangi, vadovaujantis CK 6.925 str. ir Nekilnojamojo turto registro 42 str. 3 d. nuostatomis, gauti šių duomenų kreditorė neturi teisinių galimybių. Ginčijama nutartis neteisėta dar ir dėl to, jog priimta praleidus CPK nustatytą terminą nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, dėl to naikintiną nutartį (CPK 329str. 1d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui, t.y., CPK 144 str. normos pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas teisme reiškiamo pagrindinio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgdamas į galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK įtvirtinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminai bei tikslas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užkirsti kelią galimam asmens, kurio atžvilgiu šios priemonės taikomos, piktnaudžiavimui, sąlygoja galimą prielaidą, jog egzistuoja grėsmė galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, grįsti tik kreditoriaus nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš kitos pusės, proceso šalių teisių pusiausvyrai užtikrinti, be kitų priemonių, CPK 145 str. 2 ir 4 d. įtvirtinta ekonomiškumo principu grindžiama teismo teisė parinkti abiejų šalių interesus labiausiai atitinkančius laikinosios apsaugos priemonės mastą, įvykdymo tvarką ir būdą. Su piniginių lėšų išieškojimu susijusiam reikalavimui užtikrinti, esant pagrindui, taikytinos CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p. nurodytos laikinosios apsaugos priemonės - turto ar piniginių lėšų areštas. CPK 148 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, jog, nesant informacijos apie asmeniui, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, priklausantį turtą, turto duomenys nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti nenurodomi, pavedant turtą surasti ir aprašyti antstoliui. Sistemiškai vertinant aptartas teisės normas darytina išvada, jog reikalavimas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalomai nurodyti duomenis apie asmens, kurio atžvilgiu apribojimus prašoma taikyti, turtą, atsižvelgiant į tai, jog galimybės gauti šiuos duomenis be turto savininko žinios ir geranoriškumo yra itin ribotos, nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių instituto esme, be pagrindo apriboja asmens galimybes efektyviai ginti savo įstatyminę teisę į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir įvykdymo realumą. Kadangi toks apribojimas neužtikrina jokių su CPK XXIII skyriuje reglamentuojamų bylų dėl teismo įsakymo išdavimo ypatumais susijusių tikslų, kreditoriaus nuoroda pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, jog jam nežinomi duomenys apie skolininko turtą, negali būti laikoma pagrindu prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas savo poziciją motyvavo formaliais, laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmę paneigiančiais, jokių teisėtų interesų neužtikrinančiais pagrindais, todėl ginčijama nutartis negali būti vertinama kaip teisėta ir pagrįsta.
Vertindama prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįsumą teisėjų kolegija sprendžia, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, kadangi ginčas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra didelė, skolininkės turtinė padėtis nežinoma, atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją bei aplinkybę, jog skolininkės veikla susijusi su nuosmukį išgyvenančiu statybų verslu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti efektyvų teismo procesinio sprendimo įvykdymą kreditorės reikalavimų patenkinimo atveju. Vadovaudamasis CPK 145 str. 2 d. įtvirtintu ekonomiškumo taikant laikinąsias apsaugos priemones principu ir atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė yra įmonė, piniginių lėšų areštas sutrikdytų skolininkės veiklą, apribotų galimybes sudaryti sandorius ir atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, o kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas turės mažesnę įtaką skolininkės veiklai, teismas pripažįsta, kad pirmiausia taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – skolininkei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas ir tik nustačius, kad skolininkė neturi nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, arba tokio turto turi nepakankamai pagal šia nutartimi taikomą turto arešto mastą, areštuotinos skolininkei priklausančios piniginės lėšos, leidžiant skolininkei iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su kreditore.
Konkretų skolininkės turtą nustatyti ir aprašyti pavestina kreditorės pasirinktam antstoliui.
Atskirojo skundo argumentas, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes priimta praleidus CPK nustatytą terminą, per kurį turi būti išsprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjamoje situacijoje vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas, kadangi atskirajame skunde nenurodoma kaip šiuo pažeidimu buvo pažeistos kreditorės teisės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.
Ieškovės UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, juridinio asmens kodas 134501211, buveinės adresas Chemijos 29a, Kaunas, a.s. (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti skolininkei UAB „AI Statybos“, juridinio asmens kodas 300120141, buveinės adresas Raudondvario pl. 208-49, Kaunas, a.s. (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 35875,90 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis litus 90 ct), uždraudžiant skolininkei jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant skolininkei jį saugoti ir naudotis, o nustačius, kad skolininkė tokio turto neturi ar turi nepakankamai, areštuoti ir jos pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ir trečiuosius asmenis, taip pat bankų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su kreditore UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ (iš viso areštuojant turto už 35875,90 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis litus 90 ct)).
Šią nutartį pavesti vykdyti kreditorės pasirinktam antstoliui.
Nutarties nuorašus nusiųsti šalims ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.